Martingale yra turbūt geriausiai žinoma kazino ir lošimų statymų sistema, kuri dažnai pristatoma kaip būdas „užsidirbti iš ruletės“. Šios sistemos principas gana paprastas – pasirenkamas pradinis statymo dydis, kuris, pralaimėjimo atveju, dvigubinamas siekiant atsilošti prarastus pinigus ir šiek tiek pasipelnyti.
Martingale atsiradimo istorija yra neaiški ir apipinta gandų, tačiau greičiausiai atsirado dar XVIII amžiuje, kuomet buvo lošiama tiesiog mėtant monetą. Užuomazgos atsirado lošėjams sugalvojus sistemą dvigubinti sumas, kadangi šansai laimėti yra 50%. Dvigubinant sumą nuo pasirinkto statymo žaidėjams atloštų visus pralaimėjimus, grąžintų pradinį ir uždirbtų paskutiniojo statymo sumą:
| Statymai | Laimėjimas | Uždarbis |
| €1 | X | -€1 |
| €2 | X | -€3 |
| €4 | V | €5 |
Martingale sistema tapo pačia populiariausia statymų sistema pasaulyje dėl jos paprastumo ir intuityvaus efektyvumo. Dabar ji dažniausiai naudojama žaidžiant kazino, siekiant pasipelnyti iš ruletės. Ruletėje paprastai statoma ant raudonos ar juodos spalvos taikant tą pačią sistemą, nors tikimybė laimėti yra mažesnė – 48.6% arba 47.4% (Europietiškoje ir Amerikietiškoje ruletėje). Deja, Martingale, kaip ir visos ruletės statymų sistemos, yra matematiškai nepagrįsta ir neveikianti. Jos problemas galime išskirti į kelias – praktines, psichologines ir teorines.
Štai trumpas video anglų kalba aptariantis šias problemas:
Praktinės Martingale problemos
Martingale sistema remiasi statymų kiekio didinimu po kiekvieno pralaimėjimo. Tai reiškia, jog statymo sumos prieaugis yra eksponentiškas arba, paprastai tariant, didėja itin greitai. Net pradedant nuo labai mažos sumos (pavyzdžiui, 1 euro), greitai gali būti pasiekta per didelė suma žaidėjui (arba viršijantį kazino namų maximalų statymą). Pradėjus nuo 2 eurų pradinio statymo ir pralaimėjus 8 kartus iš eilės, kitas statymas siektų 512 eurų.
Gali atrodyti, jog pralaimėti tiek kartų iš eilės ant ruletės beveik neįmanoma, tačiau matematiškai viskas yra kitaip, kadangi buvę laimėjimai ar pralaimėjimai nedaro jokios įtakos būsimiems rezultatams.
Psichologinės ir matematinės Martingale problemos
Daugeliui lošėjui atrodo, jog jei ant ruletės kelis kartus iš eilės pasitaikė raudona spalva, tuomet tikimybė, jog kitą kartą iškris juoda yra didesnė. Šitoks mąstymas vadinasi lošėjo klaida (angl. gambler‘s fallacy), kuri atsiranda iš neteisingo didelių skaičių dėsnio supratimo (angl. law of large numbers).
Vienas pagrindinių tikimybių teorijos teiginių yra nepriklausomų įvykių apibrėžimas. Du nepriklausomi įvykiai yra tokie, jei vieno iš jų rezultatas niekaip nepaveikia kito įvykio tikimybių. Dažniausias pavyzdys – tos pačios monetos metimas du kartus. Jei pirmą kartą iškrito skaičius, tikimybė, jog kitą kartą bus skaičius lieka tokia pati – ½. Nesvarbu kiek yra nepriklausomų įvykių ir kokie rezultatai, tikimybės niekada nesikeičia. Mąstymas, jog po N kiekio specifinių rezultatų tikimybė keičiasi yra lošėjo klaida.
Lošėjo klaida atsiranda iš didelių skaičių dėsnio. Metant monetą tikimės, jog per pakankamai ilgą laiko tarpą herbo ir skaičiaus kritimai pasiskirstys arti 50 procentų. Šis pasiskirstymas teoriškai įvyksta tik metimų skaičiui artėjant prie begalybės. Per 10 000 ar 100 000 metimų moneta gali iškristi bet kaip, bet kokiu pasiskirstymu. Įmanoma, jog bus momentų kuomet herbas iškris 10, 15 ar 30 kartų iš eilės, bet po šių kartų nei herbo nei skaičiaus kritimo tikimybė nepasikeičia.
Tą patį galime pritaikyti ruletės žaidimui. Net jei 10 kartų iš eilės iškrito raudona, tikimybė raudonai spalva lieka tokia pati kaip ir visada. Paprastai tariant tai reiškia, jog žaidėjas negali padaryti jokios įtakos ir niekaip negali apžaisti ruletės tikimybes. Nesvarbu kokia statymo sistema pasirenkama, lošėjas visada pralaimi, kadangi tikimybės, kurios pakreiptos kazino namų naudai, nesikeičia. Tai reiškia, jog didindami statymų sumas turėtume tikėtis tik pralaimėti daugiau ilgalaikėje perspektyvoje.
Daugiau patarimų rasite čia.
