Žaidimo flow yra šaltinis, per kurį teka visas pokerio žaidimas. Jis visur esantis ir neišvengiamas. Kiekvienas hand’as, kuris kada nors yra sužaistas tarp dvieju žmonių, bus apdorotas šio šaltinio.
Praėjusiuose straipsniuose kalbėjome apie pusiausvyrą, konstruojamus frequencies, range’us ir panašias idėjas. Kai kalba eina apie value hand’us, kadangi jų atsiradimas yra visiškai atsitiktinis, vienintelis dalykas, kurį galime daryti, tai susidėlioti range’ą. O kai pereiname prie blefo, čia ir pamatome, kiek sprendimų galime priimti, kiek yra žaidimų žaidimuose, koks sudėtingas gali būti kiekvienas momentas. Mes galime pasakyti, kad norime blefuoti 66%, gražiu dideliu skaičiumi, bet blefo menas kiekviename hand’e redukcionistinis, vis kitoks. Ar šie teiginiai gali prieštarauti vienas kitam?
Sakykime, turi tikslą, kad blefo frequency situacijoje X būtų 50%. Iš pirmo žvilgsnio, jei, per mačą, blefuotum šioje situacijoje 50 kartų, iš 100, galėtum sakyti, kad įvykdei savo tikslą. Tačiau, jeigu tu išvis neblefavai X1, X2, X3,…,X50, ir visą laiką blefavai X51,X52, X53,…, X100, natūraliai suvoktum, kad pirmų 50 hand’ų blefo frequency yra 0%, o kitų 50 – 100%.
Išplėskime šį argumentą į realistiškesnę seką. Tau gali pasirodyti, kad 10-ties hand’ų ruože esi susikūręs balansą, taigi blefo modelis atrodytų taip:
F· B · F · B · F · B · F · B ·F · B
Tikriausiai pavadintum tai subalansuota seka, kurioje blefo frequency lygus 50%
Tačiau, mes taip pat galėtume pasakyti, kad kiekvienoje individualioje šios sekos vietoje, blefo dažnis lygus 0% arba 100%, priklausomai nuo to ar pavyzdys lyginis ar nelyginis. Jeigu šią seką padarytume sudėtingesnę ir ne taip tobulai pasikartojančią:
B · F · B ·F · B · B · F · F · B · F
galėtume, nors ir mažesniu tikslumu. praplėsti kiekvieną argumentą ( kiekvienas lyginis atvejis dabar būtų lygus ne 100% , o 80%).
Aiškiai matyti, kur šis argumentas eina. Gali būti, kad dėl mūsų žmogiškojo faktoriaus, mūsų nesugebėjimo normaliai sugeneruoti atsitiktinumą, mes niekada nebūsime pajėgūs sukurti plataus masto atsitiktinumų statistinio dažnio. Gali būti, kad per visą mačą, kuriame siekiame išlaikyti blefo frequency 33%, mes nuspėjamai blefuojame daugiau arba mažiau negu mūsų apsibrėžtas skaičius ir niekada duotuoju momentu taip ir nepriartėjame prie savo tikslo.
Šie svarstymai yra visiškai pagrįsti. Bet sakykime, kad instaliuojame į savo kompiuterį atsitiktinių skaičių generatorių, kuriame galime įrašyti dažnį (pvz.: 50%) ir jis išrinks B arba F frequency. Tokiu atveju turėtume nustoti simuliuoti atsitiktinumus ir vietoj to naudoti tikruosius.
Jei taip padarytume ištikrųjų, nuo pečių nusiimtume nemenką naštą, būtume vienu žingsniu arčiau kompiuterių ir ištrūktume iš žaidimo flow.
Tiesą pasakius buvo žmonių, kurie bandė taikyti šį metodą, tokią programą juk tikrai nesunku sukurti. Ir vis tik, kiek pasižvalgai aplinkui, niekas šių programų nenaudoja. Kodėl?
Todėl, kad atliekant tokį veiksmą, bandant savo žaidimo flow padaryti visiškai atsitiktinį, yra tas pats, kas bandyti pasiekti tobulą balansą. Toks veiksmas nepadeda išnaudoti priešininko, vietoj to prasideda bėgimas nuo išnaudojimo apskritai. Kovos laukas akivaizdžiai sumažėja. Nesvarbu kokias potencialias klaidas tavo varžovas gali padaryti, jos visos yra tiesiog praleidžiamos dėl atsitiktinumo. Jei kiekvienoje situacijoje tavo veiksmas yra X, vadinasi blefuoji 50% laiko visiškai atsitiktinai, tada visiškai nebesvarbu, kaip tavo oponentas modeliuoja savo spėjimus, vienintelis dalykas, kuris tampa svarbus yra jo bendra spėjimų dalis. Žaidimo flow visiškai subyra.
Tiesa ta, kad jeigu žaidėjo atsitiktinumai nėra tobuli, visada atsiras kas nors, kas geriau išmanys šią vietą. Arba tu priversi varžovą galvoti klaidingai, arba jis atspės teisingai.Tai vyksta kiekvienam mače. Jei bandytume pasirinkti, kada naudoti atsitiktinumų programą, tai būtų atvejis, kai varžovas šioje vietoje yra už mus stipresnis. Kiekvienoje situacijoje, kurioje jis nėra stiprus turėtume žaisti su žaidimo flow, smulkiai analizuodami žaidėjo kalbą, stebėdami jo down'us ir bandydami jį pergudrauti.
Atsitiktinumų programos nesudomino žaidėjų dar ir todėl, kad nuskaitymas ir žaidimo flow kūrimas priklauso nuo įgūdžių, kurie gali būti išmokti per praktiką. Programos naudojimas tik sulėtina tavo, kaip pokerio žaidėjo augimą. Tik per bandymus, klaidas ir iššūkus galima tobulėti.
