Kaip jau esame aptarę anksčiau yra keturios mokymosi fazės siekiant įvaldyti bet kokį įgūdį:
- Nesąmoninga nekompetencija
- Sąmoninga nekompetencija
- Sąmoninga kompetencija
- Nesąmoninga kompetencija
Šiek tiek paanalizuokime autopiloto būseną. Pokeryje autopilotu mes vadiname nesąmoningą kompetenciją arba kitaip pokerio „raumenų atmintį“. Kai persijungi į autopilotą, tavo žaidimas būna apibrėžtas tik tų įgūdžių, kuriuos esi ivaldęs ketvirtuoju lygiu. Visa, kas tuo lygiu dar neįvaldyta (pvz. įgūdžiai kurie įvaldyti sąmoningos kompetencijos lygmenyje), bus tiesiog pašalinti iš tavo žaidimo.
Taigi, jeigu esant autopiloto būsenoje tavo flopo checkraise‘ing žaidimas byra, tai parodo, kad šie įgūdžiai dar nėra išvystyti ketvirtuoju lygmeniu. Nors autopilotas paprastai suprantamas kaip blogas dalykas, jis yra neįkainojamas, siekiant išsiaiškinti kurios žaidimo dalys yra visiškai automatinės, o kurios dar ne.
Kai žaidi savo A-game ir autopilotas yra išjungtas, tavo galvoje nuolatos sukasi sąmoningas pokalbis su savimi. Šis pokalbis duoda tau prisijungimą prie visų sąmoningos kompetencijos pokerio įgūdžių, „Štai, geras spot‘as checkraise‘inti“ arba „Čia jis turi, geriau nusimesti“. Svarbu pabrėžti kad pokeryje nėra tikslo pašalinti visus tauškalus iš galvos. Čia, kitaip negu tokiuose užsiėmimuose kaip žongliravimas ar šokis, kuriuose mes turime tikslą „išeiti iš galvos“ ir „atsidurti šiame momente“. Pokalbis, kuris vyksta žaidžiant gerą pokerį yra esminis norint geriau įvaldyti gebėjimus, kurie yra sąmoningos kompetencijos lygyje.
Neurologiniai skirtumai tarp sąmoningo ir nesąmoningo procesų dar nėra gerai suprantami, bet mes gerai žinome, kad jie yra visiškai skirtingi. O suprasti jų skirtumus yra ypatingai svarbu norint gerai valdyti savo žaidimą.
Apsvarstykime pavyzdį, kuo skiriasi mašinos vairavimas ryte į darbą ir mašinos vairavimas audros metu. Paprastos dienos metu vairuoji labai nedėmesingai, galbūt klausai muzikos ar kalbiesi su keleiviais. Tačiau per audrą tikriausiai išjungi muziką, išsitiesi sėdynėje ir pilnai susikoncentruoji į užduotį. Pilnai sutelkęs dėmesį į vairavimą, tu pajungi visus savo resursus mašinai valdyti. Dažniausiai tokie įgūdžiai kaip puikus vairavimas, reakcinis sprendimų priėmimas ar prisitaikymas prie oro ir matomumo sąlygų yra tie įgūdžiai, kurių vairuotojai nėra įvaldę nesąmoningos komptenecijos lygmeniu. Mes intuityviai atpažįstame, kad tai peržengia mūsų nesąmoningos kompetencijos ribas. Taigi, mes pritaikome savo koncentracijos lygį priklausomai nuo poreikių ar pavojų, sprendžiant tam tikrą užduotį.
Gali būti kad norėsi ginčytis jog pokeris-labiau proto žaidimas, tai nėra fizinis užsiėmimas, kaip mašinos vairavimas. Tačiau kaip čia yra kad šis protinis žaidimas gali būti automatizuotas mūsų raumenų atminties taip, kad mums net nebereikėtų pagalvoti apie tai? Šį reiškinį padėtų paaiškinti „kąsniavimo“ procesas. Šio proceso metu dideli informacijos kiekiai yra išškirstomi į atskirus proto vienetus.
Geras to pavyzdys yra startinių handų analizavimas. Kai pirmą kartą žaidei No-limit Hold‘em ir žiurėjai į handą, pvz.: A7o, supratai jį kaip „Aš turiu tūzą ir septynis“. Gali būti jog apmąstei kad kieviena iš šių kortų gali hit‘inti porą ir nusprendei, jog būtų visai neblogai. Tačiau dabar, kai esi patyręs pokerio žaidėjas, kuris susidūrė su daugybe A7‘ų, traktuoji A7o ne kaip dvi atskiras kortas o kaip vieną, aiškų „kąsnį“. Todėl sklandžiai ir greitai apgalvoji kaip A7o „kąsnis“ atrodo prieš kitas kortas – A5, AJ, 78, KQ ir t. t.
Kuo daugiau pokerio žaidžiame, tuo mūsų informacijos vienetai gali būti didesni ir sudėtingesni. Toliau vis renkant patirtį, kaip atskirus vienetus pradėsi suprasti ir flopus, pvz.: J87 taps taip dažnai žaidžiamu flopu, kad daugiau jo nebeanalizuosi korta po kortos, matysi jį kaip vieną atskirą vienetą. Ir kai turne pasirodys 2, tau daugiau nebereikės tos kortos analizuoti atskirai, nes puikiai žinosi, kaip turėtum žaisti su savo JT, kai borad‘as J87 + low blank. Kai tik kažkas yra priskiriama prie “kąsnio”, tau daugiau nebereikia to analizuoti sąmoningai, ir tavo handų apdorojimo procesas ženkliai paspartėja. Daugiau nebereikia galvoti “Ką aš beat’insiu ir ko nebeat’insiu šiame borad’e, kiek handų kombinacijų yra prieš mane?”, vietoj to, tu tiesiog nesąmoningai “jauti” savo hando stiprumą šioje lentoje ir atitinkamai žaidi.
Kai tik įgūdis pereina į nesąmoningą kompetenciją, jis beveik visada yra apjungiamas į didesnį “kąsnį (informacijos vienetą)”. Ir kadangi toks informacijos apjungimas reikalauja gilesnės patirties, vienintelis būdas pasiekti nesąmoningos kompetencijos lygį, yra praleisti tūkstančius valandų analizuojant situacijas, kol galiausiai pati analizė kristalizuosis į tam tikrus vienetus. Tada tokios vietos bus pasąmoningai išspręstos.
Taigi, kai paklausiu tavęs “Kodėl manai, kad A83 yra blogas board’as chechraise’inti?” tikriausiai neturėsi staigaus atsakymo, tikriausiai jausi jį intuityviai. Tai bus dalis tam tikros informacijos vieneto tavo galvoje, kurią tiesiog “jauti”. Bet jeigu sekundę pagalvosi, retrospektyviai paaiškinsi : “Na, jeigu chckraise’insiu tokiame borad’e, reprezentuosiu labai mažai hand’ų, su tūzais aš galėčiau check/call’inti, o jeigu priešininkas turėtų didesnius tūzus jis raise’intų preflop’e”.
Mes visi turime sprendimų perleistų “jautimui”, tačiau dauguma mūsų vis dar gali atkurti reikalingą teoriją, jei reikia kažką analizuoti. Pagal populiariuosius mitus žaidėjas, kuris remiasi jausmais, to padaryti negali.
Haseeb Qureshi
