Durniaus taisyklės
Kiek žaidėjų žaidžia „Durnių”?
Kortų žaidimas durnius dažniausiai žaidžiamas nuo 2 iki 6 žaidėjų. Žaidimas įprastai trunka apie 8-10 minučių.
Žaidimui reikalingos priemonės
Tradicinis „Durnius“ žaidžiamas su 36 kortų malka. Kortų rango eilė didėjanti – pradeda šešakė, tada septynakė, aštuonakė, devynakė, dešimtakė, valetas, dama, karalius ir tūzas.
36 kortų žaidimas, esant 6 žaidėjams gali būti iš anksto nulemtas, nes pirmasis žaidėjas tampa pirmuoju puolėju ir turi pranašumą prieš besiginantį, o pirmasis besiginantis žaidėjas turi nenaudą, todėl įmanomi ir kitokie žaidimo variantai.
Pavyzdžiui, galima žaisti su pilna kortų kalade, įtraukiant ir dviakes, triakes, keturakes ir penkakes, o taip pat visas specialiąsias kortas – džokerius (juokdarius). Šiuo atveju, juodasis džokeris nugali bet kokią juodą kortą, o raudonasis – bet kokią raudoną.
Taip pat galima žaisti ir su keliomis kortų kaladėmis, vėlgi išmetant akines kortas (dviakes, triakes, keturakes ir penkakes) ir paliekant visas nuo šešakės. Tokiu atveju žaidimas vyks net su 72 kortomis.
Kortų žaidimas Durnius – pagrindinis tikslas
Pagrindinis ir svarbiausias žaidimo tikslas – išsimesti visas savo kortas. Nesvarbu, kelintas žaidime kortas išsimesite – svarbiausia tik nelikti paskutiniu.
Kortų žaidimai internete. Kur geriausiai žaisti?
Kaip žaisti Durnių?
Žaidimo eiga
Žaidimo Durnius taisyklės nėra sudėtingos. Tarkime, jog žaidžiame tradicinį žaidimą su 36 kortų kalade ir žaidžia 4 žaidėjai.
Kortų kaladė kruopščiai išmaišoma ir kiekvienam žaidėjui išdalinama po 6 kortas. Dalijantysis gali nuspręsti, ar iš karto duoti po 6 kortas, ar varijuoti 3+2+1, 3+3, 2+2+2.
Jei „Durnių“ žaidžia daugiau nei 4 žaidėjai, dažniausiai padalijama po mažiau – 5 ar 4 kortas, kad žaidimas taptų įdomesnis ir žaidėjai per ilgai neužtruktų viename puolime.
Kortos dalijamos pagal laikrodžio rodyklę. Likusios kortos padedamos ant stalo.
Viršutinė malkos korta atverčiama ir padedama po kalade, ji nurodo kozirio rūšį. Korta specialiai turi būti padėta taip, kad ji šiek tiek matytųsi – tai padės žaidėjams neužmiršti, koks yra žaidimo koziris.
Žaidimą pradeda tas žaidėjas, kuris turi mažiausią kozirį. Tarkime, koziriu išrenkamos širdys ir jūs turite širdžių šešakę – vadinasi žaidimą pradedate jūs.
Taip pat, kad nebūtų bereikalingų pykčių, žaidimą gali pradėti nebūtinai tas, kuris turi mažiausią kozirį.
Kaip ir įprastuose tradiciniuose kortų žaidimuose, kuriuose žaidžiama pagal laikrodžio rodyklę, ėjimą pradeda dalijusiojo kairėje sėdintis žaidėjas ir meta kokią nori kortą. Nerašyta taisyklė, jog dažniausiai dedama mažiausia turima nekozirinė korta.
Žaidimo pradžia
Žaidėjas, pirmasis metęs ant stalo kortą, vadinamas „puolančiuoju“, o jam sėdintis iš kairės – „besiginančiu“. Besiginantis žaidėjas, sėdintis iš kairės, turi nukirsti jam išmestą kortą – jis gali mesti tos pačios rūšies, bet didesnio rango kortą. Jei žaidėjas aukštesnio rango kortos neturi, bet turi kozirinę kortą, su ja gali nukirsti ir žemesnio rango kozirinę kortą arba bet kokio rango kitos rūšies kortą.
Trumpai tariant – kozirinę kortą galima pavadinti visagale. Šioje vietoje prasideda įdomesnis, daugiau intrigų ir strategijos turintis žaidimas, nes žaidėjai turi atkreipti dėmesį į kortą, kuri buvo mesta besiginančiam, ir į kortą, su kuria besiginantis jam mestą kortą nukirto.
Pavyzdžiui, besiginančiam žaidėjui buvo išmesta kryžių septynakė, o koziriai šiame žaidime yra vynai.
Jeigu besiginantis žaidėjas nukerta kortą, kiti žaidėjai turi pasitikrinti savo kortas. Jie tikrina, ar turi to paties rango kortas (pavyzdžiui, aštuonakes arba septynakes) arba kozirius (vynus).
Jei turi, jie gali mesti šias kortas tam pačiam besiginančiam žaidėjui. Besiginantis žaidėjas turės atsikirtinėti iš naujo.
Žaidėjai patys nusprendžia, ar nori „užatakuoti“ žaidėją iki galo. Dar viena taisyklė, jog į kozirius atsikirtinėti galima tik koziriais.
Svarbu paminėti, jog vienam žaidėjui negalima duoti kirsti daugiau kortų nei buvo išdalinta žaidimo pradžioje, šiuo atveju, 6 kortas. Kita vertus, galimi ir kiti žaidimo variantai, kai kirtimui dedamos kortos neribojamos.
Šiuo atveju, prieš žaidimą vertėtų susitarti, su kokiomis taisyklėmis bus žaidžiama.
Galimos 2 puolimo baigtys:
- Jei besiginantis žaidėjas nukirto visas jam ant stalo išmestas kortas, jam atitenka garbė pulti iš kairės sėdintį žaidėją. Be to, nukirstos kortos padedamos į atskirą krūvelę ir toje pačioje žaidimo partijoje daugiau nenaudojamos.
- Jei besiginantis žaidėjas vis dėlto negali nukirsti visų jam išmestų kortų kortų, jis turi jas visas pasiimti sau. Svarbu, jog susirinkti reikia ir tas kortas, su kuriomis buvo atsikirtinėjama. Susirinkus kortas, toliau žaidimą tęsia iš kairės sėdintis žaidėjas.
Pasibaigus kurios nors besiginančio kirtimu, visi žaidėjai iš bendros kortų krūvelės turi paeiliui pasiimti tiek kortų, kiek buvo išdalinta žaidimo pradžioje (šiuo atveju 6, tad jeigu jums liko 4 kortas, privalote pasiimti dar 2).
Žaidėjas, kuris išmeta visas savo kortas, iš žaidimo dar neiškrenta ir tai pat iš kortų krūvelės turi paimti 6 kortas. Kortas pirmasis „pasipildo“ tas, kuris pirmasis partijoje darė ėjimą. Jei žaidžiama su neribojamu kortų kirtimu (žaidėjai kortas meta tol, kol žaidėjas turi kuo atsikirsti), tada pradedama ne dariusiu ėjimą, o atsimušinėjusiu.
Kas laimėjo?
Jeigu nutinka taip, kad kuriam nors žaidėjui kortų krūvelėje iki 6 neužtenka, tik tada jis iškrenta iš žaidimo ir žaidimą toliau tęsia likusieji.
Žaidimo partiją laimi žaidėjas, kuris išsimeta visas savo kortas, o pralaimėtoju ir draugiškai „Durniumi“ vadinamas žaidėjas tas, kuriam paskutiniam lieka nors viena kaladės korta.
Jei žaidžiama dar kartą, pralaimėjusysis surenka visas kortas, jas kruopščiai išmaišo ir vėl padalija žaidėjams.
Kortų žaidimo „Durnius” strategijos
Kai kas nors puola naudodamas mažos vertės kortas, turėtumėte atsakyti mažiausia turima korta. Taip jūsų stiprios kortos liks su jumis, kai ateis stipresnis puolimas.
Kai „Durak” žaidime turite stiprių kortų arba kozirių, stenkitės per dažnai nepulti ir nesiginti. Leiskite kitiems žaidėjams surinkti daugiau kortų, o tik tada panaudokite savo stipriąsias kortas.
Atidžiai stebėkite, kurios kortos buvo išžaistos, o kurios liko žaidime. Tai padės jums priimti geresnius sprendimus puolimui ir gynybai.
Įvairios kortų žaidimo „Durnius“ versijos
Kortų žaidimas Durnius poromis
Vienas populiariausių – žaidimas kryžmai. Dažniausiai žaidžia keturi žaidėjai (du prieš du), sėdintys vienas priešais kitą. Kortas šiuo atveju pakaitomis mėto atskirų porų žaidėjai – vienos poros žaidėjas „puola“ kitos poros žaidėją.
Jeigu žaidėjas nukerta visas jam išmestas kirsti kortas, sakoma, jog jis apsigynė ir tada jau pats puola kairėje sėdintį varžovą. Dabar jo partneris gali jam padėti. Jeigu žaidėjas visų kortų nenukerta, pasiima jas į rankas, o jo kairėje sėdintis žaidėjas puola kortas susirinkusio žaidėjo partnerį.
Kortų žaidimas Durnius prieš laikrodžio rodyklę
Šis „Durniaus“ žaidimas – vienas dažnesnių. Toks šio kortų žaidimo būdas, kai žaidžiama prieš laikrodžio rodyklę, itin paplitęs Pietų Europos regionuose – daugiausiai Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose šiomis kalbomis kalbančiose šalyse.
Pasuojantis durnius
Žaidžiant „pasuojantį durnių“ žaidėjas gali pasuoti kortas kitam žaidėjui, jeigu jis turi to paties rango kortą.
Pamišęs durnius
Šiame žaidime – būgnai visada yra koziris, o vynus galima nukirsti tik su vynais.
Kortų žaidimas Durnius be kozirių
Žaidimas vyksta be kozirių.
Vynai prieš vynus
Šiame žaidime vynai yra ypatinga kortų rūšis, kuri gali būti nugalėta tik kitų vynų. Koziriai negali būti nugalėti vynų, bet ir vynai negali nugalėti kozirių. Be to, šiuo atveju vynai negali būti koziriais
Keičiamas koziris
Kita korta, kuri yra nematoma, padedama po matomu koziriu. Kai vienas iš žaidėjų paima matomą kozirį, tada nematoma korta yra atidengiama – tai nustato kozirį likusiam kortų žaidimui.
