Neįmanoma kalbėti apie pokerį neįtraukiant psichologinių aspektų. Bet tuo pačiu, kalba kuria bandome kalbėti apie psichologiją yra labai netiksli. Jei užklaustum atsitiktinių žaidėjų, kodėl jie daro tai, ką daro, dažniausiai išgirstum žmones kalbant apie nuskaitymus, vidines nuojautas, turimą laiko kiekį arba žaidimo flow. Bet paprašius jų paaiškinti šias sąvokas, sulauki tik kažkokių filosofinių pasvarstymų ir bandymų išsisukti. Ir kaip gali juos kaltinti? Daug dalykų, kurie nutinka psichologiniame mūšio lauke, paprastai yra labiau intuityvūs, nei racionalūs. Bet tai nereiškia, kad psichologija yra nepasiduodanti racionaliai analizei. Tai paprasčiausiai reiškia, kad bus sunkiau ir turėsime naudoti daug tikslesnius žodžius, nei esame įpratę.
Galime pradėti nuo pačio slidžiausio psichologijos termino: žaidimo flow. Ši sąvoka gerai žinoma, dėl iškylančių sunkumų, bandant ją apibrėžti. Tačiau tie, kurie sužaidę nemažai hand’ų prie pokerio stalo, paprastai intuityviai žino, ką tai reiškia.
Tipiškas jos pavyzdys, prieštaraujantis apibrėžimui: “Pagal žaidimo flow, tu čia turėtum bet’inti arba check’inti”,“Bet arba check, priklausomai nuo žaidimo flow.” Kokia fraze galėtume pakeisti “žaidimo flow”? Galėtume sakyti mačo flow, bet tai nė kiek nepadėtų. Galėtume bandyti “Kaip manai, ką jis ketina daryti?”, bet tai netikslu. Žaidimo flow yra labiau specifinis reikalas, nei šios frazės.
Pabandykime padaryti mažą eksperimentą, kuris padės įvesti šiek tiek aiškumo. Istoriškai, pokerio užrašai, buvo sukurti užrašyti hand’us sinchroniškai. Taip buvo sugalvota kalba, kuria buvo žymima, kaip kiekvienas hand’as buvo sužaistas, užrašant kiekvieną veiksmą, kiekvienam street’e. Galiasiai, tai išsivystė į modernią hand history. Bet mes neturime jokio visuotinai priimto žymėjimo, kaip žymėti hand’us diachroniškai. Savo sesiją mes galime parodyti tiktai vienu būdu, sukarpydami ir įklijuodami kiekiveno hand’o , sužaisto per tą laiko tarpą, history. Kodėl mums nepabandžius susigalvoti naujos kalbos žymėjimui?
Pirmiausiai susitarkime dėl žymėjimo. Jei kas nors darys valuebet, mes žymėsime V, hand’ą, kuriame blefavo B, nusimetė – F, atsakė – C. Taigi, jeigu žaidimas vyko tokia hand’ų seka, kad riveryje (ar kitoje pastovioje svarbioje vietoje), pirmiausiai varžovas padarė valuebet’ą, tada kitam hand’e blefavo, o paskui vėl darė valuebet’ą, tada atliko check/fold, ir galiausiai atsakė, užrašysime taip: V.B.V.F.C. Tai reikštų value, blefas, value, nusimetė, atsakė.
Turbūt pastebėjai, kad tokiame žymėjime labai mažai informacijos. Mes nežinom kokio dydžio yra potai ir ar jie panašūs, net nežinome, kas buvo raiser’is. Taigi mes taip žymėsime panašias situacijas, kurias norėsime išnagrinėti. Tai reškia, kad potai bus panašaus dydžio, tas pats žmogus bet’ins, pakanakamai panašiose vietose.
Laikantis aukščiau aptartų principų, įsivaizduokime tokią situaciją: mes heads up’e, preflop stadijoje priešininkas atlieka 4-betą. Mūsų susitartą žymėjimą naudosime po mūsų pačių atlikto 3-beto. Taigi, varžovas svarsto jam atlikti 4-betą dėl vertės, 4-betą kaip blefą, atsakyti į mūsų 3-bet’ą, ar nusimesti. Taigi turime 20 hand'ų seką, kuri atrodo štai taip (kuri beje yra paimta iš tikro mačo):
F.F.C.F.V.F.B.V.F.C.F.F.F.B.F.F.F.V.F.C
Atidžiai perskaitykime šią seką. Pirmiausia, ką turėjai pastebėti, tai kad šis žmogus 4-bet’ina gana dažnai (sudėjus Vs ir Bs, gauname 5/20, arba 25%), bet tai tik maža hand’ų atkarpa. Nepaisant to, matydami visus šitus handus po 3-bet'o, užrašytus tokiu būdu, galime daryti vertingus pastebėjimus.
Pirmiausia, atsimink, kad mes nesirenkam daryti valuebet’ą ar ne. Mes jį darome tada, kai turime gerą hand’ą. Tas pats gali būti pasakyta apie atsakomuosius hand’us į 3-bet’us. Nors yra nedidelė variacija tarp žaidėjų 3-bet atsakymo range’ų, dauguma žaidėjų, paprastai, atsako su beveik tokiu pačiu range’u, su nežymiom variacijom range’o gale. O tai visiškai neturi įtakos žaidimo flow 4-bet’inant, nes žaidėjai beveik visada atsako su iš anksto numatytu range’u ir nėra linkę su juo žaisti per dažnai. Mūsų varžovas tiesiog atsako, kai turi tam tikrą hand’ą ir galvoja, kad turi su juo atsakyti. Jis nesirenka atsakyti jam ar ne. Call’as paprastai tam tikrose vietose irgi yra aiškus – priešininkas puikiai žino ką darai ir kaip atrodo tavo range’as, kai atsakai.
Turėdami visą šią informaciją, galime sakyti, kad call’as nėra sprendimu paremtas įvykis žaidimo flow. Tai sisteminis pasirinkimas. Pašalinus visus call’us iš sekos, aiškiau pamatytume psichologinius veiksnius. Seka atrodytų štai taip:
F.F.F.V.F.B.V.F.F.F.F.B.F.F.F.V.F
Argumentas, kurį pateikėme kalbėdami, kad varžovas nesirenka atsakyti, gali būti pritaikytas ir 4-bet’inimui dėl vertės. Nors ir yra nedidelė variacija tarp žaidėjų, 4-bett’inimo value range’ų, dauguma žaidėjų dažniaiai naudoja tokį patį range’ą ( kaikurie žaidėjai naudos 4-bet/call nuo AJ, 77+ heads up’e, jei vyksta labai agresyvi 4-bet’inimo dinamika).
Taigi, tam tikra prasme, šis žaidėjas neturi jokios kontrolės savo value betams taip pat. Jei susidurtume su tokia pačia seka, mūsų V būtų lygiai tose pačiose vietose.
Tačiau, tai nereiškia, kad galime eliminuoti value betus iš sekos, nes, tiesą sakant, šie betai mums yra neatskiriami nuo jo blefų. Abu veiksmai mums yra tiesiog 4-betai. Varžovo V paveikia psichologinį žaidimo aspektą, netgi tuo atveju, jeigu jis negali kontroliuoti savo valuebet’ų. Kiekvienas V ir kiekvienas B mums yra kaip įrodymas, kad žaidėjas vis labiau blefuoja. Netgi jeigu jis 4-bet’ina dešimt hand’ų iš eilės su value rankom, mes pamatysime tik vieną ar du showdown’us ir tikriausiai darysime išvadą, kad tie hand’ai, kurių nematėme buvo blefas.
Štai kaip atrodo seka, kai išryškiname V ir B, 4-betus:
F.F.F.V.F.B.V.F.F.F.F.B.F.F.F.V.F
Dabar F atrodo kaip tarpai tarp 4-betų, galime paanalizuoti tokią dinamiką.
Pirmiausiai žaidėjas atlieka tris, vienas paskui kitą sekančius fold’us, tada jis gauna value hand’ą. Vėliau nusimeta ir galiausiai blefuoja. Vėl seka value handas ir galiausiai, supratęs, kad ką tik matėm labai koncentruotą betų seka, nusprendžia situaciją kiek atvėsinti ir keturis kartus nusimeta. Tada vienas blefas, po jo trys fold’ai, vėl gaunams value hand’as ir vėl nusimetama.
Taigi, panašu, kad žaidėjas paprastai renkasi nusimesti apie tris kartus tarp blefų. Po sekos V.F.B.V jis padaro šiek tiek ilgesnę pauzę, nusimesdamas keturis hand’us, tikriausiai tam, kad atstytų savo turimą įvaizdį kito žaidėjo akyse. Sekos gale buvo atliktas value betas, ėjęs po blefo. Galim būtų lažintis, kad šis žaidėjas kitus du ar tris hand’us nusimetė.
Taigi, koks šio pratimo tikslas?
Iš esmės, analizuodami šią, dvidešimties hand’ų seką, mes analizavome žaidimo flow. Galėtume tai apibūdinti štai taip: žaidimo flow, tai sprendimų modelis, įgyvendintas per tam tikrą laiką, ir paveikiantis sekančius sprendimus. Yra du pagrindiniai elementai, kurie sudaro žaidimo flow: imituojami atsitiktinumai ir emocinė dinamika (apie juos pakalbėsime kitą kartą).
O pabaigai: žaidimo flow yra žmogiškasis reiškinys. Jei du kompiuteriai žaistų vienas su kitu (ir abu žinotų, kad žaidžia su kompiuteriu), žaidimo flow neegzistuotų.
