Tam, kad perimtume sau pasakojamų istorijų kontrolę į savo rankas, turime pasikinkyti tam tikrus proto įsitikinimus. Tai tiesiog būtų perspektyva ar interpretacija, per kurią būtų matoma realybė. Tokie įsitikinimai yra ypač svarbūs pokeryje (o taip pat ir gyvenime), todėl panagrinėsime juos atidžiau.
Pradėkime nuo pačio banaliausio pavyzdžio – pusės stiklinės vandens. Tu gali matyti šią stiklinę kaip pusiau pilną arba pusiau tuščią, priklausomai nuo to, kokie įsitikinimai vyrauja tavo prote. Paprasčiausias interpretacijos perkėlimas pakeičia žmogaus požiūrį į šią stiklinę iš pagrindų.
Tokiu pačiu būdu, savimonė taip pat labai stipriai remiasi į šiuos, protą apribojančius, įsitikinimus. Downswing'as tiesiog prikurs naujų proto apribojimų pvz.: „man visiškai nesiseka, aš esu nubaudžiams, kai turėčiau būti apdovanojamas, aš to nenusipelniau, aš nusirisiu žemyn, aš prarandu pinigus” ir t.t. Taip emocijos yra susiejamos su etiketėmis, aukos role ir nuosmukiu.
Bet mes galime apsukti šią perspektyvą, taip pat naudodami proto įsitikinimus. Panaudoję lygiai tą patį faktų rinkinį, mes galime interpretuoti ir kontekstualizuoti juos taip, kad jie mums duotų naudos. Pavyzdžiui, vietoj to, kad galvotume „Aš esu nubaudžiamas, kai turėčiau būti apdovanojamas”, pakeiskime į „Tai, kaip susidorosiu su šiuo downswing'u, apibrėžia mane, kaip pokerio žaidėją”. Ir įsitikinimas iš etiketės virsta iššūkiu. Vietoj įsitikinimo „Aš to nenusipelniau”, aukos rolės, pakeiskime jį į „Visi patiria downswing'us, šis yra mano, aš žinojau, kad galiausiai jis pasirodys, ir štai jis čia” – priėmimo įsitikinimas. Taip pat mes galime susitvarkyti ir su nuosmukio įsitikinimu „Aš rituosi žemyn”, pakeisdami jį progreso įsitikinimu „Šio downswing'o dėka aš tobulėju”.
Dviejų paskutinių įsitikinimų kombinacija kartais vadinama variacijos rūku. Ji labai galinga deal'inant su downswing'u. Viena iš priežasčių, kodėl taip sunku užklupus downswing'ui yra tai, kad mes tikime, jog esame vieninteliai neteisingai nubausti. Nesvarbu ką mes darome ar kaip gerai žaidžiame, kai ateina downswing'o laikotarpis, atrodo, kad pokeris mus ir tik mus baudžia.
Pokeryje yra dvi, viena su kita konkuruojančios idėjos, apibūdinančios variaciją: pirmoji, kad mes vieni sukuriame savo grafikus, o antroji – kad mes esame variacijos įgeidžių aukos. Žmonės dažnai svyruoja tarp šių dviejų teorijų, taip dorai ir nepasirinkdami vienos (o tiesa ir yra kažkur tarp šių dviejų idėjų). Bet naudingiausia būtų pasirinkti abi pilnai.
Vietoj įsivaizdavimo, kad pokeris yra monolitinė būtybė, vieną žmogų veikianti teisingai, kitą neteisingai, įsivaizduokime variaciją kaip izoliuotą kiekvienam asmeniui. Kai susiduri su downswing'u, vietoj galvojimo „Nesąžininga, kad pokeris išsirinko mane bausti downswing'u”, galvok „Šis downswing'as buvo neišvengiamas. Tai mano kalno dalis. Galiausiai aš turėjau susidurti su būtent tokio dydžio ir trukmės downswing'u, taigi, tai vyksta dabar.”
Lygiai taip pat yra kopiant į kalnus, pamačius kad sekntis kalno segmentas bus ypač sunkus ir užimantis daug laiko. Ar alpinistas nusikeikia ir sako: „Aš nenusipelniau šios kalno dalies, nesąžininga, kad kalnas su manim taip pasielgė”? Žinoma, kad ne. Alpinistui tai tiesiog kalno dalis. Būtų kvaila kopti į kalną, jei planuoji pašalinti sukiausias kalno vietas. Tai kas pokeryje kitaip?
Mums atrodo, kad pokeryje yra kitaip todėl, kad kažkurioje proto dalyje nešiojamės įsitikinimą, jog turėtume nepatirti downswing'ų. Viskas galėtų vykti kitaip. Variacija galėtų tiesiog pasirinkti būti mums gera.
Tiesą sakant, tokiose mintyse yra šiek tiek tiesos. Variacijos simuliatoriai, forumų post'ai rodo puikius grafikus ir visos tos pelenių istorijos patvirtina idėją, kad jeigu pokeris mums būtų pakankamai geras, viskas būtų daug paprasčiau. Tačiau nors techniškai tai yra tiesa, tokia perspektyva, toks įsitikinimas gali būti ypatingai žalingas.
Mums būtina pasirinkti variacijos įsitikinimus aptartus šiek tiek anksčiau. Turime įsivaizduoti, kad mūsų variacijos grafikas jau iš anksto yra nubrėžtas. Nėra jokio naujo momentinio apsisprendimo ar pagudravimo. Variacija, kuri laukia mūsų, yra lyg kalnas, į kurį jau pradėjome kopti. Mes dar negalime matyti variacijos, su kuria susidursime, ji dar apdengta rūko uždanga. Bet nepaisant to, mes privalome suprasti, kad ji bus čia, kad ji tiesiog dalis to, kas yra pokeris, ir kad mes turime priimti ją nuo to momento, kai nusprendžiame žaisti pokerį.
Yra tik vienas problematiškas proto įsitikinimas, ir tas įsitikinimas susijęs su pinigais: „Aš pralošinėju pinigus”. Gali būti, kad iškart šaus mintis: „Kaip aš galiu tai pakeisti? Jei jau pralošinėju, tai yra faktas. Aš negaliu apgauti savęs tokioje vietoje”. Pagalvokime minutėlę, kaip mes apibrėžiame downswing'us. Jei ypač edgy žaidėjas per savaite viską pralošia, jis gali pareikšti „Šią savaitę man buvo downswing'as”. Bet kam? Pastebėk, toks žmogus apibrėžia pradžios tašką savaitės pradžioje. O dabar įsivaizduokime, kad jis laimi tris savaites prieš tai. Kodėl mes sutinkame, kad jis turėjo savaitės ilgumo downswing'ą? Kodėl mes nesakome, kad tai truko dvi savaites? Arba tris? Keturias? Labai subjektyvu nustatyti pradžios tašką savo savimonėje.
Taigi, jeigu tavo viso gyvenimo grafikas kilo aukštyn ir staiga paskutinį mėnesį ėmė leistis žemyn, kodėl tu nusprendi, kad prasidėjo downswing'as? Kodėl vietoj to negalėtum pasirinkti, kad paskutinius keturis mėnesius tu patyrei laimėjimus? Arba dar daugiau – kad patyrei nuolatinį kilimą nuo pat savo karjeros pradžios?
Toks proto įsitikinimas galėtų būti pavadintas „viena ilga sesija”. Nes labai subjektyvu nuspręsti, kur prasideda ir kur baigiasi tai, ką mes vadiname downswing'u. Kai tik suprasime tai, galėsime patys nuspręsti, kur norime brėžti linijas. O tada pasirinkime savo karjeros pradžią. Taip kiekviena sužaista sesija nebus ta per kurią pasiekei naują upswing'ą ar downswing'ą. Tu tiesiog esi besitęsiančiame sraute, kurį pradėjai pradėjęs žaisti, ir kuris tęsis visą tavo pokerio karjerą. Tau netgi nereikia prisiimti atsakomybės už tam tikras dienas, savaites ar mėnesius, kai buvai geras ar blogas žaidėjas. Esi visiškai laisvas nuo tokios naštos. Tau nebereikia patirti bangavimų kaip atskirų, nešančių skausmą arba šlovę. Vietoj to gali primti visą istoriją, nuo pradžios iki pabaigos.
Skamba gražiai, tiesa? Lengviau pasakyti negu padaryti. Ar gali iš tiesų priimti viską taip kaip yra? Ar gali po pralaimėjimų serijos sėdėti ir galvoti: „Na, mano pokerio karjera šiaip ar taip vystosi visai gerai”? Be abejo tai nėra lengva. Tačiau šį įgūdį galima išsiugdyti per nuoširdžią ir sąmoningą praktiką.
