Tam, kad toliau galฤtume analizuoti, kokie bลซna varลพovลณ elgesio modeliai, turime aptarti svarbiฤ levelinimo sฤ vokฤ .
Turbลซt pokerio ลพodyne nฤra kito tokio ลพodลพio, kuris bลซtลณ taip netinkamai suprastas ir naudojamas. ลฝaidฤjai naudoja ลกiฤ sฤ vokฤ kiekvienam baisiam suลพaidimui pateisinti ir visiems sudฤtingiems reiลกkiniams paaiลกkinti. Pokerio kalboje tai jau tapo posakiu „Apmauti kฤ nors”. ล is ลพodis tapo toks miglotas, kad tam, jog galฤtume jฤฏ suprasti, turime labai aiลกkiai apibrฤลพti patฤฏ terminฤ .
Levelinimo sฤ voka klaidingai suprantama dฤl kalbos potekstฤs. Kai kalbame apie „levelius”, ypaฤ kai sakome, kad kaลพkas yra aukลกtesniame „levelyje”, mes metaforiลกkai viskฤ sustatome i vertikalฤ. Todฤl, jei kalbฤtume apie kaลพkฤ , kas yra ลพemesniame lygyje, matytume jฤฏ ant ลพemฤs, kas aukลกtesniame – kaลพkur danguje, o jeigu dar aukลกฤiau, tai jau ir virลก debesลณ, ir taip toliau. Sudฤliotume panaลกiai, kaip atmosferos sluoksnius. ฤฎsivaizduojame gerus pokerio ลพaidฤjus, ลพaidลพianฤius tokiame fantastiลกkai aukลกtame „levelyje”, kad mums bลซtลณ neฤฏmanoma net suvokti, kas kฤ tik tarp jลณ, ten aukลกtai, ฤฏvyko.
Bet kas tas „levelis” iลก tikrลณjลณ yra? Bลซkime tikslลซs ลกioje vietoje. Kai mes pasirenkame tam tikrฤ vienฤ lygฤฏ, tai kฤ mes iลก tiesลณ pasirenkame yra vienas veiksmas arba strategija. Kai mลซsลณ oponentas bando atremti mลซsลณ strategijฤ , levelis „aukลกฤiau to” yra tai, kas atremia jo counterstrategijฤ . O virลก to?
Tiesฤ sakant virลก to jau nieko nebฤra.
Panagrinฤkime pavyzdฤฏ. Sakykime labai drawy lenta galiausiai baigฤsi tokiom kortom 4โฅ9โฅ7โฃ2โฃ2โฆ. Buvo galybฤ ฤฏvairiลณ draw, bet jie visi dabar yra miss'inti. Dabar oponento ฤjimas, jis bet'ino kiekviename street'e. Taip pat jis mums parodฤ, kad yra linkฤs rizikuoti, bei prisiriลกฤs prie pinigลณ. Tokiu atveju mลซsลณ pirmas „levelis” bลซtลณ gaudyti jo blefฤ , nes mes tikimฤs, kad jis ir vฤl bet'ins. Jeigu varลพovas atspฤjo mลซsลณ iลกvadas, jis gali neblefuoti iลก viso. Bet jeigu mes uลพbฤgam tam uลพ akiลณ, nuosekliai darydami call'us ir jokio blefo negaudydami, mes pasiekime antrฤ „levelฤฏ”. Dabar sakykime, kad jis turi labai stipriฤ ฤฏลพvalgฤ ir tikisi, kad mes atliksime aukลกto lygio atrฤmimฤ , taigi jis grฤฏลพta prie originalios savo strategijos, kad galฤtลณ atlaikyti ลกฤฏ pokytฤฏ. Tai yra jo treฤiasis „levelis”. Mลซsลณ treฤiasis lygis bลซtลณ sugrฤฏลพti prie blefo gaudymo. Pabrฤลพiu, pirmas ir treฤias lygis yra identiลกkos strategijos. Tai kur gi skirtumas?
Skitumas atsiranda dฤl gebฤjimo prisitaikyti. ลฝaidฤjai, kurie ลพaidลพia pirmame lygyje, retai iลกkrypsta iลก savojo lygio. Pirmas lygis dar yra apibลซdinamas ir pagal tai, kad tai yra ลพaidimas, kurฤฏ ลพaidลพia dauguma prastลณ ลพaidฤjลณ ir kad jam ลพaist reikia nedidelio sฤ moningumo. Antras lygis yra apibrฤลพiamas kaip counterstrategija pirmo lygio ลพaidimui, jis yra lyg pirmojo lygio korekcija. Antrojo lygio naudojimas dar nebลซtinai reiลกkia lankstumฤ kaitaliojant lygius. Antrojo lygio ลพaidฤjas gali taip ir pasilikti ลพaisti antrame lygyje nuolatos iลกnaudodamas pirmo lygio ลพaidฤjus.
Taigi, kai sakome, kad ลพaidimas pasiekฤ treฤiฤ jฤฏ lygฤฏ, kฤ iลก tikrลณjลณ norime pasakyti yra tai, kad tai yra sฤ moningai pasirinktas pirmas lygis, kai kaลพkas pasirenkta ลพaisti pirmu lygiu su lankstumu ir ลพinojimu, kad betkada gali laviruoti tarp skirtingลณ „leveliลณ”, priklausomai nuo ลพaidimo eigos. O virลก to?
Nฤra jokio reikalo kalbฤti apie „levelฤฏ” virลก treฤiojo lygio. Tai kvaila idฤja, bet ji iลกduoda faktฤ , kad dauguma ลพmoniลณ nesupranta, kaip veikia koreguojamas ลพaidimas. Kaip matai, teoriลกkai yra tik du leveliai, bet mes savavaliลกkai nusprendลพiame pirmฤ jฤฏ lygฤฏ apibrฤลพti kaip lygฤฏ, skirtฤ ลพmonฤms, kurie negali dalyvauti levelinimo ลพaidime. Sakyti, kad kaลพkas ลพaidลพia penktojo lygio ลพaidimฤ – beprasmiลกka. Treฤiasis „levelis” yra paprasฤiausiai pirmojo lygio strategijos kartojimas, ketvirtas „levelis” bลซtลณ antrojo lygio kartojimas, penktas lygis, vฤl pirmojo strategijos kartojimas ir taip toliau.
Treฤiฤ jame lygyje iลก tikrลณjลณ ya free-flow ลพaidimas, kuriame vyksta koregavimai tarp pirmojo ir antojo „levelio”. Pirmo lygio ลพaidฤjas beveik niekada arba labai retai pasikoreguos savo ลพaidimฤ , antro „levelio” ลพaidฤjas gali taip pat jame uลพstrigti iลกnaudodamas pirmฤ lygฤฏ. Treฤiojo tipo ลพaidฤjas yra lankstus, sฤ moningas ir meistriลกkai pasirenka sitaucijas, kuriose laviruoja tarp atitinkamลณ lygiลณ. Aukลกto lygio ลพaidime gali pamatyti sฤ veikฤ tarp pirmo ir antro „levelio”.
Svarbiausiai yra ลพinoti, kad levelinimo ลพaidimas baigiasi. Jis nekyla ฤฏ orฤ vis aukลกtyn ir aukลกtyn. Jis yra ribotas ir nugalimas. Aukลกto lygio ลพaidฤjลณ ลพaidimas nฤra kaลพkuo ypatingas, kad tu negalฤtum su jais ลพaisti ” jลณ lygiu”. Kai tik pasieksi sฤ moningฤ lankstumo laipsnฤฏ, tau atsivers ta ati arena kaip ir jiems.
Iลก esmฤs levelinimas yra spฤlioniลณ ลพaidimas, panaลกiai kaip akmuo-popierius-ลพirklฤs. ลฝaidฤjas spฤja, kokฤฏ lygฤฏ pasirinks jo varลพovas ir ลกiam spฤjimui atlieka atitinkamus koregavimus savo strategijoje. Labai panaลกiai, kaip ir ลพaidimo flow. Jei apibrฤลพtume ลพaidimo flow kaip ฤฏgลซdฤฏ, nuskaityti ir atspฤti oponento iลก anksto apgalvotus ลพaidimo ลกablonus, tai analogiลกkai levelinimo ฤฏgลซdis yra gebฤjimas nuspฤti, kokฤฏ counterstrategijos modelฤฏ pasirinks prieลกininkas.
