Kortų žaidimas „Ramsas“

Kortų žaidimas „Ramsas“ dar kitaip vadinamas „Bumu“ arba „Šlapia višta“ – Lietuvoje itin populiarus dviejų-keturių žaidėjų žaidimas. Manoma, jog „Ramsas“ atsirado XX a. pradžioje bei kilo iš meksikietiško žaidimo „Conquian“ ir netrukus sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Žaidimas smagus ir visai nesunkus, tačiau pradėjus žaisti – sunku sustoti!


Žaidimui reikalingos priemonės

Dažniausiai „Ramsas“ žaidžiamas su 24 kortomis. Yra variantų, kai žaidžiama su viena arba dviem 52
kortų kaladėmis. Kortų rango eilė įprasta: tūzas, karalius, karalienė, valetas, dešimtakė ir devynakė.

Kiek žaidėjų žaidžia?

Geriausiai žaidimą žaisti 2-4 žaidėjams. Daugiausia žaidžiančiųjų – 6.

Žaidimo tikslas

Kuo greičiau surinkti nustatymą sumą taškų. Dažniausiai žaidžiamos kelios partijos, kol surenkamas
reikalingas taškų skaičius.

Kaip žaisti?

Kortų dalijimas
„Ramse“ kortų dalytojai visada keičiasi pagal laikrodžio rodyklę. Pirmasis dalytojas kruopščiai išmaišo
kortų kaladę ir pirmiausia ją duoda perkelti iš dešinės sėdinčiam žaidėjui. Kortos dalijamos po vieną
kiekvienam žaidėjui. Dalijama taip pat pagal laikrodžio rodyklę. Išdalijus vieną ratą – viena užversta
korta dedama į stalo vidurį ir toliau kortos dalijamos po vieną. Kortos dalijamos tol, kol kiekvienas
žaidėjas jų turi po penkias, o ant stalo padėtos 4 kortos. Šios kortos toliau žaidime vadinamos
„pirkiniu“.
Jeigu žaidime dalyvauja visi 4 žaidėjai, kortų dalintojas gali pasižiūrėti į paskutinę kortą ir jeigu ta
korta yra bet kurios rūšies devynakė, jis turi teisę kortas perkelti ir padalinti iš naujo. Jeigu žaidėjų
būna mažiau nei 4 – likusios kortos yra atidedamos į šalį ir toje partijoje jau nebenaudojamos.
Paskutinė išdalinta korta, kuri visada atitenka kortų dalintojui, yra parodoma visiems žaidėjams, nes ji
nurodo būsimą tos partijos kozirį. Taip pat yra taisyklė, jog nei vienas žaidėjas negali žvilgčioti į savo
kortas, kol nėra paskelbtas koziris.

Pirkinys

Išdalijus kortas, prasideda azartiškasis žaidimo etapas. Kortų dalintojo kairėje sėdintis žaidėjas gali
pirkti 4 ant stalo pradžioje žaidimo dalijimo etape padėtas kortas. Pastarasis turi teisę atsisakyti pirkti

kortas ir galimybė pirkti pirkinį jau pereina jam iš kairės sėdinčiam žaidėjui. Taip keliaujama ratu, kol
atsiranda žaidėjas, norintis pirkti. Pastarasis taip pat užverčia visas 4 savo korteles, padeda jas ant stalo
ir pasiima savo pirkinį. Svarbu nepamiršti, jog kortų nevalia rodyti savo konkurentams!
Būna ir taip, jog visi žaidėjai atsisako pirkti ir tokiu atveju kortos nuo neliečiamos ir tolimesniame
žaidime nedalyvauja.
Toliau žaidimą veda pirkėjas, kuris turi paklausti likusių žaidėjų, ar jie tikrai nori toliau žaisti. Jeigu
žaidėjai savo užverstas kortas padeda ant stalo ir pasako „nežaisiu“ – jie tolimesnėje partijoje taip pat
nedalyvauja.
Svarbu paminėti, jog ne visi žaidėjai gali atsisakyti. Jeigu iš ankstesnių partijų yra žaidėjas, kuriam iki
pergalės trūksta vos vieno taško – jis vetuojamas ir žaisti atsisakyti negali. Tokiu atveju jo eilė
praleidžiama ir teisė pirkti pereina jam iš kairės sėdinčiam žaidimo draugui.
Būna ir taip, jog žaidėjai lengvai atiduoda savo taškus! Pavyzdžiui, jeigu visi žaidėjai, išskyrus pirkėją,
atsisako žaisti – pastarasis iš karto laimi net 5 taškus ir tada skelbiama nauja žaidimo partija.

Kirčiai

Toliau žaidimas tęsiamas atliekant kirčius. Jeigu žaidime buvo kortų pirkėjas, jis turi teisę ėjimą pradėti
pirmas. Jeigu tokio žmogaus nebuvo, ėjimą pradeda kortas dalijusio žaidėjo kairėje sėdintis varžovas.
Jeigu norima laimėti kirtį – į varžovo padėtą kortą galima atsisakyti tik didesne to paties ženklo korta.
Kortų stiprumo skaičiavimas yra toks:
Jeigu susiduria 2 tos pačios rūšies kortos, kirtį laimi aukštesnio rango korta
Jeigu susiduria 2 lygiavertės kortos, aukštesne laikoma ta, kuri buvo išmesta pirmesnė
Jeigu susiduria bet kuri korta ir koziris – jis visada yra stipresnis
Jeigu susiduria 2 koziriai – kirtį vėlgi laimi aukštesnio rango korta
Pavyzdžiui, pirmasis žaidėjas išmetė kryžių devynakę, todėl antrasis turėtų mesti kryžių dešimtakę.
Jeigu tokios kortos neturi, bet turi kozirį – išmeta jį, nes tai stipriausia žaidimo korta. Jeigu neturi ir
kozirio – meta bet kokią kortą, bet faktas, kad šio kirčio žaidėjas jau nelaimėjo.
Gali nutikti, jog žaidėjas nukerta visas priešininko kortas ir toliau sėkmingai tęsia savo ėjimus, iš kelio
pašalinęs jau vieną varžovą.
Šiame žaidime yra tam tikrų specialiųjų taisyklių, kurių nevalia pamiršti. Jeigu žaidėjas savo rankose
turi kozirinį tūzą ir jam priklauso pirmasis ėjimas, jis privalo tą ėjimą atlikti būtent su šia korta. Jeigu
žaidėjas pamiršo ar sąmoningai tos kortos nedėjo, ją pasiliko tolimesniame žaidime ir žaidimo draugai
tai pamatė – jam gresia nuobauda. Galingiausia jo korta tampa be galios ir virsta į kozirinę devynakę.

888 casino

Gauk pirmo įnešimo premiją net iki 1500 €!
Naujas
9.15
Galioja tik naujiems žaidėjams ir tik 18+ amžiaus.

King Billy

Deposit bonusas iki 1000 € + 200 sukimų!
8.99
Galioja tik naujiems žaidėjams ir tik 18+ amžiaus.

Tolimesniame žaidime susitikus pastarajam tūzui ir kitai devynakei, iš šių kortų vyresne laikoma ta,
kuria buvo atsikirsta pirmiau.

Kas laimėjo ir taškų skaičiavimas

Po partijos, kai žaidėjai jau būna atlikę visus kirčius, prasideda taškų skaičiavimas. Kiekvienas žaidėjas
„Ramsą“ pradeda su 0 taškų. Kiek taškų reikia surinkti, norint laimėti, dažniausiai susitariama žaidimo
pradžioje. Įprastai žaidžiama iki 20 ar 25 taškų.
1 kirtis atitinka 1 tašką. Po partijos prie bendros taškų sumos pridedami visi toje partijoje atlikti žaidėjų
kirčiai. Taškų skaičiavime vėlgi atrandama „kabliukų“. Jeigu žaidėjas partijoje nesurenka nei vieno
kirčio, jam gresia nuobauda ir jos praranda 5 taškus, jeigu jo bendra taškų suma tuo metu yra teigiama.
Pavyzdžiui, jeigu žaidėjas jau turi 3 taškus, bet nesurenka nei vieno kirčio, iš jo atimami 5 taškai ir
bendroje sumoje jis turi -2 taškus, tačiau jeigu žaidėjas jau turi minusinį taškų skaičių, daugiau taškų iš
jo neminusuojama. Taip pat taškų galima neatimti, jeigu pradžioje žaidimo po kortų išdalijimo buvo
pamiršta paklausti, ar yra nežaidžiančių.
Taip pat, jeigu susiklosto tokia situacija, kad žaidėjui iki 20 trūksta vieno vienintelio taško ir jis atlieka
kirtį – partija iš karto baigiama ir skelbiamas žaidimo nugalėtojas.
Taip pat, norint gauti dar daugiau taškų, reikia nepamiršti svarbiausių žaidimo veikėjų – valetų! Jeigu
išdalinus kortas, atlikus pirkimą ir paskelbus pasidavimą, kuris nors žaidėjas turi surinkęs 2 vienodos
spalvos valetus ir juos parodo varžovams – taip pat gauna 5 taškus. Be to, svarbu paminėti, jog ši
premija skiriama tik tada, jeigu žaidėjas partijos metu laimi bent vieną kirtį.
Jeigu žaidėjui tą dieną šypsosi sėkmė ir jis gauna net 4 valetus – jis sušunka žaidimo pavadinimą
„Ramsas“ ir iš karto laimi žaidimą.

Kiti kortų žaidimo „Ramsas“ variantai

Kaip minėta pradžioje, žaidimą galima žaisti su viena arba dviem 52 kortų kaladėmis. Tokiu atveju,
kiekvienam žaidėjui padalijama po 7 kortos, o likusios padedamos ant stalo. Žaidimą pradeda žaidėjas,
sėdintis dalijančiajam iš kairės.
Pirmasis žaidėjas ant stalo deda bet kokią kortą. Sekantis žaidėjas, norėdamas laimėti kirtį, ant
priešininko kortos deda tokio paties rango arba tokios pačios rūšies kortą. Pavyzdžiui, priešininkas
išmetė kryžių devynakę, tad sekantis žaidėjas turi mesti arba bet kokios kitos rūšies devynakę arba bet
kurią kitą kryžių kortą. Šiuo atveju žaidžiama be kirčių ir nerenkant taškų, o tiesiog bandant išlipti
sausam – be kortų. Jeigu žaidėjas neturi nei to paties rango, nei tos pačios rūšies kortą, nuo kortų
krūvelės ima kortas tol, kol randa sau tinkamą.

Žaidimą laimi tas, kuris pirmasis išmeta visas savo korteles. Įdomu, jog šis „Ramso“ variantas primena
populiarųjį, visų taip mėgstamą žaidimą „Uno“!