Kortų reikšmės apie paslaptingą pikų damą, kvailelius juokdarius-džokerius ir visų kortų „valdovą“ – kozirį.
Kortų reikšmės: mirties korta – pikų dama
Pikų dama dažnai laikoma baugia, paslaptinga korta. Žaidimuose ji – bloga korta, su kuria dažniausiai pralaimima ar apgaudinėjama.
Pavyzdžiui, žaidime pavadintame „Pikų dama“, žaidėjai sumaišo kortų kaladę ir po vieną traukia po kortą. Ištraukęs pastarąją kortą – iš karto pralaimi.
Kitas apgavikiškas ir žaidimas/triukas „Trijų korte monte“ dažnai žaidžiamas iš pinigų. Pagrindinė žaidimo korta – žinoma, pikų dama.
Šio žaidimo „auka“ įvairiais metodais netiesiogiai bandoma įtikinti, kad ji gali rasti reikiamą kortą tarp trijų užverstų ant stalo padėtų kortų, sukeitus jas vietomis. Jeigu jam pavyksta – žaidėjas laimi pinigus, jei ne – laimėtoju skelbiamas kortų dėliotojas.
Įdomu tai, jog šio žaidimo, jeigu kortos mainomos teisingai (apart sėkmės faktoriaus), žaidėjui niekada nepavyks atsekti, kur pasislėpusi pikų dama. Laimėti žaidėjas gali tik vienu atveju, kai jam specialiai tai leidžiama, turint tikslą sužadinti norą žaisti toliau ir iš didesnių sumų.
Be to, XIX a. garsus JAV sukčius ir gangsteris Jefferson Smith buvo nušautas keršijant už apgavystę ir pinigų išviliojimą būtent šiame, trijų kortų monte, žaidimu.
Geriausi kazino internetu siūlomi žaidimams:
Dėl daugelio šiurpių sutapimų ir istorijų vynų karalienė tapo „mirtį“ sėjančia korta. Be to, ši paslaptinga istorija įkvėpė Aleksandrą Puškiną parašyti epigrafą „The queen of spades“. Ddar vėliau buvo sukurta ir opera.
Pasak pasakojimo, visiškai prasilošęs jaunas kunigaikštis Golycinas paprašė prosenelės grafienės sušelpti reikiamą sumą pinigų. Ši išvardijo jam tris magiškas kortas, kurios jam padėtų laimėti, tačiau lemtingoji, trečioji korta, iškrinta ne tokia, kokia pranašauta, bet pikų dama. Nuo įtampos ir dėl žlugusių vilčių veikėjas išsikrausto iš proto.
Be to, įdomu tai, kad istoriniuose šaltiniuose minima, jog neliko nei vieno „Pikų damos“ rankraščio, nerastas ir originalas, tik viename žurnale išspausdintas epigrafos egzempliorius. Taip pat, pats A. Puškinas rašė, jog rašant „Pikų dama“ jį apimdavo niūri nuojauta ir liūdnos mintys, nepaisant išorinės ramybės ir gerovės.
Apie pikų damą sukurta labai daug mistinių istorijų, kai kurios iš jų pramanytos, kai kurios, tvirtai teigiama – tikros, tad ir dabar žmonės šią kortą ir juodąją damą mini retai ir tardami jos vardą jaučiasi labai nejaukiai…
Kortų reikšmės: karalių juokdariai džokeriai
1857 m. Niujorke JAV išleistoje kaladėje atsirado viena nematyta, bereikšmė korta, iš pradžių dar pavadinta „kvailele“. Dabar ši korta vadinama džokeriu, jokeriu arba juokdariu (angl. joker).
Šiandien šių kortų paskirtis priklauso nuo žaidimo taisyklių – šios kortos gali būti panaudotos vietoje kitų kortų malkoje arba turėti didžiausią galią, kitaip tariant, aukščiausią rangą ar didžiausią vertę.
Pagal šių kortų atsiradimo istoriją, ji atitinka ir kitų poninių kortų kilmę. Kaip jau minėta, kortos pirmiausia buvo skirtos aukštuomenės pramogoms ir gana taikliai atspindėjo tuo metu egzistavusią aukštuomenės hierarchiją: karalius, damas, riterius ir valetus.
Istorija mena, jog daugumoje rūmų būdavo juokdarių, kurie turėjo daugiau teisių nei įprasti dvariškiai. Juokdariui buvo suteikta minėtoji „kvailio laisvė“: jo kalbų, išskyrus patį valdovą, niekas negalėjo varžyti, o drausminti ryždavosi tik retas.
Įdomu, jog juokdariai ne tik juokino pokylių dalyvius, bet dažnai net šaipydavosi iš savo ponų.
Iš čia ir atsirado džokerio reikšmė kortų žaidimuose, kai jis, pasirodymas nežinia kada ir būdamas apsukria korta, turi didžiausią vertę arba atstoja bet kokią kortą.
Dažniausiai džokeris turi 11, 15 ar 20 taškų.
Kaip atrodo šis blogiukas? Jo apranga visada ryški ir spalvinga (dominuojančios spalvos žalia, reiškianti kvailumą, geltona, simbolizuojanti panieką, ir raudona, kurios simbolinė prasmė – pragaras). Nugrimuotame veide atsispindi jam būdinga kvankštelėjusio ir sukto keistuolio šypsena.
Įdomu, jog svarbiausias juokdario aksesuaras – iš skirtingų spalvų audeklo susiūta kepurė (dar kitur vadinama kvailio kepure). Iš jos kyla du arba trys dažniausiai skambaliukais ar varpeliais papuošti galai.
Nors jo apibūdinimas ilgainiui keitėsi, priminimai ir simboliai apie jį vienokia ar kitokia forma mus lydi nuolatos.
Džokerio personažas naudojamas ir šiuolaikinėje reklamoje
Remiantis įvairiomis istorijomis, siužetais ir asociacijos, sukurtas ir piktavalis knygų ir filmų veikėjas – Džokeris. Pastarasis veikėjas tikriausiai visiems geriausiai žinomas iš komiksų, kuriuose jis yra didžiausias Betmeno priešas ir jo nesėkmių priežastis.
Anglų autorių sukurtas Džokeris pirmą kartą pasirodė „Batman“ #1 numeryje 1940 metais. Žmonėms taip patiko šis personažas, kad nuo 1966 m. mes jį sutinkamas įvairiose medijose, kultūroje ir net mene. Džokeris pasirodė visose Betmeno dalyse (1966, 1989, 1993, 2016 metais). 2008 metais jį išvydome ir „Tamsos riteryje“ (angl. The Dark Knight).
Kaip filmo personažas Džokeris taip pat pasirodė 2016 metais „Savižudžių būryje“ (angl. Suicide Squad), 2017 Lego Betmene (angl. The Lego Batman Movie) o 2019 spalį, išvydome jo debiutą kino filme, pavadintame jau jo vardu „Džokeris“ (angl. Joker).
Tiek ir komiksuose, tiek ir filmuose Džokeris yra vaizduojamas kaip kriminalų meistras, blogiukas, šiek tiek išprotėjęs, kartais gąsdinantis ar net kraupus ir siekiantis visagalės valdžios.
Džokerio kortų kolekcionavimas
Didžiausią Džokerio žaidimo kortų kolekciją sudaro 8520 kortų, kurias surinko Tony De Santis iš Italijos. Jis pradėjo 1999 m., gavęs 2 000 kortų rinkinį iš mago Fernando Riccardi, taip pat iš Italijos.
Tonio kolekcija ypatinga tuo, kad visi Džokerio paveikslėliai ant kiekvienos kortos yra skirtingi; paprastai tokiose kolekcijose, kaip ši, įprasta matyti skirtumus tik kortų nugarėlėse, o ne priekyje.
Tonis savo draugui ir mokytojui Fernandui pažadėjo, kad po Fernando mirties jis ir toliau papildys kolekciją. Tonis savo žodžio laikėsi.
Fernandas šią kolekciją pradėjo rinkti 1942 m., turėdamas keletą senų kortelių. Tonis pradėjo plėsti savo kolekciją, važinėdamas į įvairių šalių turgavietes ir ieškodamas naujų egzempliorių.
Toniui patinka įsiminti savo juokelius, todėl kiekvieną savaitę jis skiria kelias sekundes, žiūrėdamas į juos vieną po kito, panašiai kaip mokantis eilėraštį. Kadangi jis pats yra magas, ši praktika jam gana gerai sekasi.
Džokerio kortos turi daugybę skirtingų dizainų ir formų. Jos gali būti kvadratinės, apvalios kaip apskritimas, žuvies formos ar net atrodyti kaip kaulas.
Kai kurios iš šių Džokerio kortų yra labai mažos – vos kelių milimetrų dydžio. Tonio kolekcijoje taip pat yra Džokerių iš kortų kaladžių, kuriose yra po 6 Džokerius. Būtent šios kortos yra labai retos ir ypatingos.
Kortų reikšmės: visagalis koziris!
Pats žodis kilęs iš lotyniško „triumphus“, reiškiančio triumfą pergalę. Angliškai ši korta taip pat vadinama „triumph card“, o štai lietuviškas pavadinimas – koziris, manoma, atkeliavo iš pietų Europos.
Iš esmės kozirio reikšmė gali būti suprantama ir kaip tam tikras ypatingas, pagrindinis, kertinis dalykas, reikšmė, dažnai vartojamas net ir šnekamojoje kalboje, pavyzdžiui, mano koziris – būrimai su kortomis.
Dažniausiai nuo žaidimo priklauso, kurios šeimos kortos ir kaip jos taps džokeriais, arba kitaip tariant, juokdariais. Pavyzdžiui, „Ramse“ koziriu tampa paskutinė kortų dalintojo išdalinta korta, štai „Durniuje“ koziriu tampa viršutinė kaladės korta, tačiau jau po kortų dalijimo žaidėjams.
Visgi, dažniausiai koziriais kaip taisyklė dažniausiai tampa vynai.
