2002 metų Lapkritį, aš sudalyvavau savo pirmajame WPT (world poker tour) turnyre vykusiame Lucky Chances kazino, Kolmoje, Kalifornijos valstijoje. Labai įdomus faktas apie Kolmą yra tas kad 90% buvusių miesto gyventojų yra palaidoti aplink miestą esančiuose kapinėse. Visada yra šiek tiek nejauku ir kiek keista važiuoti pro paminklus, kad patektum į kazino kuris vadinasi „Sėkmingi Šansai“.
Tuo metu WPT dar buvo salyginai naujas turas, taigi niekas nesitikėjo tokio didelio kiekio žmonių kuris pasirodė šiame mažame kazino tą sekmadienio rytą. Beieškant savojo stalo pamačiau kaip WPT komentatorius Shana Hiatt apklausinėjo ne ką kitą o patį Phil Hellmuth. Taipogi kur tik pažvelgsi visur matėsi pokerio profesionalais.
Kai aš susiradau savo vietą, kortos jau buvo pradėtos dalinti. Tik man prisėdus, prie pat manęs, man iš kairės buvo pasodintas Daniel „Kid Poker“ Negreanu. Jo plati šypsena signalizavo čempioną, kuris žinojo kad netrukus jis valdys visą veiksmą prie stalo. Vis dėl to, Daniel charizmatiška asmenybė ir laimintis žaidimo stilius jam yra atnešę šlovę ir milijonus dolerių. Šiandien jis tikriausiai yra pats populiariausias pokerio žaidėjas pasaulyje.
Aš supratau kad man tai puiki proga ko nors išmokti. Ir Daniel tikrai manęs nenuvylė. Jis ieškojo veiksmo ir žaidė beveik kiekvieną ranką. Aš tiesiog žiūrėjau kaip Daniel laiminėjo banką po banko. Jis laiminėjo prie visus prie stalo, išskyrus vieną senyvą džentelmeną.
Šis pilkaplaukis vyrukas buvo niekam nematytas anksčiau. Jo pokerio stilius išdavė kad jis neturi daug patirties šiame žaidime. Kai jis sugalvodavo sužaisti ranką, dažniausiai jis tiesiog įlimpindavo ir tada atsakinėdavo iki pat riverio. Retkarčiais jis laimėdavo, tačiau dažniausiai pralaimėdavo. Visų nuostabai, vienintelis žaidėjas prieš kurį jis pastoviai laiminėdavo buvo Daniel Negreanu.
Keturis kartus Daniel Negreanu žaidė heads up prieš šį džentelmeną. Visus kartus veiksmas vyko vienodai. Senolis įlimpindavo, Daniel pakeldavo statymus, visi išsimesdavo išskyrus šį pilkąplaukį. Daniel betindavo kiekvieną gatvę, jo oponentas kiekvieną kartą atsakydavo. Per showdown būdavo atverčiamos kortos ir kiekvieną kartą Daniel oponentas laimėdavo su kokia monstriška kombinacija.
Penktą kartą jiems žaidžiant dviese rankoje, Daniel tiesiog pracheckino riverį ir paklausė: „Gerai, ką gi tu turi šį kartą? Dar vieną setą?“. Ir jis buvo visiškai teisus, kai jo oponentas atvertė savo turimą aštuonakių setą.
Po kelių rankų aš gavau kišeninių dešimtukų porą. Mūsų jau aptartasis senolis šį kartą buvo UTG ir vėl įlimpino. Būdamas ankstyvojoj pozicijoj aš taipogi įlimpinau. Daniel pakėlė statymus ir mudu abu atsakėme.
Prisipažinsiu, labai nervinausi žaisdamas savo pirmąją ranką prieš Daniel. Iki tol niekad nebuvau žaidęs prieš pokerio profesionalą. Nežinau kodėl, bet maniau kad jis tikrai privalo turėti tūzus.
Ant flopo atsivertė trys skaičiai, visi mažesni negu 8. Mudu pracheckinom iki Daniel, kuris pabetino maždaug pusę banko. Mano nuostabai, senasis džentelmenas nusimetė. Aš turėjau viršporę, bet buvau labai įbaugintas. Norėjau nusimesti, bet atsakiau. Turnas buvo dar vienas mažas skaičius. Aš vėl praleidau, o Daniel tučtuojau pabetino dar kartelį. Tai tikrai nebuvo gerai. Dabar tikrai tikėjau kad pas jį yra tūzų pora. Jeigu atsakau į šį statymą, jau būsiu sukišęs beveik pusę savo turimų žetonų. Ką gi man daryti?
Kurį laiką prasėdėjau galvodamas. Nusprendžiau pabandyti rasti dar vieną dešimtakę ant riverio. Aš atsakiau.
Riveris buvo Q.
Aš žiūrėjau į šią kortą liūdnas, tikėdamasis kad ji galbūt pasikeis. Kaip gi aš galėjau bandyti pagauti vieną iš dviejų likusių dešimtakių? Gi šansas yra maždaug tik 24 prie 1. Supratau kad praradau maždaug pusę savo žetonų dėl prasto sprendimo.
Liūdnai, pralaimėtojo tonu aš ištariau: „Check“.
Daniel lengvai atsiduso. Luktelėjo. „Check“.
Ką? Ar aš išgirdau tai teisingai? Daniel pracheckino savo laiminčią ranką?
Aš buvau priblokštas. Aš per ilgai užtrukau atversti savo ranką, tad Daniel atvertė savo A-K. Man kišeninė pora laimėjo.
WOW! Aš nugalėjau Daniel Negreanu!
Žinau kad tai buvo tik viena ranka, tačiau tai buvo pirmas kartas kai aš žaidžiau prieš pokerio profesionalą. Aš jaučiausi gyvas. Žinoma, šiek tiek vėliau aš iškritau iš turnyro, bet kai vėl teko grįžinėti namo pro tuos numirėlius, viskas apie ką aš galėjau galvoti buvo ta viena pokerio ranka.
