Andrew Seidman „Easy Game” – Statymų dydžiai ir thin value I dalis

Ketvirtas Skyrius: Statymų dydžiai ir thin value

Po paskutinio straipsnio apie agresijos panaudojimą bei nutraukimą skirtingose situacijose, pristatome sekančią informacijos dozę iš Andrew Seidman knygos „Easy Game”.

Dabar turime bendrą supratimą, kada ir kodėl turime išlikti agresyvūs – tai teisingas (pot equities) ir (fold equities) įvertinimas. Taigi, kaip žinoti kokį statymo dydį turėtume pasirinkti skirtinguose situacijose? No Limit Hold 'em žaidime mes turime begales statymo dydžių pasirinkimų.

Ilgą laiką pokeryje vyravo statymų dydžių standartai. Priimtiniausias iš jų buvo „Pot-sized” statymas ant flop'o, tarp 2/3 ir 3/4 pot‘o ant turn'o ir tarp 1/2 ir 2/3 dydžio statymas riveryje. Galima daryti prielaidą, kad tokie statymų dydžiai buvo pasirinkti todėl, kad buvo manoma, jog oponentai dažniau atsakys į mažą, bet ne į didelį statymą riveryje. Tai yra klasikinis „nenoriu jo išgąsdinti“ mąstymas. Tai yra visiška kvailystė.

Daugumos žaidėjų sprendimai atsakyti ar neatsakyti, kelti statymus ar praleisti ėjimą yra paremti dvejomis pagrindinėmis priežastimis:

1) Jų kortos. Dauguma žaidėjų nenori nusimesti AA tokiame boarde kaip JT9, toks boardas dažniausiai bus palankesnis oponentams nei jų turimai kombinacijai ir susilauks daugybės veiksmo, bet palūkėkit! Juk jie turi tūzus! Ir nusimesti tiesiog negali, nors tikimybė, kad šioje situacijoje jie bus priekyje yra labai maža.

2) Boardo tekstūra. QQ dažniausiai turi tikrai dideles galimybes uždirbti pinigų, kaip overpair, bet labai greit nuvertėja, jei tarp atsivertusių kortų pasirodo A arba K.

Susidūrus su tokiomis situacijomis statymų dydžių scenarijus tampa labai platus. Jeigu mes pasiriktume 2$ dydžio statymą 800$ pote, tai, tikriausiai, kiekvienam akivaizdu, jog niekas iš oponentų nenusimestų savo turimų kombinacijų. Ir, jeigu pasiriktume 800$ statymą 2$ pote, tai niekas tikrai neatsakytų į statymą be nutsinių kombinacijų. Tačiau pamirškime prieš tai minėtus pavyzdžius ir įsivaizduokim, kad banko dydis yra 50$. Jeigu oponentas turi pakankamai gerą kombinaciją, kad atsakytų į 35$ vertės statymą, tai kodėl turėtų neatsakyti į 36$ statymą? 38? 42? 48? Jei galvojate, kad  yra šiek tiek didesnė tikimybe, kad oponentas išsimes į 48$ statymą, negu, kad į 35$ statymą. Dažniausia vistiek apsimoka statyti 45$, ekstra pinigai, kuriuos mes uždirbame, kai oponentas atsako į didesnės vertės statymą, kompensuos tuos kelis papildomus atvejus, kai oponentas būtų atsakęs į 35$ statymą. Taigi tais atvejais, kai stengiates išgauti vertės, statykite didesnės vertės statymus.

Kartais mūsų statymai dėl vertės nebus tokie lengvi ir paprasti. Jeigu mes turime JJ tokiame boarde kaip T54J5, tai tokioje situacijoje yra labai paprasta ir lengva atlikti statymą dėl vertės. Bet jeigu identiškoje situacijoje mes turėtume ne JJ, o AT? O jeigu T9? Visose trijose situacijose yra didelis šansas, kad turime geriausią kortų kombinaciją ir galime statyti dėl vertės. Jeigu minėtoje situacijoje statymą dėl vertės atliksime rankose laikydami JJ, tai tokiu atveju galime jaustis užtikrintai, nes visos oponentų kombinacijos, su kuriomis jie gali atsakyti į mūsų statymą, yra prastesnės už mūsų turimą kombinaciją. Todėl be jokios baimės galime traukti maksimalią vertę. Turėdami AT mes privalome prisiminti, jog kai kurios oponentų kombinacijos, su kuriomis jie gali atsakyti į mūsų statymą dėl vertės, bus priekyje prieš musų turimą kombinaciją (pvz., AJ, KJ, QJ ir t.t.), tačiau negalime pamiršti ir to, kad dalis jų bus prastesnės (pvz., KT, QT, T9, T8). Turint tokią kombinaciją kaip T9 yra labai mažai prastesnių kombinacijų, su kuriomis oponentai potencialiai atsakys į mūsų statymą dėl vertės, dažniausiai tai bus tokios kombinacijos kaip T8, 99, 88. Taigi, jeigu mes pasirinksime gerokai per didelį statymo dydį su T9, tokį, kad oponentas išsimes tokias kombinacijas kaip 88, palaipsniui toks statymas pasidarys blogas, mes negalime gauti atsakymo į statymą iš prastesnių kombinacijų bei priversti nusimesti geresnių už mūsų turimą. Dėl šios priežasties mes privalome pasirinkti tokį statymo dydį, kuriuo būtume užtikrinti, jog oponentas atsakys su prastesne kombinacija. Todėl prieš tai aprašytoje situacijoje, turint T9 patartina rinktis labai mažos vertės statymą, kaip, pavyzdžiui, 1/5 poto. Turėdami AT galime rinktis kiek didesnės vertės statymą, kaip, pavyzdžiui, 1/2 poto. Ši sąvoka yra žinoma kaip thin value.

Antroje dalyje palčiau aptarsime thin value sąvoką, kas tai yra, jos svarbą, naudą bei minusus. Laukite tęsinio!

Straipsnių seriją parengta pagal Andrew Seidman pokerio knygą: “Easy game”. Norintys įsigyti originalą, kuris yra anglų kalba, gali tai padaryti balugawhale.com.

Kur geriausiai žaisti pokerį?