Na, o kaip ištrūkti iš šio praradimų, tilt'inimo ir dar didesnių praradimų rato, jeigu jau papuolei į „pokerio pragarą”? Be abejo, pradėti žaisti gerai, bet todėl kad esi „pokerio pragare” tavo vidus tiesiog projektuoja blogą žaidimą ir winrate'as tampa keliančiu depresiją. Dar daugiau, turėtum tapti geresniu, negu esi būdamas geriausias, nes visa teigiama variacija yra nusveriama neigiamos. Taigi, vertingiau būtų klausti, kaip galėtume neutralizuoti neigiamą „pokerio pragaro” poveikį, kad galėtume greičiau ir lengviau pereiti į upswing'ą?
Norėdami atsakyti į šį klausimą, šiek tiek atsitraukime ir paanalizuokime sudėtinius proto procesus, pasireiškiančius downsing'o metu. Yra du pagrindiniai negatyvūs padariniai: pirmojo tipo – trumpalaikės negatyvios asociacijos ir antrojo tipo – savęs suvokimo žlugimas.
Pirmiausia išnagrinėkime trumpalaikes negatyvias asocicijas. Downswing'as yra laiko tarpas, per kurį pakartotinai gauni neigiamą feedback'ą, nepaisant savo veiksmų. Tu išmoksi, bent jau trumpam periode, kaikurių dalykų, kurie nėra teisingi, tiesiog jie paliko gilų įspaudą tavo sąmonėje, pvz.: „tūzai niekada nelaimi” arba ” mano blefai niekada neveikia”. Downswing'as yra stiprus nukrypimas nuo puikiai sukalibruoto feedback'o (kuris pasirodytų lyg apdovanojimas už teisingą elgesį, ir lyg bausmė už blogą). Viso to rezultatas, kad tavo jausmai yra gerokai suklaidinami ir išderinami. Taip veikia trumpalaikės negatyvios asociacijos.
Pavyzdžiui, labai dažnas dalykas, kurio išmoksta žaidėjai downswing'indami, kad „varžovai visada turi nuts'us” ar kad „aš niekada nelaimiu su x hand'u arba y situacijoje” arba dar bukesnių įsitikinimų, tokių kaip „aš visada pralošiu flip'uose”. Be abejo, jei žmogui nėra downswing'o, jam tokie teiginiai atrodo mažų mažiausiai kvaili. Tačiau downsing'eriui šie įsitikinimai yra jo sąlygotumo produktas. Jis išmoko šių dalykų iš feedback'o, kurį jam siuntė pokeris. Paprasčiausiai per bandymus ir klaidas. Ir tiesą sakant, tokia mintis nėra kvaila, to išmoko jo pasąmonė, kuri pastoviai priiminėja informaciją ir atsako į feedback'ą atėjusį artimiausiu metu.
Dėl pasąmonės gebėjimo greitai pritaikyti naują informaciją ir dinamiškai keistis, žaidėjas dažnai „jaučia” daugybę dalykų kaip tiesą, nors ne downswing'eris žino, kad tai netiesa. Net jeigu ir racionalus protas žino, kad, objektyviai kalbant, netiesa jog downswing'inęs žaidėjas niekada nelaimi flip'ų, jis vistiek negali atsispirti pasąmonės perspėjimams. Tikrai esi tai patyręs. Tokiam žaidėjui sunku kažkuo padėti, nes jis jaučia, kad pralaimės kiekvieną flip'ą. O tai, savo ruožtu, paveikia jo lūkesčius, elgesį, ir emocinį atsaką.
Elgesys, sukeliamas downswing'o didžiaja dalimi yra bandymas išvegti rizikos. Downswinger'iai nustoja daryti didelę variaciją keliančius blefus, jie nustoja būti kūrybingi, eksperimentuoti. Downswing'eriai pirmenybę teikia mažos rizikos situacijoms ir stengiasi išvegti situacijų, kuriose gali pridaryti klaidų.
Gyvūnų psichologijoje toks elgesys yra vadinamas „išmoktu bejėgiškumu”. Viename (labai sename) eksperimente, tyrėjai paėmė šunį ir pastatė ant įelektrinto kilimėlio, kartais sukeliančio elektros šoką. Nors pirmiausia šuo bandydavo nusiropšti dėl savo saugumo, galiausiai jis suprato, kad negali pabėgti nuo šio kilimėlio. Galų gale, šuo pasiekė depresijos būseną. Jis atsigulė, nustojo eikvoti energiją ir paprasčiausiai priimdavo skausmą, kurį gaudavo. Šuo išmoko, kad yra bejėgis ir nėra dėl ko taškyti enegijos ar kažkuo rizikuoti. Downswing'e mes patiriame beveik tą patį. Nes pasąmonė išmoksta, kad vistiek „niekas neveikia”, tu nustoji bandyti apžaisti priešininkus ar rizikuoti ir tiesiog viliesi, kad sulauksi, kol ateis geroji variacija, arba kol kančios baigsis. Stengimasis dominuoti prieš savo varžovą yra neatsiejama gero pokerio dalis, ir tai yra pirmas dalykas, siekiant išlipti iš downswing'o. Tai šiek tiek problematiška. Ką galima padaryti, kad būtų lengviau?
Kaikas mano, kad ši problema yra sunkiai suvaldoma. Negali apsaugoti savo pasąmonės nuo išmoktų trumpalaikių šablonų – ji per daug sugerianti viską į save. Proto iškraipymai sukelti downswing'o taip pat yra neišvengiami ir nei vienas funkcionuojantis žmogaus protas negali no to pabėgti. Tai tiesiog yra mūsų, kaip pokerio žaidėjų, likimas. Tačiau, nors mes ir negalime to atsikratyti visiškai, yra keletas dalykų, kuriuos galime padaryti tam, kad sušvelnintume šiuos reiškinius.
Pirmiausia, laimėk. Tai skamba labai paprastai, bet yra labai svarbu. Kai tik pradėsi laimėti, tavo pasąmonė atsikratys visų negatyvių asociacijų. Bet kai esi downswing'inęs gali pradėti galvoti kad neturi kontrolės savo laimėjimams ar pralimėjimams. Taigi, yra keletas gydrybių, kurios gali padėti tavo winrate'ui labiau pasistūmėti į priekį.
Pirmiausia nusileisk žemyn. Nedvejok, tik todėl, kad tavo bankroll'as didelis. Jei žaidi $2/$4 ir eini per stiprų downswingą, savaitė $.50/$1.00 limituose padarys tau daug gero – pasijusi galintis laimėti, jausi kontrolės jausmą ir savo meistriškumą prieš varžovus, ir tokiu būdu išsitiesins daugybė negatyvių proto išsikraipymų.
Antra, turi priversti save pradėti daryti kūrybiškesnius rizikingesnius veiksmus, tam kad galėtum perprogramuoti save į platesnį galimų veiksmų intervalą. Downswing'as natūraliai pakerpa kūrybos sparnus, nes kūrybiškumas nuolatos yra baudžiamas. Žaidžiant žemesniuose limituose, bus lengviau su mažesnėmis sumomis atlikti kūrybiškesnius veiksmus, o savęs privertimas atlikti sudėtingesnius veiksmus, panaikins atsiradusį trumpalaikį sąlygotumą.
Trečia, ką gali padaryti tai griežčiau atsirinkti su kuo žaidi. Nors tai atrodo akivaizdu, bet verta tai pabrėžti, nes tai dažnai pamirštama. Tai taip pat, turės poveikį pakeliant tavo winrate'ą.
Ir galiausiai, turėtum perketi savo dėmesį nuo rezultatų, prie proceso. Tai šiek tiek abstraktus teiginys, taigi tuoj psiaiškinsime jį išsamiau. Pokeris natūraliai mus apdovanoja ir baudžia leisdamas mums laimėti aba pralaimėti potus. Tačiau, jeigu esi tiesiog baudžiamas ir apdovanojamas, žaisdamas gerai ir atlikdamas gerus sprendimus, o ne laimėdamas ar prarasdamas potus, tai juk tikrai palengvina daugybę negatyvių padarinių, apie kuriuos dabar ir kalbame. Tai ir yra tiksliai tai, kas perkeliant dėmesį į procesą mums padeda. Kai esi orientuotas į procesą, tada, netgi, jeigu downswing'ini, tavo pasitikėjimas savimi bus paremtas tuo ar padarei gerą sprendimą, nepaisant to, ar pralaimėjai potą. Jei būtum orientuotas į rezultatą, blogas laikotarpis sukeltų negatyvų savęs suvokimą, net priimant teisingus sprendimus. Buvimas susifokusavus į rezultatą, priverčia tave patirti stipresnio laipsnio variaciją proto lygmenyje. Teisingas sprendimas visada bus teisingas sprendimas, tačiau jis ne visada pasibaigs poto laimėjimu.
