Kortų žaidimas Whist, kurio istorija mena, jog vienas pirmųjų istoriniuose šaltiniuose maždaug 1529 m. aptinkamų žaidimo variantų vadinosi – „Triumfu“ (angl. Trump – koziris).
Iš jo vėliau rutuliojosi „Plunksnos“ (angl. Ruff), „Plunksnos ir garbė“ (angl. Ruff and honours), „Šluotos ir šlavėjai“ (angl. Whisk and Swabbers), „Šluota“ (angl. Whisk) ir galiausiai jau mūsų visų plačiai žinomas Whist.
Teigiama, jog XIX a. šį žaidimą mokėjo ir jį labai mėgo žaisti beveik visi! Be to iš „Visto“ kilo dar vienas žaidimas „Bridžas“.
Geriausi kazino internetu siūlomi žaidimams:
Žaidimui reikalingos priemonės
Žaidžiama su tradicine kortų kalade – 52 kortomis. Kortų rango eilė įprasta – nuo didžiausios iki mažiausios – tūzas, karalius, dama, valetas, dešimtakė, devynakė ir taip iki dviakės.
Idealu turėti 2 kortų kalades, kad kol žaidžiama su viena kalade, kortų dalytojas kitą kruopščiai išmaišytų ir paruoštų sekančiam žaidimui.
Kiek žaidėjų žaidžia?
Dažniausiai Whist žaidžiamas poromis po du, tad norint linksmai praleisti laiką, reikėtų susirinkti 4 draugų kompanijai.
Kortų maišymas ir dalijimas
Žaidėjai privalo susėsti taip, kad vienos komandos atstovai sėdėtų vienas priešais kitą. Kad būtų nustatytas kortų dalytojas ir komandos žaidėjai (jeigu nesusitaria iš anksto), žaidėjai išsitraukia po 1 kortą iš kaladės.
Aukščiausią kortą išraukęs žaidęs tampa kortų dalytoju ir žaidžia vienoje komandoje su kitu žaidėju, taip pat turinčiu aukštesnės vertės kortą už likusius žaidėjus. Jo partneris kortas kruopščiai išmaišo ir paduoda dalytojui.
Taip pat svarbu paminėti, jog dalijant, išdalijus ar jau žaidžiant negalima sufleruoti komandos žaidėjui apie geras ar blogas kortas – tokiu atveju gresia nuobaudos.
Kortų dalytojas išdalija žaidėjams po 13 kortų (kortos dalijamos po 1). Paskutinė dalytojui priklausanti korta atverčiama ir padedama ant stalo – ji nustato žaidimo kozirius. Ant stalo ji guli tol, kol ateina dalytojo eilė atlikti ėjimą.
Kaip žaisti Whist?
Kortų žaidimas Whist pradedamas kortų dalytojui iš kairės sėdinčio žaidėjo ir vyksta pagal laikrodžio rodyklę.
Žaidėjas išmeta bet kurią norimą kortą. Norėdamas laimėti kiekvienas kitas žaidėjas privalo kirsti padėtą kortą tik tos pačios šeimynos aukštesne korta, o jeigu tokios kortos neturi – koziriu.
Jeigu neturi ir pastarosios – išmeta bet kokią kitą kortą. Šiuo atveju reikia omenyje turėti ir savo komandos draugą, kuris tašką jūsų komandai dar gali laimėti.
Taigi, kirtį laimi aukščiausią kozirio kortą, o jeigu tokių nėra, aukščiausio rango kortą padėjęs žaidėjas. Teisė pradėti kitą ėjimą atitenka būtent kirčio laimėtojui.
Laimėtas kirtis ir jo 4 kortos paimamos ant stalo užverčiamos ir padedamos per vidurį tarp žaidėjų poros. Kai kuris nors kitos komandos žaidėjas laimi kirtį, kortas taip pat užverčia, bet jas deda skersai priešininkų kortų, kad vėliau būtų lengviau suskaičiuoti taškus.
Be to, labai svarbu sekti su kokiomis kortomis jau sužaista ir taip nulemti tolimesnį savo ėjimą, turint daugiau šansų laimėti tolimesnius kirčius. Išimtinė taisyklė yra ta, kad žaidėjui laimėjusiam kirtį vieną kartą leidžiama pažiūrėti į prieš tai buvusiame kirtyje žaidusias kortas, jeigu nebuvo žaista su koziriais.
Žaidimas tęsiasi tol, kol sužaidžiami visi 13 kirčių ir tada skaičiuojami taškai. Jeigu taškų laimėjimui pritrūksta – žaidžiama antra ir daugiau partijų.
Taškų skaičiavimas
Žaidimo pradžioje susitariama iki kiek taškų žaidžiama. Kai sužaidžiami visi 13 kirčių, skaičiuojama, kuri pora surinko jų daugiau. Laimėjusieji gauną 1 tašką. Taip žaidžiama iki tol, kol viena komanda surenka reikiamą kiekį taškų.
Įdomu, jog Didžiojoje Britanijoje įprasta žaisti iki 5 taškų, Amerikoje iki 7, o žaidimas iki 3 taškų dar vadinamas „Trumpuoju vistu“.
Be to, rengiant turnyrus žaidėjai žaidžia ribotą laiką ir per jį turi surinkti kuo daugiau taškų.
Pasirinkus žaisti ilgesnį žaidimo variantą, žaidžiama su kiekvieno žaidėjo „pagyrimais“.
Kai kurie žaidėjai į pagyrimus nekreipia dėmesio, o kitiems tai – sėkmės ženklas, leidžiantis geriau nusiteikti psichologiškai ir pelnyti daugiau taškų.
Taip pat, komandai surinkusiai 4 aukščiausios vertės kozirio kortas (pagyrimus) – tūza, karalių, damą ir valetą – priklauso papildomi taškai. Turintiems 3 iš šių kortų skiriami 2 taškai, o surinkusiems visas 4 – net 4 taškai.
Svarbu paminėti, jog kirčiai skaičiuojami prieš pagyrimus, nes pagyrimai negali būti paskutiniai žaidimo taškai. Pavyzdžiui, žaidžiama iki 9 taškų, rezultatas lygus 6 taškams. Žaidėjas atliko 7 kirčius ir paprašė pagyrimo.
Jis laimėjo 1 tašką, bendroje sumoje turi 7, ir už pagyrimą gauna tik 1 tašką, kad bendroje sumoje iš karto negautų reikiamos – 9 taškų – sumos.
Kortų žaidimas Whist strategija
Šio žaidimo žinovai teigia, jog pirmąją kortą mesti reikėtų pačią stipriausią – tokiu atveju ir jūsų varžovai išmes geriausias savo kortas.
Sakoma, jog neblogai išmestą ir tą kortą, kurią turite vienintelę arba vos kelias iš vienos šeimos, pavyzdžiui, turite 4 vynus, 4 širdis, 3 kryžius ir 2 būgnus. Geriausia išmesti būgną, tikintis, kad jūsų komandos draugas išmes aukštesnę.
Antrajam žaidėjui geriau mesti kozirinę kortą – tūzą arba karalių. Su tūzu – laimėsite iškart, su karaliumi taip pat turėsite nemažus šansus.
Trečiasis žaidėjas, antrajam išmetus tūzą, išmeta žemiausią savo kortą, ypač tą, kurios šeimos kortų turi mažiausiai. Taip pat žaidėjas gali žaisti „kukliai“ ir bandyti apgauti žaidėją. Pavyzdžiui, žaidėjas rankoje laiko širdžių tūzą ir karalienę (prieš tai išmesta korta – širdys), ir žino, jog pas priešininką yra karalius.
Jis išmeta karalienę, galbūt pralaimi, tačiau žaidžiant kitą partiją, tikimybė, jog laimės su tūzu – beveik 100%.
Ketvirtasis žaidėjas įprastai žaidžia su žemiausia korta, jeigu mato, kad jų pora pralaimėjo arba meta žemiausią kozirinę pagyrimo kortą, jeigu jo komandos draugas yra išmetęs kozirinę kortą, su kuria laimės kirtį.
Taigi, viena svarbiausių dalykų šiame žaidime – dviejų komandos žaidėjų „susikalbėjimas“ ir kortų sekimas.
Kortų žaidimas Whist variantai
Kaip buvo minėta – kortų žaidimas Whistrutuliojosi palengva ir įvairiuose regionuose, todėl ir šio žaidimo variantų aptinkama labai daug. Galbūt atrasite savo mėgstamiausią! Pavyzdžiui,
- „Bostono Whist“ – daugiausiai žaistas XIX a. Europoje. Įdomu faktas, jog šio žaidimo taisykles sužinosite perskaitę Levo Tolstojaus epinį istorinį romaną „Karas ir taika“, kuriame „Vistą“ labai mėgo veikėjas Nikolajus Rostovas.
- „Whist su statymais“ (angl. Bid whist) – tradicinis Whist žaidžiamas su statymais, kas laimės ir iš pinigų. Dažniausiai žaidžiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
- „Lašas“ (angl. Blob ) – žaidimas, kuriame žaidėjas spėja, kiek kirčių kiekvienas jų paims, o jeigu apsirinka – „nuskęsta“ ir praranda taškus. Gali būti žaidžiamas 4 arba 5 žaidėjų. Kiekvienam išdalijamos 6 kortos. Be to, sudėjus visų žaidėjų statymus, jų kirčių suma negali viršyti 6. Žaidėjas dalijančiama iš kairės pradeda žaidimą ir nustato (galima žaisti ir be) kozirius. Vėliau pastarasis dalija kortas.
- „Tūzų arba daniškas Whist“ . Apima keletą įvairių „Visto“ variantų (pvz. „Solo Vistas“ ir „Esmakker“), kuris savo žaidimo partnerį pasirenka pasakydamas norimos šeimos tūzą. Žaidimo draugas išaiškėja tik „aklajam“ žaidimui įsibėgėjus ir žaidėjui išmetus tą tūzą. Taip pat žaidžiamas su 2 ar 3 juokdariais, kurie gali pakeisti kozirio kortas.
- „Pagauk 10“ (angl. Catch the ten) – kitaip dar vadinamas „Škotiškuoju Vistu“. Žaidžiama su puse kortų kaladės, kurioje dešimtakės laikomos vertingiausiomis kortomis.
- „Mažėjančių kortų Whist” – angliškas variantas, kuriame žaidėjai žaidžia individualiai, o ne poromis, kiekvieną kartą išdalijus kortas stato, kas ir kiek kokių kirčių surinks. Sužaidus partiją skaičiuojami taškai ir laimėjus tiek kirčių, kiek statyta, gaunama net 10 bonus taškų! Be to, žaidžiant vis naują partiją, kortų kaladės skaičius mažinamas po 4 – iš pradžių žaidžiama su 52, tada su 48, tada su 44 ir taip toliau, kol lieka 4 kortos ir žaidėjai atlieka paskutinį kirtį. Koziriai nustatomi iš karto po kiekvienos naujos sužaistos partijos tokia seka – širdys, kryžiai, būgnai, vynai, tada žaidžiama partija be kozirių, partija kai prarandate 10 taškų, jei neatspėjate statymo, tada vėl širdys, kryžiai, būgnai, vynai, širdys, kryžiai, būgnai. Be to, žaidėjų statymų bendra suma negali viršyti partijos bendrų taškų sumos, todėl kortų dalytojas turėtų prižiūrėti, kad visi žaidėjai būtų sąžiningi.
Mažiau žinomi variantai:
- „Olandiškas Whist“ – panašus į prieš tai aptartą „Vistą“, kuriame vyksta statymai. Šiame variante 7 žaidėjai pradeda žaisti su viena korta, tačiau kas kartą žaisdami partiją prideda po 1 kortą ir taip žaidžia, kol paskutinėje partijoje turi 7 kortas. Tolimesnė partija žaidžiama be kozirių (laimėjus šią partiją gaunami 5 taškai), tada „minusinė“ partija, kai laimėjus partiją atimami 5 taškai, tada „akloji“ partija, kai spėjama, kiek bus surinkta kirčių. Tada žaidimas tęsiasi toliau, tačiau nuo 7 kortų pereinama prie 6, 5, 4, 3, 2 ir 1. Koziriai nustatomi prieš kiekvieną žaidimą tokia seka – širdys, kryžiai, būgnai, vynai. Žaidžiama iki 10 taškų, kiekvienos partijos metu galima laimėti po 1 tašką.
- „Dvigubas Whist“ – dažnai žaidžiamas Pietų Azijoje, kai taškai skaičiuojami tik tada, kai žaidėjai laimi du kartus iš eilės.
- „Melagio Whist“– variantas, kai žaidžia trys žaidėjai su statymais.
- „Vokiškas Whist“ (angl. German whist) – žaidžia du žaidėjai be statymų.
- „Izraelio Whist“ – žaidimo variantas, kai kiti žaidėjai spėja tavo būsimų surinktų kirčių skaičių.
- „Minus Whist“ – žaidimo variantas, kai žaidėjui nelaimėjus kirčio jis eliminuojamas iš žaidimo.
- „Nindzės Whist“ (angl. Ninja Whist) – šis variantas labai panašus į „Mažėjančių kortų vistą“, tačiau jame žaidžiama su juokdariais
- „Serbiškas Whist“ (angl. Serbian Whist) – žaidimo variantas su spėjimais, kiek kuris žaidėjas paims kirčių, tačiau pasakius mažiau arba daugiau, taškų skirtumas atimamas iš žaidėjo bendros taškų sumos.
- „Solo Whist“ (angl. Solo Whist) – žaidimo variantas, kai žaidėjai stato, jog laimės 5, 9 arba 13 taškų. Jeigu neatspėjama – taškai neskaičiuojami.
- „Vynų Whist“ (angl. Spades) – žaidimo variantas, kai koziriai visą žaidimą būna tik vynai.
- „Arabiškasis Whist“ (angl. Tarneeb)– žaidžiamas Arabų šalyse, kai laimėtojas kitam žaidimui parenka kozirius.
