Pradėsime aptardami kaip funkcionuoja smegenys. Nesijaudinkite, informacija nebus pateikta paukščių kalba. Tiesiog yra svarbu suprasti, kaip mūsų smegenys atlieka sąsajas su pokeriu, taigi aptarsime pagrindus, kuriuos reikia žinoti.
Pagrindinis smegenų vienetas yra neuronas. Kiekvienas neuronas yra sujungtas su kitais per didelius tinklus, žinomus, kaip neuronų tinklai. Šie tinklai yra suformuoti daugybės individualių neuronų, sujungtų tarpusavio ryšiais, kurie priklausomai nuo neuronų signalų yra silpninami arba stiprinami. Du neuronai gali būti stipriai sujungti dėl dažnų signalų formuojančių kompleksinius neuronų tinklus.
Šis neuronų jungčių stiprinimas ar silpninimas iškyla elgesyje kaip įtaka. Gyvūnų elgesyje galima labai aiškiai pamatyti neuronų tinklų pėdsaką. Yra dvi pagrindinės įtakos rūšys: klasikinė, kai du dirgikliai yra psichiškai sujungti ir sukelia lūkestį arba refleksą ( pvz.: šuo apsiseilėja išgirdęs skambant maisto varpelį) ir priverstinė įtaka, kai elgesio pasekmė, teigiama ar neigiama, stiprina arba slopina tam tikrą elgesį ( pvz.: šuns vertimas kramtyti kilimą arba apdovanojimas už komandos įvykdymą). Įtakojimas yra vienas pagrindinių būdų, kuriais gyvūnai (įskaitant ir žmones) mokosi sudėtingos elgsenos.
Ne visi, elgesį lemiantys, neuronų tinklai ar sistemos yra sukurti tokiu skausmingu principu. Kaikurios mūsų smegenų dalys yra labai plastiškos ir linkusios greitai keisti savo struktūrą, taigi jos išmoks kad ir ką pametėtum jų pusėn. Kitos smegenų dalys yra pastatytos iškart su priskirtomis funkcijomis, kurios egzistuoja kaip esminiai išankstiniai smegenų moduliai. Pavyzdžiui, vidaus organų reguliavimas, tavo jutiminis suvokimas, taip pat išgyvenimo instinktai, visa tai atėjo be jokio mokymosi.
Dabar patyrinėkime pažinimo procesą (įmantrus žodis, apibūdinantis galvojimą). Tai nuostabus procesas, bet jis turi tam tikrų bug'ų. Mes visi galvodami kartais patiriame error'ų. Yra du pagrindiniai pažinimo error'ai, kuriuos privaloma žinoti: išmoktos klaidos ir pre-pažinimo, arba prigimtinės klaidos. Išmoktos klaidos, paprastai, yra lengvai ištaisomos, kadangi buvo išmoktos tam tikroje situacijoje. Jos tiesiog gali būti pamirštos tų pačių neuroninių mechanizmų, naudojant sustiprinimą arba slopinimą. Prigimtinės klaidos yra apgaulingesnės, nes dažniausiai jos būna giliai įterptos ir užkoduotos mūsų pažinimo moduliuose. Prigimtiniai error'ai tai lyg programinė įranga su defektu. Kai ji jau yra instaliuota į mūsų kompiuterį, mes nebegalime jos taip paprastai pataisyti. Šios prigimtinės klaidos dar vadinamos kognityviniais šališkumais (angl. cognitive biases).
Kalbant apie mokymąsi, pažinimą, emocijas, bei įpročių stiprinimą ir slopinimą, gyvybiškai svarbu turėti šiuos galimus smegenų blokus mintyje. Beveik visa žmogaus patirtis, intelektas ir kūryba kyla iš neuronų jungčių bendradarbiavimo, stiprinant ar silpninat vidinius abipusius ryšius.
Iš čia taip pat kyla ir pokeris. Pokerio žaidimas nėra tik žaidimas, žaidžiamas su 52 kortom
lentoje. Tai žaidimas, žaidžiamas tarp žmonių. Mes esame pokerio žaidimo dalis. Žaidimas nesibaigia ties kortomis. Žaidimas išsitęsia už stalo ir tęsiasi mūsų galvose. Norėdamas suprasti pokerį, turi suprasti kaip veikia mūsų protas, kaip mes galvojame, pagrindžiame, ko tikimės ir kaip susimauname.
Žinoma, niekas nesako, kad kaip pokerio žaidėjai mes galime sutraukti pažinimo sąvoką tik iki neuronų bendradarbiavimo (nieko nepasakydami apie neuromokslą). Vis dėl to šie konceptai padės suprasti žaidėjų veikimo modelius ir logiką, kuri yra sukeliama mūsų pažinimo funkcijos. Nepaisant sudėtingumo, tai kas sudaryta iš neuronų turi būti suprasta ir nagrinėjama.
