Andrew Seidman “Easy Game” Statymų priežastys II dalis

 

Pirmas skyrius: Statymų priežastys II dalis

Praeitą kartą mes baigėme skiltį ties paslaptimi, kuri išduos kas trečiają statymų priežastį padaro veiksmingą.  Todėl nedelsdami gražiname skolą ir pridedame dar daugiau naudingos informacijos.

Bendrai paėmus ši priežastis yra akivaizdžiai sudėtingesnė nei prieš tai minėtos. Taigi kas šią paslaptingą trečiąją priežastį padaro veiksminga?

1. Mes priverčiame oponentą nusimesti savo kombinaciją ir palikti savo investuotą pinigų dalį pote. Tokiame flope kaip A75r, kur mes turime KQ, o mūsų oponentas turi tokią kombinaciją kaip JT, tokiu atveju mūsų oponentas vis dar turi 6 outus ir nemažą equity kombinacijos užbaigimui.

Easy-Game-Baluga-recensione[216]

Todėl priversti priešininką nusimesti ir palikti savo investuotų pinigų į potą dalį yra geras pasirinkimas.

Išimtį galime daryti, jei mūsų oponentas yra mėgstantis blefuoti žaidėjas, o mūsų turima kombinacija yra pakankamai stipri, kad galėtume atsakyti į potencialų blefą). Jeigu po flopo mes praleisime savo ėjimą, tai mūsų oponentas taipogi praleis ėjimą su tokiomis kombinacijomis, su kuriomis jis nehitino flopo, o statymus atliks su kombinacijomis, kurios sudaro bet kokią porą ir aukščiau. Taigi, jei oponentas nėra mėgstantis blefuoti žaidėjas ir mūsų turima kombinacija nėra tokia stipri, kad galėtume gaudyti blefus, tai mes tiesiog negalime praleisti ėjimo. Daugiau apie šią koncepciją pakalbėsime skyriuje pavadinimu „Showdown Teorija”

2. Mirę pinigai kompensuoja situacijas, kai mūsų oponentas atsakys ir mes pralošime. Kartą aukštų įpirkų žaidimuose man teko žaisti prieš labai žinomą žaidėją slapyvardžiu Cole, jo žaidimo stilius, galima sakyti, yra ekstremaliai loose – aggressive. Jis buvo deepstackas,  CO (cut off) pozicijoje ir žaidė prieš oponentą button pozicijoje. Cole raisino, oponentas button pozicijoje 3 – betino, Cole 4 – betino, oponentas button pozicijoje 5 – bettino ir tada Cole sustūmė all – iną. Žaidėjas button pozicijoje nusimetė ir Cole parodė T9o. Akivaizdu, kad šioje situacijoje Cole nestūmė all – in dėl vertės (būtų sunku gauti atsakymą iš 9 high). Bet ir negalime būti tikri, kad oponentas button pozicijoje nusimetė stiprią kombinaciją, nes Cole yra pagarsėjęs, kaip loose – aggressive žaidėjas – niekas prieš Cole nenusimes itin stiprių kombinacijų. Bet jis vis tiek raisino. Kodėl? Todėl, kad, kai oponentas button pozicijoje atliko 5 – bet, banke buvo susikaupę labai daug mirusių pinigų. Kad Cole all – ino sustūmimas būtų teisingas, užtenka palyginus labai mažo oponento button pozicijoje nusimetimo procento.

Kuo žaidimas darosi agresyvesnis, tuo dažniau žmonės pradeda blefuoti ir statyti savo pinigus su silpnesnėmis kombinacijomis. Tai prilygsta didesniam mirusių pinigų kiekiui pote. Žemų įpirkų žaidimuose c – betas gali būti priežastimi #3, statymo, kaip šiame pavyzdyje, kur rankose laikome ( KQ ant A75r boardo ). Tokioje situacijoje renkamės c – betą todėl, kad būtent šiame lygyje žaidėjai retai kada išlįs iš už standartinių linijų ir mūsų permušimus atliks tik su geresnės rūšies kombinacijomis. Aukštų įpirkų žaidimuose, kur žaidimas yra agresyvesnis mums yra būtina pasinaudoti mirusiais pinigais, jei norime gauti pelno.

Be to, priežastis #3 labai retai (beveik niekada) yra pagrindinė statymų priežastis. Dažnais atvejais ji gali būti naudojama kaip nemokama pagalba priežastims #1 ir #2. Kaip pavyzdį panaudokime šią situaciją: sakykime, kad mes turime nut flush draw, o boardas yra T♠8♠4♣K♣ ir turne mes nusprendžiame betinti. Taigi mūsų sprendimą betinti lemia priežastis #2, mes tikimės, kad priešininkas nusimes tokias kombinacijas kaip JT ar A8. Oponentas gali turėti ir tokias kombinacijas su kuriomis norėtume jį matyti tęsiantį žaidimą, kaip pavyzdžiui, silpnesnis flush draw. Tačiau faktas yra tas, kad pinigai jau yra pote ir mes galime oponentą priversti nusimesti tokią kombinaciją kaip JT ir tai nėra pats blogiausias variantas. Sekančiam pavyzdžiui paimkime situaciją, kur mes turime KT, o boardas yra T♠6♠5♣J♣. Pakartotinai betinti čia gali būti šiek tiek nepelninga (daugiau apie tai paaiškinsime skyriuje pavadinimu „Statymų dydis ir maža vertė“). Tačiau priversti priešininką nusimesti straight draws, flush draws ar bet kokius floatus mums yra taip pat tinkamas variantas, ypač jei mes galvojame, kad, jeigu praleisime ėjimą, oponentas turėdamas flush draw arba straigt draw tiesiog pasitenkins nemokama korta.

Apskritai, mirę pinigai kompensuoja “thinness” (mažą pelningumą), gaunamą iš priežasties #1 arba priežasties #2. Pavyzdžiui, blefas gali būti per mažai pelningas (jei oponentas per dažnai atsakys į mūsų blefą), kai potas yra 50bb. Tačiau, jei potas yra 100bb, blefas turi daugiau value (vertės), nes banke yra susikaupę daugiau mirusių pinigų, kuriuos galime laimėti. Kad dar geriau suprastumėt, statymas, iš kurio gaunama mažai vertės, gali būti nepelningas, kai potas yra mažas, bet dideliame pote viską kompensuoja mirę pinigai (dead money). Prasmė yra tame, kad mes visada betinam dėl priežasties #1 arba dėl priežasties #2, bet priežastis #3 yra visada susijusi. Net jeigu mes raisinam prieš flopą, mes tai darome dėl vertės arba blefuodami, bet mūsų raise yra kompensuojamas mirusiais pinigais – mirę pinigai šiuo atveju yra privalomieji statymai.

Taigi, kaip iš tiesų yra kai žaidėjai sako, kad betina dėl rankos gynybos “protection”? Ar gynyba nėra viena iš statymų priežasčių?

Atsakymas yra NE – gynyba yra statymų pasekmė, bet ne priežastis. Sakykime, kad mūsų kombinacija yra raudonos QQ, o boardas yra Q♠T♠9♣. Mes statome dėl vertės, nes šioje situacijoje yra daugybė blogesnių kombinacijų, su kuriomis oponentai atsakys į mūsų statymą arba net permuš. Faktas, kad mes apmokestiname draws ir „apginame“ savo turimą kombinaciją yra šaunus, bet tai nėra tikroji mūsų statymo priežastis. Paimkime kitą pavyzdį ir sakykime, kad turime 6♥6♦, o boardas yra Q♥9♥3♣. Šioje situacijoje galime statyti, kad surinktume mirusius pinigus, bet tikrai ne dėl to, kad apgintume turimą kombinaciją. Beveik visi oponentų draws prieš mus šioje situacijoje turi 50/50 arba yra aiškūs favoritai (jei galvoje turime A♥J♥). Istorijos moralas yra toks, kai mes turime karalienių setą, mūsų kombinacijai reikia gynybos (pretection), bet pirmiausia ir svarbiausia, ko reikia šiai kombinacijai, tai yra vertė. Kai mes turime šešiukių porą, mūsų turimai kombinacijai nereikia gynybos, nes  savo turima kombinacija nuo A♥J♥ atrodo gana kvaila, atsižvelgiant į tai, kad A♥J♥ šioje vietoje yra aiškus favoritas prieš mus. Kartais mes galime statyti su 66 tokiame boarde kaip Q♥9♥3♣ ir versti tokį statymą į thin blefą, (prieš tokias kombinacijas kaip 77 arba 88) arba statyti galėtume dėl mažos vertės (prieš tokias kombinacijas kaip A♥4♥), bet dažniausiai šioje situacijoje mes statysime tam, kad surinktume mirusius pinigus prieš tokias kombinacijas kaip A♣T♣, kurios tokiame flope turės per mažai outų, kad galėtų atsakyti į mūsų statymą.

O kaip statymai dėl informacijos? Sakykime, kad mes turime QJ tokiame boarde kaip QT5r ir žinome, kad oponentas prieš kurį žaidžiame yra loose – passive stiliaus. Mes statome dėl vertės. Jei oponentas atsakys į mūsų statymą, tai mes gauname informaciją, kad šioje situacijoje mūsų kombinacija yra greičiausiai geriausia ir tokiu atveju mes galime tęsti statymus dėl vertės. Jei oponentas raisina, mes turime informacijos, kad oponento kombinacija yra stipresnė nei įprastas jo range ir tokiu atveju turėtume nusimesti. Tačiau net tokiu atveju, jei mums tektų nusimesti po atlikto statymo, tai vis tiek geras sprendimas, nes mes statėme dėl vertės. Tikroji problema su statymais dėl informacijos atsiranda tada, kai atliekame statymą su KK tokiame boarde kaip A22. Kiekvieną kartą, kai oponentas atsako į mūsų statymą, mes greičiausiai atsiliekame ir taip prarandame pastatytą dalį pinigų (bet apie tai truputį vėliau). Kiekvieną kartą, kai oponentas nuspręs nusimesti, mes žinosime, jog buvome favoritai. Jei oponentas žaidžia puikiai ir, apskritai, galima sakyti neklysta, mes paprasčiausiai neuždirbame pinigų. Jei mes atliekame statymą dėl informacijos vietoje to, kad atliktume statymą dėl vienos iš trijų priežasčių, tai tokiu atveju mes izoliuojame save turėdami stipresnes kombinacijas ir nusimetame turėdami prastesnes. Trumpai tariant, mes darome klaidas, o mūsų oponentai – ne. O tai yra labai blogai.

Tačiau pabandykime dar kartą apžvelgti situaciją, kai turime KK, o boardas yra A22. Pradėkime nuo dviejų prielaidų: 1) Jei mes atliksime statymą, tai mūsų oponentas niekada neatsakys į mūsų statymą su prastesne kombinacija ir 2) Jei mes praleisime ėjimą, mūsų oponentas NIEKADA NEBLEFUOS! Šioje situacijoje statyti tam, kad surinktume mirusius pinigus vis tiek yra geras pasirinkimas. Sakykime, jog mūsų oponentas rankose laiko tokią kombinaciją kaip 44. Jei jis niekada neblefuoja, kai mes praleidžiame ėjimą, tai mes jam suteikiame neapčiuopiamus odds seto pagavimui. Taigi, tokioje situacijoje atlikti statymą ir priversti oponentą nusimesti turimą ketveriukių porą yra geras sprendimas, nes oponentas atsakys į statymą arba pakels jį tik tada, kai tikėsis gauti vertės. Akivaizdu, kad šios dvi prielaidos ne visada yra neginčijamos, kartais mes galime atlikti statymą dėl vertės turėdami KK tokiame boarde kaip A22 prieš mažesnes poras ir kartais mums praleidus ėjimą oponentas nuspręs blefuoti kaip pamišėlis. Bet mes turime išlikti sąmoningi ir naudotis negyvų pinigų taisykle bei gerai suprasti, kada ši taisyklė yra taikoma tokiose situacijose.

Taigi, dabar mes turime tris priežastis. Todėl kiekvieną kartą, kai norite atlikti statymą, paklauskite savęs „Kodėl aš atlieku šį statymą?“. Iš karto, kai suprasite, kad į šį klausimą yra tik trys atsakymai, pokeris įgaus visai kitokią prasmę.

Straipsnių seriją parengta pagal Andrew Seidman pokerio knygą: “Easy game”. Norintys įsigyti originalą, kuris yra anglų kalba, gali tai padaryti balugawhale.com.