Suaugusiųjų mokymosi modelis

Pagrindai

Klaidingas požiūris į mokymosi procesą sudaro prielaidas psichologinėms žaidimo problemoms rastis. Tilto, motyvacijos, baimės ir pasitikėjimo problemos gali būti eliminuotos įgavus geresnį supratimą apie tai, kaip reikia mokytis ir kaip tas žinias pritaikyti.

Šis skyrius aprašo tris teorijas, kurios suformuoja organizuotos ir logiškos tobulėjimo sistemos pagrindą. Vėliau pateikiama vieno kliento istorija, kur jis pasakoja, kaip naudodamas šias teorijas jis išsprendė savo tilto problemas.

Trys pagrindinės teorijos:

• Suaugusiųjų mokymosi modelis: apibūdina keturis skirtingus mokymosi proceso lygius
• Kirmino koncepcija: parodo kaip laikui bėgant vyksta tobulėjimas
• Proceso modelis: palengvina nuolatinį tobulėjimą ir žaidimą aukščiausiu lygiu

Trumpuoju laikotarpiu supratimas kaip geriau mokytis gali pasirodyti labai komplikuotas, bet vėliau jūs įgausite informaciją, kuri palengvins psichologinių žaidimo problemų sprendimą. Minėtosios trys teorijos taip pat gali prisidėti prie jūsų pokerio įgūdžių (ne psichologinių) gerinimo.

Suaugusiųjų mokymosi modelis

Mokantis kokio nors naujo įgūdžio pats procesas yra nuspėjamas ir turi aiškią pradžią ir pabaigą. Nors žaidėjai skiriasi tam tikrais unikaliais mokymosi aspektais (pvz.: kaip greitai mokosi, kokią informaciją lengvai įsisavina, kur labiausiai stringa), tačiau visas procesas yra daugiau ar mažiau vienodas.

Suaugusiųjų mokymosi modelis (SMM) yra nesudėtinga teorija apibūdinanti keturis skirtingus mokymosi proceso lygius. Tie keturi lygiai yra:

• 1 lygis – Nesąmoninga ne kompetencija. Jūs net nežinote ko dar nežinote. Kitais žodžiais tariant, galbūt jūs net neįsivaizduojat kokių įgūdžių jums dar trūksta. Kai kuriems žaidėjams nemokšiškumas yra palaima.
• 2 lygis – Sąmoninga ne kompetencija. Dabar tampate sąmoningas apie tai ko dar nežinote. Tai dar nepadaro jūsų įgudusio, tiesiog dabar jūs žinote, kuriuos įgūdžius turite tobulinti. Tapimas sąmoningu įvyksta dėl jūsų pačių įžvalgumo arba kai savo įžvalgumu pasidalina kažkas iš šono.
• 3 lygis – Sąmoninga kompetencija. Jei pasiekėte šį lygį, tai reiškia, kad įdėjote pakankamai darbo ir/arba pakankamai kartojote tą patį veiksmą tam, kad įgytumėt įgūdį. Tačiau esmė yra tame, kad norėdami išlikti įgudę, jūs turite galvoti apie tai ko išmokote… priešingu atveju prarasite įgūdį.
• 4 lygis – Nesąmoninga kompetencija. Šiame lygyje jūs pasiekėt stadiją, kai kažką mokate taip gerai, kad tai tampa automatiška ir nereikalauja jokio mąstymo. Nesąmoninga kompetencija yra mokymosi Šventasis Gralis ir pati svarbiausia koncepcija šioje knygoje.

Šie lygiai įgauna prasmę, kai prisimeni savo patirtį mokantis pokerį ar bet ką kitą gyvenime. Puikus SMM pavyzdys praktikoje yra mokymasis vairuoti automobilį. Prisiminkite kai būdami vaikais galvojote apie automobilio vairavimą. Tuo metu apskritai mažai žinojote kas yra automobilis, nekalbant apie tai kaip jį vairuoti. Tai yra nesąmoninga ne kompetencija. Tada, jau būdami paaugliais, supratote kur kas daugiau apie vairavimą. Galbūt jus erzino pats faktas, kad nemokate vairuoti. Tapote sąmoningai apie savo ne kompetenciją. Dabar prisiminkite pirmą kartą kai atsisėdote už vairo. Kad galėtumėte vairuoti automobilį jums reikėjo išmokti, kaip vairuoti, spausti gazą, stebėti kelią ir perjungti kitą radijo stotį vienu metu, prisitaikyti prie eismo greičio ir išmokti elgtis tūkstančiuose skirtingų situacijų. Jums reikėjo susikaupti ir apgalvoti visus šiuos veiksnius tam kad nesužalotumėt savęs ar kitų eismo dalyvių. Tai yra sąmoninga kompetencija. Po keleto metų jums jau nebereikia galvoti apie kiekvieną iš šių veiksnių norint vairuoti automobilį. Šis įgūdis tapo natūralus ir reikalaujantis labai mažai pastangų. Be didesnių apmąstymų vienu metu galite vairuoti, klausytis muzikos, kalbėtis su keleiviais, susidoroti su kelyje iškylančiomis situacijomis, tokiomis kaip blogos oro sąlygos ir pan. Vairavimas pasiekė nesąmoningos kompetencijos lygį.

Trūkumai yra įgūdžiai. Psichologinio ir techninio jūsų pokerio žaidimo nesąmoningoje kompetencijoje yra trūkumų ir senų įpročių. Iš esmės jums puikiai sekasi naudoti savo bloguosius įpročius, tačiau jūs daugiau nebenorite, kad tai tęstūsi.

Prieš pradedami gilintis kaip SMM pritaikomas pokeryje, skirkite minutę apsvarstyti kai kuriuos dalykus:

1. Kiek turėjote žinių, kai pirmą kartą prisėdote žaisti pokerį?
2. Jūsų mąstymo proceso sudėtingumas prieš priimant sprendimus dabar ir tada, kai tik pradėjote tobulėti?
3. Klaida kurią neseniai atradote darąs?
4. Sprendimai, kurie daromi automatiškai žaidimo metu?
5. Klaidos, kurios daugiau nebesikartoja.

Geras SMM taikymo pokeryje pavyzdys yra pradinių rankų (starting hand) selekcija. Kai tik pradėjote žaisti greičiausiai apie pradinių rankų lentelę nebuvote nieko girdėję ir žaidėte per daug rankų. Netgi kai įgavote šiek tiek žinių apie tai, turbūt vistiek nesuvokėte kodėl su QJo atsakyti į 3bet neturint pozicijos yra klaida. Taigi tai buvo jūsų silpnoji vieta apie kurią jūs nenutuokėte, nepaisant to ar buvote visiškai ar dalinai nesąmoningai nekompetetingas pradinių rankų koncepcijos atžvilgiu.

Peršokime kelias savaites ar mėnesius po to kai jūs pradėjote domėtis kaip žaisti pokerį ir ypač rinktis rankas su kuriomis žaisti. Tokią informaciją galėjote gauti iš draugo ar knygos, kuri pabrėžia tam tikrų rankų vertę, žaidžiant skirtingose pozicijose, prieš skirtingus oponentus. Galbūt ta informacija atėjo iš oponento, kuris keikė jus už blogą žaidimą du QJo, o galbūt jūs pats pastebėjote, kad ilgainiui taip žaisdami su QJo pralošiate pinigus. Kol kas jūs nesupratote kokias rankas turėtumėte žaisti, bet susigaudėte, kad kažkas negerai. Pats suvokimas, kad darote klaidas atsirinkdami rankas su kuriomis žaisite, dar nepadarė jūsų gerais tame, tačiau tai buvo ženklas, kad ties tuo reikia dirbti. Kad esate sąmoningos ne kompetencijos lygyje, suprasite tada, kai pirmą kartą pastebėsite savo klaidą.

Toliau žaisdami ir tobulėdami, suprasite visų galimų startinių rankų žaidimo pliusus ir minusus. Atrodys, kad tobulėjate, kad kontroliuojate tai, su kokiomis rankomis žaidžiate, ir viskas klostosi gerai… iki tol kol prarasite koncentraciją ilgos sesijos gale arba susierzinsite pralošę keletą didelių bankų… staiga vėl grįžtate prie senų įpročių ir žaidžiate su rankomis, kurias reikėtų nusimesti. Nors vėliau tos klaidos tampa akivaizdžios, tačiau tai tik patvirtina, kad iš tikrųjų taip gerai, kaip galvojote anksčiau, nežinote su kokiomis rankomis derėtų žaisti. Šiame mokymosi proceso lygyje jums vis dar reikia mąstyti su kuriomis rankomis žaisti, nes priešingu atveju darote klaidas.

Įgavus dar daugiau patirties, įdėjus dar daugiau darbo ir praktikavimosi jūsų darbas pagaliau baigtas. Dabar netgi tiltindami sugebate nusimesti silpnas rankas be didelių apmąstymų. Tai naujas įprotis, kai sprendimas yra priimamas automatiškai. Reikia įdėti daug darbo kad patektum čia, tačiau rezultatas to vertas. Dabar jums nebereikia mąstyti su kokiomis startinėmis rankomis žaisti ir dėl to jūsų protas yra laisvas bei gali būti naudojamas naujiems dalykams mokytis.

Ar tai būtų startinės rankos ar emocijų kontrolė, tačiau jūsų protas turi ribą, kiek vienu momentu gali apdoroti informacijos. Vienu metu galite dirbti tik su atskirais jūsų žaidimo aspektais. Todėl kritiškai svarbu yra žinoti kuriame SMM lygyje yra jūsų įgūdžiai. Tik taip žinosite ties kur koncentruotis tobulėjant. Jeigu nebereikia galvoti, kaip būti geru kokioje nors srityje, reiškiasi protas yra laisvas imtis kitos silpnos jūsų žaidimo vietos, ir iš sąmoningos ne kompetencijos pereiti į nesąmoningą kompetenciją. Tačiau, jeigu vis dar gryžtate prie senų įpročių, jums būtina įdėti daugiau darbo, net jei ir taip negalvojate.

Realybėje mokymosi procesas turi žymiai daugiau mažų žingsnelių negu SMM apibūdina, tačiau tokia teorija yra paprastesnė ir ypatingai svarbi jūsų žaidimui.

Straipsnių seriją parengta pagal Jered Tendler pokerio psichologijos knygą: “Mental game of poker”.  Norintys įsigyti originalą, kuris yra anglu kalba, gali tai padaryti amazon.com

Kur geriausiai žaisti pokerį?