Tęsiame pradėtą temą toliau. Per didelio pasitikėjimo savimi ir viršenybės poslinkiai. Jie daug kuo susiję. Per didelio pasitikėjimo savimi poslinkis pasireiškia per labai stiprų tikėjimą savo nuomonės teisingumu. Vienas tyrimas parodė stulbinančius šio poslinkio rezultatus.
Po to, kai grupei tiriamųjų buvo išdalinti testo lapai su dažniausiomis klaidomis žodžiuose, mokslininkai paklausė dalyvių, kaip jie mano, kokia buvo teisinga žodžio rašyba, o tada paklausė kiek tikri jie buvo, kad jų atsakymas teisingas. Tiriamieji atsakė, kad buvo 99% tikri, jog jų atsakymas yra teisingas, tačiau jie 40% kartų suklydo. Šis poslinkis pokeryje pasireiškia kaip tendencija būti per daug tikru dėl savo nuskaitymų, savo paties paskaičiuotų tikimybių ir dėl savo strategijos tvirtumo.
Viršenybės poslinkis, tai žmonių polinkis pervertinti savo sugebėjimus dalykuose, kuriuose jie tobulėja arba perdėtai išpūsti savo silpnybes. Kaip galima įsivaizduoti, tai pakankamai paplitęs poslinkis. Dauguma žmonių apie save galvoja kaip apie esančius virš vidutiniokų, kai, po teisybei, tik pusė jų galėtų save taip tituluoti. Tačiau šis poslinkis ypač aiškiai matomas tada, kai žmogus turi mažai išvystytų įgūdžių. Jis galvoja, kad yra tiesiog siaubingas.
Pokeryje tai gali pasireikšti labai skirtingais būdais, daug kas priklauso nuo žaidėjo istorijos. Dauguma mid-high stakes žaidėjų turi aiškiai išpūstą pasitikėjimą savo įgūdžiais. Tai neturėtų stebinti, peržiūrėjus tų žmonių asmeninę history. Objektyviai kalbant, jiems pavyko tapti labai gerais žaidėjais ir atsidurti tarp 0,001% geriausiųjų. Taip pat jiems pavyko įveikti žaidėjus, kurie praeityje pranoko juos pačius. Tačiau jiems yra šiek tiek neprotinga įsivaizduoti, kad jie turi beribį potencialą. Veikiami savo praeities žaidimo, jie pradeda galvoti, kad yra gerokai stipresni negu iš tiesų yra ir, kad gali beat'inti daug stipresnį oponentą tiesiog sugalvodami kokį magišką triuką. Rezultatas – perdėtas viršenybės jausmas, nesustabdomas ego ir iškreiptas savo įgūdžių suvokimas. Puikus receptas, norint prisišaukti bėdų.
Priešingas šio poslinkio polius, tai žaidėjai, kurie susidūrė su daugybe sunkumų savo karjeroje. Galbūt jie žaidė žemesniuose stakes'uose, arba praeityje žaidė aukštesniuose, bet daugiau nebegali išsilaikyti tose pačiose pozicijose. O galbūt jie tiesiog yra bumhunter'iai. Vekiami savo sąlygotosios history tokie žaidėjai dažniau linkę smarkiai nuvertinti savo įgūdžių lygį. Jie pasidarys sau išvadas, kad nereikia judėti tolyn, kad dauguma regų yra už juos geresni, o tuos kurie iš tikrųjų yra geresni už juos, pastatys prie pačių geriausiųjų. Tiek save pervertinę, tiek nuvertinę žaidėjai turi klaidingą savo įgūdžių suvokimą. Suvokti savo įgūdžių lygį, be abejonės, yra sudėtinga, tačiau, pokerio pasaulyje, labai svarbu pamatuoti savo gebėjimus teisingai.
Galima pastebėti, kad žaidėjai, kurie pasirodė gerai, labiau linkę galvoti kad yra puikūs ir gebantys gerai žaisti, tuo tarpu žaidėjai, kurie susidūrė su kliūtimis, dažniau linkę tikėti, kad yra pažeidžiami. Toks savęs suvokimas yra išmoktas, o taip pat dažnai paskatinamas patvirtinimo poslinkio. Šis poslinkis – tai tendencija ieškoti ar kreipti dėmesį į informaciją, patvirtinančią mūsų įsitikinimus.
Pavyzdžiui, žaidėjas, kuris mano kad yra geras varžovas, kiekvieną laimėtą mačą matys kaip to įrodymą. O žaidėjas, galvojantis, kad yra vidutiniokas, kiekvieną pralaimėtą sesiją priims kaip įrodymą, kad jam reikia nusileisti ir daugiau bumhunt'inti. Labai gali būti, kad abiejų žaidėjų laimėtų ir pralaimėtų sesijų procentas yra lygiai toks pats. Skirtumas tik tas, kuriam kognityvui yra skiriama daugiau dėmesio.
Paskutinis kognityvinis poslinkis, vertas mūsų dėmesio tai neapdairumo poslinkis. Šis poslinkis verčia mus matyti praeities įvykius labiau nuspėjamais negu jie ištikrųjų buvo – „aš taip ir žinojau” efektas. Ryškiausi jo pavyzdžiai matomi žaidimo flow. Kažkas daug bet'ina dukart iš eilės, dideliuose back-to-back pot'uose. Visada yra tikimybė, kad jeigu tu call'insi antrą kartą ir jis turės nuts'us tau iškart kils mintis „Dieve, tai buvo taip akivaizdu, niekas taip neblefuoja du kartus iš eilės”, tačiau jeigu tu nusimesi ir jis parodys kad blefavo, tau iškart kils mintis ” Taip ir žinojau, tai buvo toks geras spot'as blefuoti, aš jaučiau kad turiu call'inti”
Tokioje situacijoje geriausia pasikliauti savimi. Žmonės dažnai nėra tokie nuspėjami, kokie norėtume kad būtų. Kaip ir kitus poslinkius, šį taip pat sudėtinga pereiti, ypač todėl, kad pokeris yra hipotezių generavimo ir jų tikrinimo žaidimas. Sunku jį žaisti be minties, kad įvykiai ir žmonės yra nuspėjami.
Taigi, tad štai tokie psichologiniai faktoriai iškreipia mūsų matomą vaizdą. Aiškiau juos suvokę, matysime tikresnę situaciją žaidime.
