Neretai net iš reguliarių pokerio žaidėjų galima išgirsti keisto statistikos interpretavimo. Pavyzdžiui, jog oponentas dažnai barrelina, todėl pasirinks c/raise liniją su value ranka. Tai gali būti intuityvus sprendimas, siekiant sumažinti oponento agresiją, tačiau statistikos požiūriu tokios linijos pasirinkimas dažniausiai bus klaidingas. Šitokios interpretacijos turbūt dažniausiai kyla iš gana blausaus supratimo ką tiksliai reflektuoja HUDai bei vienokia ar kitokia žaidėjo tendencija.
Norint pagerinti savo supratimą apie žaidimą pagal statistiką, kiekvienam žaidėjui pirmiausia reikėtų atlikti keletą paruošiamųjų veiksmų:
- Suprasti savo žaidžiamo limito ir formato tendencijas. Žaidėjų stilius labai stipriai skirsis tarp NL2 ir NL100, todėl taikyti aklus “gero žaidėjo” parametrus kiekvienam yra gana bergždžia. Žaidėjai NL2 limite daug rečiau turės subalansuotus 3bet range nei NL100 reg’ai, todėl dažnai patiems teks pritaikyti savo stilių prie tendencijų.
- Bent apytikriai žinoti solidaus žaidėjo statistiką bei range. Range dažnai galima nusistatyti pagal turimas preflop lenteles, o vėliau šiek tiek keisti pagal tendencijas pridedant ar atimant rankas.
- Suprasti kokias range dalis sudaro tam tikrų rankų kombinacijos. Pavyzdžiui, kiek procentų viso range yra broadway, Ax, pocket pair rankos. Šias žinias galima labai lengvai įgyti pasinaudojant “Equilab” programa ir analizuojant minėtas range dalis. Šias žinias svarbiausia pritaikyti galvojant apie įmanomas range’o dalis postflop, ypač žaidžiant sudėtingesnius bankus (3bet/4bet).
Žinoma, statistikos žinias reikia nuolat plėsti ir gilinti norint tobulėti šioje srityje, bet prieš pradedant atlikinėti bet kokias interpretacijas reikia turėti supratimo pagrindą. Naudojantis šiuo pagrindu galime kelti sau tinkamus klausimus apie oponento statistiką ir potencialų atsižaidimą.
Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro žaidėjai, yra atsižvelgimas tik į vieną statistinį vienetą. Pavyzdžiui, matome, jog oponento 3bet gerokai didesnis nei vidutinio to limitų žaidėjo. Tokiu atveju, optimalų pasirinkimą turi nulemti ne tik 3bet dažnumas, bet ir kiti žaidimo stiliaus faktoriai (postflop statistika, 3bet fold ir tt). Žinodami oponento postflop žaidimo stilių galėsime pagrįstai atsirinkti rankas su kuriomis callinsime, o su kuriomis rinksimės 4bet.
Žinoma, nėra būtina įvertinti absoliučiai kiekvieną HUD’o rodomą duomenį, kadangi kartais optimalūs sprendimai pasirodys vien apžvelgus kelis svarbesnius duomenis tokius kaip cbet dažnumą ar foldinimo dažnumą. Pavyzdžiui, žaidžiame HUSNG prieš vieną iš dviejų žaidėjų. Pirmojo, cbet flop siekia 95% ir išlieka panašus turn ir river. Antrojo flop cbet siekia 35% ir išlieka panašus turn ir river. Žinome, jog flopą žaidėjas hittina vidutiniškai trečdalį kartų.
Kaip išnaudoti abu atvejus? Pirmuoju atveju norėtume mažiau naudotis c/raise turint stiprias rankas, kadangi oponento range bus daugybė blefų, o juos išmesti mums nėra tikslo. Galime išplėsti savo trijų gatvių calling range su šiek tiek labiau marginal made hand’ais, kadangi oponentas rečiau turės kažką stipraus (žinoma, su tam tikra atsarga). Antruoju atveju norėsime kažkiek susiaurinti savo calling range, rečiau rinktis c/raise blefavimo linijas.
Bendroji tendencija gali būti tokia:
- Didėjant agresyviąjai oponento statiskai (ISO, 3bet, cbet ir tt) norėsime daugiau žaisti value, mažiau patys blefuoti.
- Mažėjant agresyviąjai statistikai, norėsime siaurinti savo calling range ir atsargiau rinksimės vietas blefavimui.
Žinoma, tai tik visiškai paprasti pavyzdžiai. Įmanomi kiti pasirinkimai kiekvienam būdui prisitaikyti, tačiau optimalūs sprendimai gali atsirasti tik tada kai turime teorinį supratimą apie žaidimą. Paprasčiausias būdas pradėti eiti teisingu keliu – kaskart savęs paklausti “ką tai sako apie oponento range?” Jei turime gerą teorinį pagrindą, atsakymas į šį paprastą klausimą suteiks mums daugybę įmanomų atsakymų. Teorijos svarbos pagrindimą galite atrasti šiame Pauliaus Žulono video:
