Kortų simboliai – prasmės ir istorija

Kortas atpažinti gali beveik visi žmonės, ypač standartizuotos kaladės simbolius ir atvaizdus, tačiau retas naudotojas susimąsto - kas tiksliai pavaizduota ant kortų? Visos dvaro kortos reprezentuoja specifinius, istorinius asmenis. Kortų simboliai taipogi nėra atsitiktiniai, o išsivystę per istoriją. Šiame straipsnyje aptarsime tiek kortų simbolių prasmę bei istoriją, tiek atvaizdus.
Kortų simboliai

Kortų simboliai

Kuri korta pati stipriausia, o kuri silpniausia? Kaip atrodo tradicinė kortų kaladė, o gal jų esama įvairių ir kiekvienoje šalyje skirtingai aiškinamos kortų rūšys? Klausimų, kaip ir kortų, šimtai, o į keletą bandysime atsakyti jau dabar. Taigi, kaip atsirado kortos jau aptarėme straipsnyje „Kortų atsiradimo istorija“, o dabar bandysime išsiaiškinti, kaip kito kortų simboliai, reikšmės, spalvos, kol mus pasiekė tradicinė kortų kaladė, su kuria ne vieną žaidimą esame išbandę.

Kur žaisti patikimiausia?

Pirmosios kiniškos kortos

Senovės Kinijoje žaista su visai kitokiomis kortomis nei dabar. Jos yra pailgos, apie 5,5 cm aukščio ir 1,5 cm pločio) ir siauresnės. Jose pavaizduoti įvairūs, nelabai suprantami ir mažai ką reiškiantys simboliai, legendinės būtybės. Seniausios, datuojamos 1120 m.

Indiškos kortos

Indiškos kortos labai panašios į romų kortas. Stačiakampės arba apskritos, nudažytos ryškiomis spalvomis ir dekoruotos auksu. Malką sudaro 7 ar 8 šeimynos, kurias sudaro 12 kortų (valdovas, viziris ir 10 akinių kortų). Šeimynos taip pat pažymėtos kalavijais, varpeliais, kabalos talismanais, pagodomis, dramblio kaulo skulptūromis ir kitais simboliais. Panašių kortų, matyt, kilusių iš indiškųjų, būta ir Persijos imperijoje.

Arabiškos kortos

Kortų simboliai - persiškos kortos
Kortų simboliai – Persų (Iranas) kortų kaladės reprodukcija

Arabiškose kortose paprastai buvo vaizduojamas valdovas ir jo pavaldinys – viziris. Europiečiai juos pakeitė savais valdovais – karaliais ar imperatoriais ir riteriais – vyresniuoju ir jaunesniuoju. Pastarasis buvo vaizduojamas kaip ginklanešys ar pėstininkas, o vyresnysis riteris dažnai buvo vaizduojamas kaip raitelis.

Egiptietiškos kortos

1377 m. Bazelyje rastuose šaltiniuose pasakojama apie naujieną – kortų malką: „Įprastoje tokioje malkoje yra keturi sostuose sėdintys karaliai, kiekvienas jų rankoje laiko po skirtingą ženklą… Po karaliaus eina du maršalai. Jie taip pat turi po ženklą, tik vienas – apverstą. Tada eina 10 akinių kortų, sužymėtų taškeliais nuo vieno iki dešimt. Iš viso krūvoje – 52 kortos“. Manoma, jog čia kalbama apie egiptietišką kortų kaladę, kuri buvo paplitusi tarp vergų kareivių.

Vokiškos, šveicariškos kortos

Kortų simboliai - šveicariškos kortos
Kortų simboliai – šveicariškos kortos

Iš Ispanijos ir Italijos kortos išplito į Šveicariją ir Vokietiją, bet vėlgi buvo visai kitokios. Vietoje karaliaus (valdovo) padėjėjo atsirado vyresniojo ir jaunesniojo riterių kortos. Riterius buvo galima atskirti pagal tai, kaip jie iškėlė herbą – vyresnysis herbą laikė pakeltą viršuje, jaunesnysis – apačioje nuleistą.

Prancūziškos kortos

Tik vėliau suvokta, kad svarbiausia kortose ne spalvos ir dailūs raštai, bet kortos vertę žymintis ženklas. Pirmieji standartizuoti kortas ėmėsi prancūzai, vėliau ir anglai. Prancūziškų kortų simboliai nusistovėjo XV a. pabaigoje. Akine kortas pagaminti buvo labai lengva – užteko vos kelių trafaretų. Su dvaro kortomis teko daugiau darbo, bet jų prancūziškoje kaladėje buvo tik 12. Tarp jų jau atsirado ir dama – ji užėmė vyresniojo riterio vietą. Čia svarbu paminėti vieną įdomesnių kortų istorijos etapų, jog senaisiais laikais ne visos kortos turėjo damas. Itališkose, ispaniškose, šveicariškose ir vokiškose damų nerasite net ir šiandien. Moteriškų kortų „diskriminavimas“, teigiama, susijęs su kortų istorija.

Suvenyrinės kortos

Senaisiais laikais aukštuomenė labai mėgo labai dailias, įmantrias, net meno kūrinius primenančias kortas, kurios labiau tiko grožėtis nei žaisti žaidimus. Pavyzdžiui, dabar mums įprastą akinę kortą vaizdavo viso ūgiu nupiešta mergelė, damą – didžiulis herbas su karūna ir trimis skirtingais skydais, valetą – aplink stalą susėdę riteriai. Kortos buvo ne tik raudonos ar juodos – kortų šeimynas žymėjo kitų spalvų realistiškai nupiešti simboliai.

XIX a. pradėti gaminti vienetiniai rinkiniai, kuriuose vaizduoti aristokratai, kultūros, politikos, literatūros veikėjai ar net istoriniai asmenys. Tokios kortos tebuvo madingas suvenyras.

Pasaulio kortų muziejuose yra išlikę medinių kortų, nupieštų ant augalų lapų ir kt. Yra žinomi kortų komplektai ant alaus kamštelių ar alaus bokalų padėkliukų, ant plastikinių kaladėlių (kaip domino kauliukai) ir kt. Yra išleistos kortos net ant aukso folijos.

Klasikinė kortų kaladė

Standartinė kortų kaladė, su kuria žaidžiame ir dabar, pirmiausia buvo sukurta prancūzų menininko Ageno. 52 kortos kaladėje atspindėjo savaičių skaičių metuose, o 4 mostys – metų laikus. Kortos paprastai buvo ir yra gaminamos iš specialaus popieriaus arba plastiko. Tam tikras kortų komplektas vadinamas kalade. Priklausomai nuo žaidimo rūšies, ją sudaro įvairus kortų kiekis, pvz., 24, 26, 32, 36, 40, 48, 52-56, 106, 110 kortos ir kt.

Lietuvoje taip pat žaidžiama su klasikine kortų kalade, kurią sudaro keturios kortų šeimynos – būgnų, kryžių, širdžių ir vynų.

Būgnai (dažniausiai žymimi raudonais rombais);

Čirvai, kitaip – širdys, raudės arba raudžiai (žymimi raudonomis širdelėmis);

Pikai, kitaip – vynai, lapai (žymimi juodo lapo pavidalo ženklais);

Kryžiai, kitaip – giliai, gilės (žymimi dobilo lapo formos ženklais).

Skirtingose šalyse ji gali atrodyti visai kitaip. Pavyzdžiui, Šveicarijoje kortų simboliai pavaizduoti skirtingai – skydai, rožės, varpeliai, gilės, Vokietijoje kortų šeimynos žymimos širdžių, varpelių, lapų ir gilių simboliais. Pietų Europoje – Ispanijoje ar Vakarų Italijoje – taurėmis, monetomis, kuokomis ir kardais, o Adrijos regione Italijoje – monetomis, kardais, taurėmis ir krivulėmis. Dauguma šių kortų išsiskiria savo unikalia, senoviška išvaizda ir yra panašios į pirmąsias europietiškas kortas.

Ispaniški kortų simboliai
Ispaniška kortų kaladė

Grįžtant prie kortų šeimynų, svarbu paminėti, jog kiekviena korta būna vis kitokio rango, apie kurį galima sužinoti iš paveikslo, skaičiaus arba raidės, nurodytos kortos kamputyje, šalia rūšies simbolio. Pagal rangą kortos skirstomos į akines ir dvaro, arba ponines, kortas.

Akinės kortos:

  • Dviakės
  • Triakės
  • Keturakės
  • Penkakės
  • Šešakės
  • Septynakės
  • Aštuonakės
  • Devynakės
  • Dešimtakės

Dvarinės kortos:

  • Valetai (dar vadinami bartukais arba berniukais) žymimos J raide.
  • Damos (dar vadinamos mergelėmis) žymimos Q raide
  • Karaliai žymimi K raide

Tūzas, trylikta šeimynos korta, žymima raide A.

Kur žaisti patikimiausia?

Kortų simboliai ir atvaizdų prasmė

Įdomu, jog visose kortose su paveikslėliais, buvo atvaizduoti realūs istoriniai didvyriai, karaliai, didikai ir valdovai. Širdžių karalius – Karolis Didysis, būgnų karalius – Julijus Cezaris, kryžių karalius – Aleksandras Didysis ir pikų karalius – žymusis Biblijos veikėjas Dovydas. Beje, širdžių karalius vienintelis vaizduojamas be ūsų ir dar vadinamas karaliumi savižudžiu, nes priešingai nei kiti trys karaliai, kurie kortoje laiko kardą, šis kardą nukreipęs ir atrodo tarsi sau įsmeigęs jį į galvą.

Damos kortų kaladėje taip pat žymios asmenybės. Širdžių dama – karalienė Regina, būgnų – karalienė Rakelė – istorinė veikėja iš Hebrajų biblijos, kryžių – karalienė Regina ir pikų – Judita – figūra iš Biblijos.

Širdžių valetas – Lancelotas buvo patikimiausias karaliaus Artūro riteris, būgnų – Hektoras – Trojos princas iš graikų mitologijos, kryžių – La Hire – karo vadas šimtamečiame kare ir pikų – Danas Hogieras.

Kortų vertė priklauso nuo jų rango ir žaidimo taisyklių. Tūzas gali būti arba aukščiausios, arba žemiausios vertės korta. Pagal vertę, arba kitaip rangą, kortos paprastai rikiuojamos šitaip: (A), 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, J, Q, K, (A). To paties rango kortos vadinamos vienvardėmis. Tačiau yra žaidimų, kuriuose kortų hierarchija yra kiek kitokia, ir ji priklauso nuo konkretaus žaidimo taisyklių. Pvz., žaidime „Tūkstantis“ dešimtakė yra antroji korta po tūzo ir laikoma vyresne už kitas ponines kortas – valetą, damą, karalių. Yra ir dar kitokių hierarchijos variantų.

Kortų kaladžių sudėtis ir dizainas

Be įprastinių 52 kortų, rinkinyje dar būna 2 arba 4 specialiosios kortos – paprastų žaidėjų vadinami džokeriais, džiokeriais, jokeriais (angliškai jokerjuokdarys). Šių kortų paskirtis priklauso nuo žaidimo taisyklių – šios kortos gali būti panaudotos vietoje kitų malkos kortų arba turėti didžiausią galią (aukščiausią rangą). Pagal šių kortų atsiradimo istoriją, ji atitinka ir kitų poninių kortų kilmę. Kaip jau minėta kortos pirmiausia buvo skirtos aukštuomenės pramogoms ir galima sakyti atspindėjo tuo metu egzistavusią aukštuomenės hierarchiją: karalius, damas, riterius ir valetus. Istorija mena, jog daugumoje rūmų būdavo juokdarių, kurie turėjo daugiau teisių nei įprasti dvariškiai. Juokdariai ne tik juokino pokylių dalyvius, bet dažnai net šaipydavosi iš savo ponų.

Kortų kaladžių sudėtis

Atkreipkite dėmesį !

Kortos taip pat yra dviejų spalvų – pikai ir kryžiai yra juodi, o širdys ir būgnai – raudoni. Šiuolaikiniai kortų gamintojai, siekdami reklamos ir didesnių pelnų, stengiasi sudominti žaidėjus, išleisdami kortas su kitokių spalvų simboliais. Pvz., žinomos vokiškos, šveicariškos kortos, kurių simboliai yra ne juodi ir raudoni, bet keturių skirtingų spalvų – juodi, raudoni, žali ir mėlyni. JAV išleistos kortos, kuriose mums įprasti juodieji – vynų ir kryžių simboliai – raudoni ir atvirkščiai – širdys ir būgnai – juodi.

Plačiausiai paplitusios kortos, kuriose žaidėjų patogumui paveikslėliai nupiešti simetriškai, veidrodiniu principus, kai kortos neturi viršaus ir apačios, o laikant kortą rankoje, nesvarbu, kaip ji padėda – iš visų pusių atrodo vienodai. Paprastai kortos gaminamos stačiakampės formos, maždaug 60×90 mm dydžio. Taip pat plačiai paplitusios mažesnės – maždaug 40×60 mm, vadinamosios pasjansinės kortos. Tačiau reklamos ir komercijos tikslais gaminamos kortos gali būti labai įvairaus formato: apvalios, ovalo formos ar net įvairių daiktų – žuvies, eglutės, širdies, mumijos, žvaigždės ir kt. formų.