Open Face Chinese Poker – Paprastoji matematika

Sveiki! Taigi, pirmoje dalyje mes su jumis aptarėme kiniško pokerio taisykles ir taškų skaičiavimo sistemą kiniškame pokeryje. Antrajame straipsnyje nagrinėjome startines rankas kiniškame pokeryje ir įvairiausius jų išdėstymus. Trečiajame straipsnyje analizavome visą sužaistą kiniško pokerio ranką nuo pirmų penkių kortų iki paskutinių trijų. Atėjo laikas žengti toliau ir šiandien pašnekėsime apie matematiką kiniškame pokeryje. Iškart noriu visus nuraminti, kad viskas ką čia pasakosiu yra labai lengva ir labai paprasta. O suvokus šiuos skaičius jūsų žaidimas pasidarys kur kas aiškesnis.

Pamenu, kartą man bediskutuojant su mano kiniško pokerio mokytoju, jis ištarė tokią frazę, kuri mane privertė labai susimatyti. Sako jis:  kai žaidi prieš profesionalą, atrodo, kad jis tuoj tuoj sudegs, o jis vis praslysta sausas ir taip kartojasi nuolat. Taip atrodo todėl, kad neįgudusi akis nesupranta matematikos ir naujokui atrodo, kad labai sekasi jo oponentui, o profesionalas tiesiog žino savo realius %.

Kad būtų paprasčiau imkime konkretų pavyzdį ir eikime iš kart prie reikalo.

Konkretus pavyzdys iš mano žaidimo. Kai padėsiu šias kortas, liks tik paskutinis dalinimas, paskutinės trys kortos, tad prieš priimdamas sprendimą aš turiu labai gerai žinoti ar jis apsimoka man.  Šiuo atveju apačia pas mus jau sutvarkyta, savaime aišku, kad 9 eis į vidurį, tačiau ką daryti su Q? juk pas mus liko tik vienas traukimas ir dar patys blokuojam sau viena K. Ar dėti Q į viršų ir rizikuoti? Ar geriau pasirinkti saugesnę liniją?  Manau, kad daugeliui žaidėjų, tai labai pažįstama situacija ir dažniausia neturime net to 9. Turime tik Q ir klausimas ar rizikuoti kai liko tik du K?  Taigi pamėginsime kartu su jumis paskaičiuoti šias situacijas kartu.

Pirmas klausimas: kiek mes turime autų?  Autai – visos mums tinkančios kortos, kurios gali mūsų kombinaciją padaryti laiminčia.

Jeigu viršuje mes padėsime QQ, per vidurį mums reikia sudėti kažką stipresnio už QQ, taigi visos likusius kortos, tiek K, tiek 9 ar 5 yra mums tinkamos, tai reikia susiskaičiuoti kiek yra mums likusių kortų iš viso.  Yra likę du laisvi K /K. Visi devintukai yra išėję. Dar yra vienas penketas, nepaisant to, kad turime tris gyvas kortas, reikia prisiminti, kad abu oponentai yra išmetę po dvi kortas, kurių mes nematome. Dažniausiai, tokios aukštos kortos kaip A/K/Q/ yra neišmetamos, nes jos naudojamos fantazijai surinkti arba sustiprinti antrąją liniją, tačiau mažesnės kortas, šiuo atveju 5, kuris mūsų oponentams visiškai nereikalingas, tikrai vienas iš jų galėjo jį išmesti. Taigi, suskaičiavome, kad turime 2-3 autus. Koks sekantis žingsnis? Reikia rasti kiek autai turi %, t.y., kokia tikimybė, kad mums iškris viena iš tų kortų. Dauguma žaidėjų, ypač tų kas yra žaidę kitas pokerio rūšis pasakys, kad 2-3 autai tai visiškas niekis, bet neskubėkime teisti.

Kiek kortų yra likę kaladėje? Viso mes žaidžiame su 52 kortomis. Taigi, abu oponentai yra išdelioję po 9 kortas ir dar po 2 yra išmetę. Šiuo atveju, po mūsų ėjimo mes jau būsime išdelioję 11 kortų ir 3 išmetę, tai viso yra išėjusios 9+9+2+2+11+3 =36 kortos. Arba kitaip tariant kaladėje yra likę 52-36 = 16 kortų.

Koks laimėjimo %?  Taigi, žinodami kiek mums tinka kortų ir kiek yra likę, išvis lengva suskaičiuoti koks mūsų laimėjimo %. Paprasčiausia tą padaryti pagal tokią formulę.

1 – (A/Z) x (A/Z)  x (A/Z) =

A – mums netinkamos kortos

Z – visos likusius kortos

tik nereikia išsigąsti, tai lengviausia formulė, kokia tik galėtų būti visoje matematikoje.

Grįžkime prie mūsų konkretaus pvz.:

Kaladėje yra likę 16 kortų.  Tai  Z = 16. 

Mums tinkamos kortos yra 3, o netinkamų kortų 16-3 = 13.  Taigi A = 13.  Ir visas veiksmas kartojamas tris kartus, todėl, kad mes į ranką gauname net tris kortas, t.y. mūsų tikimybė išauga, jeigu neištrauksime mums reikalingo K arba 5 per pirmą kortą, tai galbūt ji bus antroji korta arba net trečioji. Taigi pabandykime viską įstatyti į mūsų formulę.

1 – (13/16)  x ( 12/15) x (11/14) =

Pirmą kartą turėjome 13/16, tačiau antrajame veiksme jau turime viena korta mažiau, nes vieną ištraukėme. Taigi, mums liko 12/15, o trečiajame veiksme dar mažiau t.y.  traukiant trečią kortą kaladėje jau bus tik 14 kortų ir 11 iš jų bus netinkamos.

Pamėginkime gauti %. Kam dalyba yra per sudėtingas veiksmas, galima pasinaudoti internete esančiomis skaičiuoklėmis, kaip ši:  http://calculator.tutorvista.com/multiplying-3-fractions-calculator.html

1 – (13/16)  x ( 12/15) x (11/14) = 0.489 = ~49%.

Taigi, suskaičiavome visas likusias kortas, suskaičiavome mums tinkamas ir sugebėjome rasti, kokia tikimybė, kad ištrauksime mums tinkamą kortą. Esant tokiai situacijai mes turime net ~49% ištraukti vieną iš mums tinkančių kortų.  Nemažai tiesa?

Paprasta formulė, paprasti skaičiavimai, stulbinantys rezultatai 🙂

Kad dar labiau palengvinčiau jums darbą, pridedu autų lentelę. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad mūsų % skiriasi nuo mūsų pozicijos. Kuo mūsų pozicija vėlyvesnė, tuo mažiau kortų yra likę kaladėje, tuo didesnė tikimybė ištraukti mums tinkamą kortą.

Mūsų analizuojama situacija -> Pirma pozicija -> likę 16 kortų

1 autas: 18.7%

2 autai: 35%

3 autai: 49%

4 autai: 60,7%

5 autai: 70,%

6 autai: 78,6

Vidurinė pozicija -> likę 13 kortų

1 autas: 23,1%

2 autai: 42,3%

3 autai: 58%

4 autai: 70,6%

5 autai: 80,4%

6 autai: 87,8%

Vėlyvoji pozicija – dealeris – likę 11 kortų.

1 autas: 33,6%

2 autai: 53.33%

3 autai: 70.83%

4 autai: 83,33%

5 autai: 91,66%

6 autai: 96,60%

Tai yra puiki pradžia, tačiau pokerio matematika tuo nesibaigia. Kitame straipsnyje kartu toliau nagrinėsime matematinius kiniško pokerio sprendimus, bandydami apskaičiuoti EV.

Kur geriausiai žaisti pokerį?