Kortų žaidimas 66 taisyklės
Kortų žaidimas 66 žaidžiamas su nepilna kortų kalade – tik 24 kortomis (nuo devynakių iki tūzų). Kortų rangų eilė – didėjimo tvarka: devynakė, valetas, dama, karalius, dešimtakė, tūzas.
Geriausi kazino internetu siūlomi žaidimams:
Kortų vertės
Šiame žaidime kortų taškai skaičiuojami kaip ir tūkstantyje:
tūzas vertas 11 taškų,
dešimtakė – 10,
karalius – 4,
dama – 3,
valetas – 2,
devynakė verta 0.
Koziriai nustatomi atsitiktinai, kortų dalytojui išdalijus po 6 kortas. Už kiekvieną paskelbtą karališkąją pora, kurią sudaro vienos šeimos karalius ir dama, duodama 20 taškų, o jeigu nusišypso sėkmė ir išmetate kozirių šeimos karalių ir damą, gaunate net 40 taškų.
Taškai žaidėjui skaičiuojami tik tuo atveju, jei žaidėjas turi paėmęs bent vieną kirtį. Už laimėtą kirtį gaunama tiek taškų, kokia yra nukirstų kortų atitinkamų verčių suma. Pavyzdžiui, nukirtus karalių ir valetą su dešimtake, iš viso bus 4+2+10=16 taškų.
Kiek žaidėjų žaidžia?
Patogiausia žaisti dviems žaidėjams, bet gali žaisti ir 3 ar 4 žaidimo draugai.
Koks žaidimo šešiasdešimt šeši tikslas?
Imant kirčius, kuo greičiau surinkti tam tikrą taškų skaičių. Tikrai taip, laimėtoju tampa surinkęs būtent 66 taškus. Taškų skaičiavimas įdomus ir ypatingas tuo, kad patys žaidėjai mintyse turi skaičiuoti taškus ir surinkę reikiamą jų kiekį apie tai pranešti žaidimo draugams. Šiuo atveju verta paminėti, jog svarbu sekti ne tik savo, bet ir varžovo taškų skaičius, nes galima labai lengvai sukčiauti.
Kortų žaidimas 66
Pirmiausia kortų dalytojas kruopščiai išmaišo kortas, duoda kitam žaidėjui jas perkelti ir padalija žaidėjams po 6 kortas – 3 kartus po 2.
Viršutinė likusios neišdalytos kaladės korta rodo kozirius. Ji atverčiama, padedama ant stalo ir pridengiama ta pačia neišdalyta malka.
Pradedam!
Pirmasis žaidimą pradeda dalytojo kairėje sėdintis žaidėjas. Jis deda bet kurią norimą kortą. Kirtis atitenka žaidėjui, padėjusiam aukščiausios vertės kortą. Visas kortas galima nukirsti su bet kokios vertės koziriu, o kozirio kortas – aukštesnės vertės tos pačios kozirinės šeimynos kortomis. Kirtį laimėjęs žaidėjas pasiima viršutinę kaladės kortą.
Tada po vieną kortą iš kaladės pasiima ir kiti žaidėjai, kad vėl rankose turėtų 6 kortas. Naują ėjimą pradeda kirtį laimėjęs žaidėjas.
Jeigu žaidėjai išmeta tokios pačios vertės kortas, pavyzdžiui valetą ir valetą, tai kirtį laimi pirmasis padėjęs kortą. Jeigu žaidžia daugiau žaidėjų, tai jis abu valetus gali nukirsti dama, karaliumi, dešimtake arba tūzu.
Porelės
Žaisti su porelėmis žaidėjas turi teisę tik tada, kai jau yra laimėjęs bent vieną kirtį. Taip pat ir tada, kai pirmieji pradeda kirtį. Vadinasi, atsikertant dama arba karalius „nežaidžia“ kartu ir porelės nesudaro.
Skelbdamas poninių kortų porelę, žaidėjas privalo pirmiausia padėti į kirtį damą, o kiti žaidėjai gali pareikalauti parodyti karalių, norėdami įsitikinti, kad žaidimo draugas nemeluoja. Kaip jau buvo minėta už paskelbtą damos ir karaliaus porą žaidėjai gauna papildomus 20 arba 40 taškų, nors to kirčio gali ir nelaimėti.
Keitimas
Žaidėjas, turintis mažiausios vertės kortą – devynakę – turi teisę vieną kartą žaidimo metu ją pasikeisti į ant stalo atverstą kozirinę kortą. Keitimas galima tik tuomet, jeigu jau buvo laimėta bent viena partija ir to žaidimo metu atliktas bent vienas sėkmingas kirtis.
Nepamiršk skaičiuoti!
Laimėjęs kirtį žaidėjas mintyse turi apskaičiuoti jų vertę, o tada kortas padėti į savo kirčių šūsnį. Daugiau šių kortų žiūrėti negalima, todėl surinktą taškų skaičių privaloma labai gerai įsiminti.
Uždarymas
Kol nesibaigia kortų fondas, nebūtina kirsti padėtos kortos tos pačios šeimynos arba kozirio korta, pavyzdžiui, jeigu išmetate kryžių damą, tai jūsų priešininkas gali kirtį laimėti išmesdamas vynų karalių. Kai kortos baigiasi ir jų fondas išsenka, taisyklės sugriežtėja ir žaidimas tampa įdomesnis!
Žaidėjai su paskutinėmis kortomis privalo atsikirtinėti tik su tos pačios šeimynos kortas, o jeigu tokių neturi – tada su koziriais. Pavyzdžiui, išmetus kryžių damą, jūsų priešininkas laimės kirtį išmetęs tik kryžių karalių, dešimtakę, tūzą arba bet kurią kozirio kortą.
Laimėjimas 
Kai tik žaidėjas suskaičiuoja, kad yra surinkęs visus 66 taškus, turi tai paskelbti iš anksto susitartu žodžiu, pavyzdžiui, „Jau!“, „Šešiasdešimt šeši!“ arba „Viskas!“.
Jeigu patikrinus žaidėjo kortas paaiškėja, kad jis apsiriko arba pamelavo, žaidėjas iš karto pralaimi.
Jei žaidėjai išmeta visas kortas, tačiau niekas nesurenka 66 taškų, partiją laimi tas žaidėjas, kuris paima paskutinį žaidimo kirtį.
Naujas taškų skaičiavimas
Kad žaisti būtų dar įdomiau, galima organizuoti turnyrą ir taškus po kiekvieno dalijimo skaičiuoti šiek tiek kitaip, pavyzdžiui:
Žaidėjas gauna 1 tašką, jei priešininkas surenka 33 ar daugiau taškų;
Žaidėjas gauna 2 taškus, jei priešininkas laimėjo bent vieną kirtį, bet surinko mažiau negu 33 taškus;
Žaidėjas gauna 3 taškus, jei varžovui nepavyko paimti nė vieno kirčio;
Laimi tas, kuris pirma surenka 7 taškus.
Kortų žaidimas 66 – skirtingi žaidimo variantai:
Pagrindinis žaidimo skirtumas šiame variante yra tas, vietoje 24 kortų žaidžiama su 20 kortų kalade, išmetant visas devynakes.
Kortų žaidėjams taip pat išdalijama mažiau – po 5.
Specialiosios taisyklės –
Keitimas šiame žaidime vyksta su koziriniu valetu. Jeigu išsidalijamos paskutinės kortos, kirčio laimėtojas uždarymo metu laimėjęs kirtį, gauna 10 taškų premiją.
Damos ir karaliaus „vedybos“ su kozirinėmis kortos galimos tik tada, kai išdalijamos paskutinės kortos.
Šis žaidimo variantas laikomas šiek tiek sunkesniu už įprastą ir dar kartais vadinamas vietiniu austrų ir vengrų kalbų pavadinimu Schnapskarten. Be to, specialiai šiam žaidimui yra sukurtos kortų kaladės su mažesniu kortų skaičiumi.
- „Keturių rankų ir Šiaurės Amerikos 66“
Šis žaidimo variantas taip pat žaidžiamas su 24 kortų kalade. Žaidimą žaidžia 2, 3 arba 4 (tada žaidžiama poromis) žaidėjai. Žaidėjai sėdi vienas priešais kitą ir atlieka statymus. Taškai kaupiami dalimis – po 33.
Statymas
Šiame žaidimo variante vyksta statymai, kiek taškų žaidėjai sugebės surinkti vienos partijos metu. Pirmasis pradeda dalytojui iš kairės sėdintis žaidėjas.
Kiekvienas žaidėjas privalo statyti vis didesnį taškų skaičių arba statymą praleisti (praleisti galima tik 1 kartą). Be to, jeigu jūsų partneris statė 1, o jūs statote 2, tai galutinis jūsų statymas tampa 2.
5 statymų variantai –
- 1 statymas – 33 taškai. Statyti 1 pravartu tada, jeigu žaidėjas turi tūzą arba dešimtakę ir dar dvi kitas kortas iš tos pačios šeimynos bei žino arba nusprendžia kozirio rūšį. Jeigu žaidėjas turi damos ir karaliaus porą, jis gali pasiekti net 40 taškų sumą, tad bet kokiu atveju išlošiama.
- 2 statymas – 66 taškai. Tai šiek tiek daugiau nei visos kortų kaladės verčių suma. Norint statyti 2, reikia turėti bent jau vieną karaliaus ir damos porą (40 taškų). Tikėtina, jog jūsų žaidimo partneris turės bent 26 taškus, kad laimėtumėte statymą.
- 3 statymas – 99 taškai. Gana rizikinga, bet turint kozirių porą – damą ir karalių – įmanoma.
- 4 statymas – 132 taškai. Dažniausiai žaidėjai šio statymo nesirenka, nes visa žaidimo kaladė teturi 120 taškų. Papildomus taškus galima surinkti tik turint poras.
- 5 statymas vadinamas „Mėnuliu“ arba „Žaidimu vienam“. Žaidimo draugas pasuoja ir likusi žaidimą jo partneris žaidžia vienas.
Kirčiai
Žaidėjas, pasakęs aukščiausią taškų sumą – laimi statymą ir pradeda žaidimą. Kozirio korta tampa ta, su kuria pradedamas žaidimas. Žaidėjai turi kreipti dėmesį į kortų rūšį ir jeigu turi aukštesnės vertės tokios pat šeimos kortą – ją išmeta. Jeigu neturi, žaidžia su koziriais.
Tokiu atveju galima priversti oponentą išsimesti visas kozirių kortas, o jums pašalinti bevertes, pavyzdžiui devynakes, kortas. Jeigu neturima nei tos pačios šeimos, nei kozirinės kortos – metama bet kokia korta.
Taškų skaičiavimas
Viena šeima turi 30 taškų, o visa kaladė 120, taigi kortų vertės tokios pat kaip ir tradiciniame „Šešiasdešimt šeši“. Papildomi taškai taip pat skiriami iš damos ir karaliaus poreles. Statymą laimėjusi komanda pirmoji suskaičiuoja savo taškus.
Svarbu paminėti, jog jeigu pora – dama ir karalius – nebuvo parodyti žaidimo metu, jų taškai neprisiskaičiuoja. Laimėjus statymą – pridedama papildoma taškų suma, jeigu ne – taškai minusuojami.
Trumpa žaidimo 66 istorija ir ištakos
66 kortų žaidimo, dar vadinamo vokiečių kalba Sechsundsechzig, šaknys siekia Vidurio Europą. Manoma, kad jis atsirado XVII amžiuje, galbūt kilęs iš kitų tradicinių apgaulingų žaidimų, žaidžiamų šiame regione.
Žaidimas išpopuliarėjo Austrijos-Vengrijos imperijoje, ypač dabartinės Austrijos ir Vengrijos teritorijose. Laikui bėgant, 66 žaidimas vystėsi, šiek tiek keisdamas taisykles ir žaidimo stilių, ir tapo daugelio mėgstama pramoga.
Populiarumas ir geografinis paplitimas laikui bėgant
Iš pradžių apsiribojęs Vidurio Europa, 66 pamažu paplito kaimyninėse šalyse, įskaitant Vokietiją, Čekiją ir Lenkiją. Dėl savo paprastumo ir patrauklaus žaidimo jis tapo populiarus tarp įvairių amžiaus grupių.
Iki XIX a. šis žaidimas pasiekė kitas Europos dalis ir net atkeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas kartu su imigrantais, kurie atsivežė savo kortų žaidimo tradicijas.
Šiandien 66 žaidimas žaidžiamas įvairiomis formomis ir išlieka populiarus Europoje, ypač vokiškai kalbančiose šalyse ir regionuose, turinčiuose glaudų istorinį ryšį su Austrijos-Vengrijos imperija.
Daugiau kortų žaidimų rasite čia .
