Pokeryje yra du neišvengiami dalykai: downswing'ai ir tax'ai. Geriausi pokerio žaidėjai tokie sėkmingi ir genialūs todėl, kad perėjo downswing'us giliau negu bet kas kitas. Statistiškai nustatyta, kad kuo ilgiau tu žaidi pokerį, tuo stipresnis bus downswing'as.
Mes natūraliai esame linkę galvoti apie save, kaip apie pokerio žaidėjus, terminais, apibūdinančiais, kokie mes esame, kai mums gerai einasi ir esame sėkmingi. Tačiau, kaip tu susidorosi su downswing'ais yra taip pat svarbi, jeigu ne svarbesnė dalis, tikrųjų tavo galimybių pokeryio pasaulyje. Pakartosiu, tai kaip susidoroji su downswing'ais, yra gyvybiškai svarbi įgūdžių dalis. Būti geriausiu pokerio žaidėju tai ne tik krautis kapitalą iš upswing'ų bei gražių grafikų ir judėti tolyn. Didelę kelionės dalį sudaro susidorojimas su downswing'ais. Tai griežimas dantimis, bausmių sau skyrimas, vėl ir vėl , diena po dienos, ir laikymasis tvirtai. Būti didžiu pokerio žaidėju kai laimi nepakanka.
Privalai suprasti, kad kiekvieną akimirką yra galimybė, jog tave užklups variacijos audra, tokia didelė ir galinga, tokia destruktyvi, kad gali jos neišgyventi, tokia nuožmi, kad sulaužys tave. Ir vieną dieną, jei vistiek toliau žaisi pokerį, susidursi su downswing'u, jis bus didesnis, gilesnis ir ilgesnis, negu tu galvojai, kad yra įmanoma. Tai yra statistinis faktas. Joks kiekis gero žaidimo, maldų ar geros karmos neapsaugos tavęs nuo jo. Tai tik laiko klausimas. Taigi, klausimas yra toks. Koks stiprus iš tikrųjų esi? Kokio dydžio audą esi pasiruošęs atlaikyti.
Yra daugybė žaidėjų, kurie pasirodė fantastiškai plūduriuodami gerojo run'o vandenyne. Tačiau, kai jie nebegalėjo susitvarkyti su jiems smogusia audra, liko užmarštyje. Tai viena seniausių
istorijų apie pokerį, bet ji vis kartojasi ir kartojasi, nors apie ją garsiai ir nekalbama. Dažniausiai pasakojimai pokeryje sukasi apie sėkmingus, į viršų šaunančius grafikus ir sklandžius, pastovius winrate'us. Masės pokeryje žaidžiančių žmonių, siekia šių istorijų, jie atsirenka tik tokias ir apsupa jomis save iš visų pusių, lyg bandytų apdangstyti save nuo realybės. Tačiau pokeris yra toks koks jis yra, jis lyg nepastovi mylimoji.
Taigi, įgūdžiai ir winrate'as pokeryje neturėtų būti matuojami tik pagal tai, kaip gerai tu žaidi, kai pasitaiko geras run'as, bet taip pat, kaip gerai žaidi, kai run'as tampa prastas. Prasto laikotarpio winrate'as yra viso tavo laimėjimo reitingo dalis, stebint ilgąjį laikotarpį. Tai atrodo akivaizdu, bet dauguma žaidėjų, net nesusimąstydami daro atvirkščiai jį skaičiuodami. Kai stebi savo winrate'ą, kai pasitaiko geras run'as ir žaidi gerai, jis nėra tikras, nes yra iškreiptas pozityviai.
Kai downswing'ini visada žaidi prasčiau. Kaip labai prasčiau? Tai priklauso nuo tavo emocinių įgūdžių, susidorojant su downswing'ais. Taigi, turėtume klausti labiau spaudžiančio klausimo. Kokius įrankius turime turėti norėdami susidoroti su downswing'ais ir kaip galime sustiprinti savo emocinius įgūdžius?
Įsivaizduok savo baisiausią downswing'ą. Mintutėlę užsimerk ir leisk vaizduotei dirbti. Pagalvok apie savaites, mėnesius, kuriais jis tęsiasi. Pralaimėjimai diena po dienos. Pastovi būtinybė sumažinti tobulėjimo jausmą. Tu praloši vieną dieną, kitą tikėdamasis atgauti, tačiau kitą dieną praloši dar daugiau, ir kitą dieną dar daugiau ir t. t. Gal tu jau nebeesi tas geras žaidėjas, gal išviso klydai, o galbūt praradai įgūdžius, kuriuos kadaise turėjai? Toks jausmas, kad pokeris tave baudžia. Neįveikiamos ir neskirstančios neteisybės jausmas. Bet blogiausia, kad jautiesi lyg ristumeisi žemyn. Lyg daugiau nekoptum į aukšumas. Jautiesi lyg pradėjęs lėtai ir neapibrėžtai leistis žemyn ir kad reikalai niekada nebepasitaisys. Šie jausmai grįžtamuoju ryšiu sukelia neviltį. Dėl prasto laikotarpio prarandi pasitikėjimą savimi, galvoji, jog niekada nebelaimėsi, todėl žaidi prasčiau ir dažniau tilt'ini, o tai priverčia dar labiau tikėti tuo, kad reikalai nebepasitaisys. Gaunasi uždaras ratas, lyg gyvatė ryjanti savo pačios uodegą. Toks laikotarpis kartais vadinamas „pragaru pokeryje”.
