Kaip manai, ar esi labai nuspėjamas? Pasak didžiosios dalies mokslinių straipsnių, esi nuspėjamas net labiau negu manai. Mes visi tokie. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad pasikvietei būrelį draugų ir paprašei imituoti monetos vertimą. Nedavei jokių monetų, tik paprašei įsivaizduoti, kad jie meta tikrą monetą 20 kartų, ir užrašyti gautus rezultatus. Kaip manai, ką jie darys?
Dažniausiai rezultatas būna artimas dešimčiai skaičių ir dešimčiai herbų per vieną vertimų seriją. Žmonės beveik niekada neturės rezultato su 7 skaičiais ir 13 herbų, ar 6 skaičiais ir 14 herbų. Tai ir yra pirmoji problema. Jeigu nubraižytume monetų metimams grafiką, Gauso kreivė (Bell curve) būtų nenatūraliai siaura. Nieko nebūtų jos kraštuose, kai tuo tarpu, metant tikrą monetą, turėtų būti daugybė netikėtų įvykių.
Antroji problema yra tai, kad parašytoji atsivertimų grupė yra per trumpaa. Jeigu s yra skaičius, o H yra herbas, seka būtų tokia:
sssHHsHHHsHHHsssHsHs
Stebėk seką. Ilgiausia grupė yra trys raidės. Gali pasirodyti, kad čia viskas gerai ir, kad viskas vyksta tikrai atsitiktinai, bet iš tikrųjų ši seka parodo, kad tikimybė, jog tam tikras šablonas baigiasi po trijų, einančių iš eilės, raidžių yra lygi 100%, akivaizdu, kad ši tikimybė turėtų būti lygi 50%. Štai kaip atrodo ištikrųjų atsitiktinai sukurta seka:
HsHsHHHsHssHHHHHsHsH
Kaip matome, ši konkreti eilutė turi 7 skaičius ir 13 herbų, yra viena grupė susidedanti net iš 5 raidžių. Žinoma, ši seka yra labai toli nuo medianos, bet esmė tame, kad žmonės niekada nesugalvotų tokio pobūdžio eilutės.
Dar vienas, geras, šio reiškinio pavyzdys būtų taškų komponavimas erdvėje. Jei paprašyčiau įsivaizduoti atsitiktinį 100 taškų tinklelį, jis tikriausiai atrodytų štai taip:
Ir tai visiškai neatsitiktinis tinklelis. Tikrai atsitiktinai sudėlioti taškai atrodytų štai šitaip:
Tikriausiai pastebi skirtumą. Atsitiktinai sukurto tinklelio taškai supuolė į įvairias grupes ir grupių rinkinius. Jis neatrodo toks erdvus ir talpus, kaip dirbtinai sukurtasis.
Ką būtų galima iš viso šito išpešti? Žmonės labai menkai ir ribotai supranta, kas yra atsitiktinumas. Jų supratimu, tai turi būti organizuota ir tvarkinga.
Padirbtas atsitiktinumas yra organizuotas ir tolygus. Tikras – gali būti susigrupavęs ir netvarkingas, o tai atrodo nebe taip gražiai. Tai yra žaidimo flow pagrindas. Galiausiai, juk visa tai, ką mes darome žaidimo flow ir yra bandymas imituoti atsitiktinumus.
Peržiūrėkime seką:
F.F.F.V.F.B.V.F.F.F.F.B.F.F.F.V.F
Šį kartą išryškinome blefus ir nusimetimus. Primenu, kad mes nesirenkame, kada daryti valuebet’ą, mes tiesiog jį atliekame tada, kai turime gerą hand’ą. Iš to seka, kad paryškintas žaidimas, yra žaidimas, kurį galime kontroliuoti. Per nusimetimų ir blefų modelį, mes bandome imituoti atsitiktinumus 4-bet žaidime.
Taigi, kaip tiksliai mes norime imituoti atsitiktinumą? Iš metagame perspektyvos, mes turime du pasirinkimus kiekvienu duotuoju momentu. Pirmasis yra atsitiktinis ir nuoširdus, antrasis – neatsitiktinis ir su intencija. Neatsitiktinis ir su intencija, reiškia, kad varžovas jaučia, kada tu renkiesi pulti.
Abu šie pasirinkimai gali būti naudingi, viskas priklauso nuo situacijos. 4-bet žaidime, jei 4-bet’u blefuoji, tačiau atrodai pakankamai nuoširdus ir darantis atsitiktinius veiksmus, priešininkas tavimi patikės ir blefas bus sėkmingas. Ir atvirkščiai, jeigu 4-bet’ini dėl vertės ir atrodo , kad viską darai su intecija, gali būti kad bus šiek tiek veiksmo prie stalo. Paprastai žaidėjai tai žino intuityviai, nes kai gauni aukštas pocket poras tris kartus iš eilės, tai tikrai neatrodo kaip atsitiktinumas.
Deja, gerų kortų gavimas, ne tavo valioje. Negali savo žaidimo flow modelio sudėlioti taip, kad paskirstytum gerus handus tokia tvarka, ir naudotum tik tada, kada varžovas netikės tavimi.
Vienintelis tikrai atsitiktinis įvykis 4-bet žaidime yra gauti value hand’ų. Visa kita yra imituojami atsitiktinumai. Ir pagrindinis tokių simuliacijų tikslas, priversti oponentą galvoti, kad darai valua bet’ą tada, kai iš tikrųjų blefuoji.
