Bridžas

Iki galo nėra sutariama, iš kur tiksliai kilo šis žaidimas. Vieni mano, jog bridžas kilo iš visto, senovinio angliško žaidimo, nuo kurio jis skiriasi taškų skaičiavimu ir statymų tvarka. Kiti teigia, jog žaidimo pavadinimas bridžas kilo iš rusiško žodžio biriuč (rusiško visto atmaina), o šis faktas – viena iš daugelio užuominų į rusiško bridžo šaknis. Maždaug XX a. pradžioje atsirado vadinamas varžytinis bridžas (angl. Auction bridge), o iš jo, pritaikius įmantrią taškų skaičiavimo sistemą, sutartinis, arba kontaktinis, bridžas (angl. Contract bridge). Skiriamos dvi šio bridžo atmainos – sportinis bridžas (angl. Dublicate bridge) ir roberis (angl. Rubber).

• Roberis žaidžiamas be jokios papildomos įrangos, kortos kaskart maišomos ir dalijamos iš naujo. Tai nereiškia, kad žaidimas ne toks įdomus ar reikalauja mažiau išmanymo – jis tiesiog pritaikytas kortuoti namų sąlygomis, todėl dar kartais vadinamas paprastuoju, mėgėjišku bridžu.
• Bridžas yra kirtinis žaidimas – žaidėjai vieni iš kitų stengiasi vieni iš kitų atkirsti tam tikras kortas. Taip pat Bridžas daugiau skirtas žaisti turnyruose. Per juos kiekvienas žaidėjų stalas gauna po specialią plokščią stačiakampę dėžę su viršuje sužymėtomis pasaulio šalimis. Šie užrašai rodo, kur kuris žaidėjas turi sėdėti. Dėžutėje yra skyreliai, į kuriuos žaidėjai, sužaidę padalijimą, sudeda savo kortas. Dėžutė perduodama kitam stalui ir jo žaidėjai, išėmę iš reikiamų skyrelių kortas, sužaidžia naują partiją. Taip išvengiama sėkmės veiksnio, kuris atsiranda, kai vieni žaidėjai gauna palankesnes kortas nei kiti ir todėl galima objektyviai palyginti komandas. Patį žaidimą sudaro 4 etapai – kortų dalijimas, aukcionas, kirčių ėmimas ir taškų skaičiavimas.
  

  Geriausi kazino internetu siūlomi žaidimams:

Bridžo taisyklės

Kiek žaidėjų žaidžia?

Bridžas žaidžiamas 4 žaidėjų. Žaidžiama komandomis – du prieš du. Komandos nariai prie žaidimo stalo sėdi vienas prieš kitą, o kiekvieno žaidėjo pozicija vadinama pagal pasaulio šalis – šiaurė ir pietūs žaidžia prieš rytus ir vakarus.

Žaidimui reikalingos priemonės

Žaidžiama su 52 kortų malka. Kortų rango eilė įprasta – aukščiausia korta tūzas, žemiausia – dviakė.

Kortų dalijimas

Komandos sudaromos bendru susitarimu arba traukiant kortas: du žaidėjai, ištraukę aukščiausias kortas, žaidžia prieš du, kurie ištraukė žemiausias kortas. Pirmasis kortas dalija aukščiausią kortą ištraukę žaidėjas. Vėliau dalytojai paeiliui keičiasi.

Dalijama po vieną kortą, ratu pagal laikrodžio rodyklę, kol išdalijama visa malka. Kiekvienas žaidėjas savo 13 kortų susirūšiuoja pagal šeimynas ir rangą. Šis dėliojimas pagal rangą padeda priimti teisingus sprendimus per varžytines ir žaidžiant dėl kirčių.

Bridžo varžytinės ir sandoriai

Per kiekvieną padalijimą komandos siekia uždirbti kuo daugiau taškų su turimomis kortomis. Galimybė uždirbti taškų priklauso nuo sandorio ir nuo surinktų taškų skaičiaus.

Sandoris sudaromas susitariant, kiek taškų kuri komanda įsipareigojusi surinkti. Dėl sandorio varžomasi per varžytines – žaidėjai pagal laikrodžio rodyklę skelbia, kiek jų komanda galėtų surinkti kirčių su koziriais arba be jų. Pirmasis sandorį pradeda kortų dalytojas, o laimi tie, kurie pasiūlo didesnį kirčių skaičių. Taigi, komandos tikslu tampa sužaisti kaip tik įmanoma geriau, o priešininkams stengtis sutrukdyti. Jeigu varžytines laimėjusi komanda surenka prieš tai pasakytą kirčių skaičių arba net ir daugiau, jų sandoris užskaitomas. Už pavykusį sandorį komanda gauna taškų, o jeigu pralošią – taškus pelno varžovai. 

Iš viso egzistuoja net 35 rūšių sandoriai:

(7 lygiai ir 5 atmainos, tad sudauginame). Didėjimo tvarka jie rikiuojasi nuo mažiausio 1 kryžiai (po jo eina 1 būgnai, 1 širdys) iki didžiausio 7 be kozirių (prieš jį eina 7 pikai):

• Lygis didinamas nuo 1 iki 7, o reikiamų kirčių skaičius nustatomas prie lygio pridėjus 6, pavyzdžiui, 6 lygis + 6=12 arba 3 lygis+6=9. Taigi, kirčių skaičius gali būti nuo 7 iki 13.
• Nuo atmainos priklauso, ar bus žaidžiama su koziriais. Taip pat nusprendžiama ir kokios šeimynos kortos taps koziriais. Per varžytines kozirių šeimynos skelbiamos nuo jauniausios iki vyriausios ir lygiuojasi taip: kryžiai, būgnai, širdys, pikai. Mažosios, arba jaunesniosios, laikomos kryžių ir būgnų šeimynomis, o didžiosios, arba vyresniosios, širdžių ir pikų. Žaidimas be kozirių laikoma penkta žaidimo atmaina.

Be to, vykdant sandorį kiekvienas žaidėjas gali atlikti 4 pagrindinius veiksmus:

1.     Siūlyti žaidimo lygį ir atmainą (šis veiksmas vadinamas skelbimu).
2.     Dvigubinti premiją už sandorio įvykdymą (jei prieš tai siūlymą teikęs priešininkas nepasavo).
3.     Pakartotinai dvigubinti premiją (jei prieš tai ėjęs priešininkas dvigubino).
4.     Pasuoti (kai nenorima arba nepavyksta atlikti anksčiau minėtų veiksmų).

Jeigu nusprendi nepasuoti, o skelbti lygį ir atmainą (1), priešininkas, įtardamas, kad rizikuoji, gali padvigubinti premiją (2), jei tą sutartį įvykdysi (jeigu nepasiseks, premiją gaus priešininkas), o tavo partneris – tą premiją padvigubinti dar kartą (3). Taip padidėja galimybė uždirbti daugiau taškų, nors rizika ir didelė. 

Lygis ir atmaina. Žaidėjas skelbdamas lygį ir atmainą parodo siekį įgyvendinti tam tikros vertės sandorį. Varžantis siūlomo sandorio vertė keliama nurodant aukštesnį žaidimo lygį (didesnį galimų kirčių skaičių) arba vertingesnę to lygio atmainą (vyresnę šeimyną arba žaidimą be kozirių). Pavyzdžiui, vienas žaidėjas gali siūlyti 4 kryžius, o jo priešininkas 5 kryžius. Žemesnio lygio kortų siūlyti negalima! Varžantis galima peršokti ir per visą lygį. Pavyzdžiui, jie vienas žaidėjas pasiūlo 1 širdis, kitas gali paskelbti 2 pikus. Galima peršokti ir per du lygius, pavyzdžiui, po 1 širdžių skelbti 3 pikus arba po 1 pikų – 4 širdis.

Premijos dvigubinimas. Padvigubinti baudą (kartu ir premijas) galima tik tada, kai priešininkas jau pateikė kokį nors siūlymą. Tokie veiksmai dažniausiai būdingi varžytinių  pradžiai, kai siūlomi nedidelės vertės sandoriai; šitaip dažniausiai siekiama užsiminti partneriui apie turimą kortų vertę.

Pakartotinis premijos didinimas. Dar kartą siūlomo sandorio vertę dvigubinti galima tik tada, jie prieš tai priešininkas buvo ją padvigubinęs. Tai duoda papildomų taškų. Šis veiksmas paprastai taip pat tėra sutartinis ženklas ir retai virsta tikru sandoriu.

Paskutinis varžytinių siūlymas (nesvarbu, ar buvo dvigubinta, perpus mažinta ar paprastai siūlyta) tampa sandoriu – įsigalioja juo numatytas žaidimo lygis (kiek kirčių reikės surinkti) ir atmaina (ar bus žaidžiama su koziriais ir kokiais).

Pralaimėjusi sandorį pora vadinama gynybos komanda, vienas iš sandorį laimėjusios poros (paskelbęs žaidimo atmainą) – pareiškėju, o jo partneris – statytiniu. Jeigu sandoris yra 7 pikai, pareiškėju tampa žaidėjas, pirmas paskelbęs pikus, nesvarbu, kuriame varžytinių etape jis tai padarė.

Geriausi kazino internetu siūlomi žaidimams:

Kirčių rinkimas

Bridžo taisyklės primena daugelį kitų kirtinių žaidimų – žaidėjai paeiliui deda tos pačios šeimynos kortas, o kirtį laimi padėjęs aukščiausio rango kortą arba kozirį. Išskirtinis bridžo bruožas – statytinis savo kortas padeda atverstas ant stalo, o kurias iš jų dėti į kirtį, jam nurodo pareiškėjas, t.y. pareiškėjas žaidžia už du, o statytinis tik deda kortas.

Kitaip nei kituose kirtiniuose žaidimuose, žaidėjai nemeta kortų į kortų stalo vidurį, jie kortas deda greta savęs. Kai paaiškėja, kas laimėjo kirtį, tam kirčiui panaudota korta užverčiama vienu iš dviejų būdų: jei žaidėjas arba jo partneris laimi, korta užverčiama ir padedama vertikaliai, jei pralaimi – horizontaliai. Kito kirčio korta dedama greta ir užbaigus kirtį vėl arba dedama vertikaliai, arba horizontaliai. Dėl tokios tvarkos žaidimo pabaigoje lengva suskaičiuoti laimėtus ir pralaimėtus kirčius.

Kaip jau minėta, dalijimą sudaro 13 kirčių. Į kirtį žaidėjai deda po vieną kortą. Aukščiausia korta – tūzas, žemiausia – dviakė.

Pirma kirčio korta nustato, kurios šeimynos kortas privalo dėti į kirtį kiti žaidėjai. Pirmą kirčio kortą galima dėti bet kokią. Jeigu kiti žaidėjai neturi reikiamos šeimynos kortos, jie turi dėti bet kokią kortą. Kirtis atitenka žaidėjui, padėjusiam aukščiausio rango reikiamos šeimynos kortą. Bet jei į kirtį dedamas koziris, kirtį laimi kozirio savininkas, jei keli koziriai – žaidėjas, padėjęs aukščiausio rango kozirį. Kirtį laimėjęs žaidėjas pradeda naują kirtį. Jei kirtį laimi statytojo korta, kitą kirtį pradeda pareiškėjas, bet su statytinio kortomis.

Žaidimą dėl pirmo kirčio pradeda gynybos komandos žaidėjas, sėdintis pareiškėjui iš kairės. Kai šis žaidėjas padeda kortą, statytinis ant stalo išdėlioja atverstas savo kortas: keturiais stulpeliais pagal šeimynas ir rango mažėjimo tvarka (taip patogiau žaisti). Kaip minėjome, statytinis tik vykdo pareiškėjo nurodymus (deda nurodytas kortas), jis negali siūlyti ėjimų ar komentuoti priešininko veiksmų, bet gali įspėti pareiškėją, kad šis nesuklystų padėdamas kirtį.

Taškų skaičiavimas

Kai sužaidžiami visi 13 kirčių, skaičiuojami taškai. Sandorį laimėjusi komanda gauna taškus už:

• Kiekvieną pasiūlytą ir paimtą kirtį nuo septinto iki trylikto;
• Visus papildomus kirčius;
• Premijas už sandorio vertę;
• Kitas premijas.

Jei pareiškėjo komanda neįvykdo sandorio, priešininkų pora gauna taškų už perimtus kirčius, t.y. kirčius, kurių pritrūko, kad sandoris įvyktų.

Dar vienas niuansas, lemiantis taškų skaičiavimą yra komandos pažeidžiamumas. Per pirmąjį dalijimą abi komandos yra nepažeidžiamos, per antrąjį – pažeidžiama rytų ir vakarų komanda, per trečiąjį – šiaurės ir pietų komanda, per ketvirtąjį – pažeidžiamos abi komandos.

Papildomų taškų taip pat gaunama už sumuštus – mažąjį ir didįjį – rekordus. Mažasis rekordas – tai 12 per dalijimą laimėtų kirčių, didysis – laimėti visi 13 kirčių.

Taigi, kaip matai iš taisyklių, bridžas, nors kiek ir painokas, bet labai įdomus ir įtraukiantis  azartiškas kortų žaidimas. Šiame žaidime jėgas gali išbandyti gali ne tik profesionalų poros, bet ir šeimos nariai ar seni bičiuliai. N, o jeigu labiau mėgsti virtualius žaidimus – bridžą gali žaisti ir online!

Bridžo klubas

Nors bridžas ir ne toks populiarus kaip pokeris, tačiau turi nemažą ratų savo veteranų, kurie mielai susitinki bridžą pažaisti specialiai tam rengiamuose poriniuose turnyruose. Dažniausiai nuo porų skaičiaus priklauso, kokio masto turnyrai organizuojami – kartais susirenka vos kelios poros, kartais net dešimtys, kurios tarpusavyje varžosi, jei ne dėl prizo, tai dėl garbės.  

Šiuos turnyrus dažniausiai organizuojami bridžo klubai, kurių galima rasti ir įvairiuose Lietuvos miestuose. Pastebėta, jog prieš gerą dešimtį metų tokių klubų egzistavo ir daugiau. Šiandien jų belikę vos keletas, o tam įtakos turėjo kitų žaidimų populiarumas ir įvairovė – Kingas, pokeris, Juodasis Džekas ir daugelis kitų taip pat pavergė žaidėjų širdis ir bridžo klubai šiek tiek pasislėpė pavėsyje.

Visgi, ištikimiausi bridžo gerbėjai vis dar susirenka į bridžų klubus Vilniuje, Kaune, Alytuje ir ten smagiai leidžia laiką, žaisdami azartiškąjį bridžą. Užsiregistruoti į klubą nesunku – tereikia užpildyti specialią formą, kartais susimokėti minimalų mokestį ir tampate pilnateisiu klubo nariu. Bridžo veteranai ten žaidžia  porinėse pirmenybėse vidutiniam rezultatui (IMP) ir porinėse pirmenybės maksimaliam rezultatui (MAX). Geriausios poros įvertinamos ir Lietuvos sportinio bridžo asociacijos, kviečiamos į nacionalinės rinktinės atrankas, o vėliau, jei pasiseka, siunčiami ir į pasaulinius bridžo čempionatus. Įdomu, jog 2020-ųjų pabaigoje po 11-okos metų 13-osios Europos Mažųjų federacijų žaidynės vyks Vilniuje.  Be to, šiose žaidynėse, naudojantis šeimininkų teisėmis, esant nelyginiam dalyvių skaičiui, Lietuvą galės atstovauti dvi komandos, tad nepraleiskite progos ir jūs!

Daugiau informacijos rasite čia

Bridžų klubai Lietuvos miestuose: Kaunas, Vilnius, 

Geriausi kazino internetu siūlomi žaidimams: