Proceso modelis susistemina pokerio žaidime natūraliai pasikartojančius dalykus, taip, kad jiems būtų galima pritaikyti SMM (suaugusiųjų mokymosi modelis) ir „kirmino“ principus. Galutinis rezultatas – pastovus žaidimas aukščiausiame lygyje, tuo pačiu stabilus psichologinis ir techninis tobulėjimas pokeryje. Proceso modelis gali būti taikomas atskiram dalinimui, sesijai, turnyrui, mėnesiui, metams ar karjerai.
Proceso modelis nėra naujas išradimas, jis pateikia tam tikrą tvarką dalykams, kuriuos jūs jau darote, sukuria pamatą meistriškumui, patobulina į rezultatus orientuotą mąstymą ir galiausiai veda į nuoseklų žaidimą.
Proceso modelis susideda iš penkių išvien veikiančių dalių:
- Pasiruošimas/apšilimas: tai ką jūs darote prieš žaidimą. Nesvarbu ar tai planuota, atsitiktinai ar visai nieko
- Atlikimas: pats pokerio žaidimas
- Rezultatai: žaidimo rezultatas
- Įvertinimas: rezultato peržiūra iš kart po žaidimo
- Analizė: aktyvus darbas siekiant patobulinti žaidimą
Proceso modelį galima taikyti bet kokiam darbui, atlikimui ar pasirodymui. Iki šio jūs naudojote jį įvairiose gyvenimo srityse – sporte, pasimatymuose, muzikoje, mene, rašyme, versle ir aišku pokeryje. Net jeigu jūs to ir nesuvokėte, tačiau kažkuria prasme naudojote proceso modelį savo gyvenime.
Pateikiu detalesnį žvilgsnį į proceso modelį pritaikytą profesionaliam amerikietiškam futbolui ir pokeriui:
Pasiruošimas/apšilimas
Profesionalų futbole pasiruošimas prasideda tuojau pat po rungtynių ir pasibaigia prieš pat sekančias. Per savaitę žaidėjai ir treneriai peržiūri žaidimo įrašus, kilnoja svarmenis, analizuoja oponentus, formuluoja ir praktikuoja strategiją – viskas tam, kad pasiruoštų aukšto lygio žaidimui ir laimėtų. Varžybų dieną treneriai ir žaidėjai vadovaujasi apibrėžta rutina, kuri padeda apšilti kūnams bei susikoncentruoti mintims ir peržiūri savo taktines strategijas, tam kad pilnai pasiruoštų varžytis. Jie kartoja tam tikrus žaidimo elementus, klausosi muzikos, pasitikrina turimą aprangą ir vienas kitą užvedinėja.
Nors detalės pokeryje skiriasi, tačiau pats pasiruošimo tikslas išlieka tas pats – būti pasiruošus geriausiam pasirodymui ir laimėti. Pasiruošimas yra svarbus iš dalies dėl to, kad pokeryje egzistuoja žaidimo kokybės intervalas (varpo formos kreivė). Kiekvieną kartą kai prisėdate žaisti, jūs galite pasirodyti puikiai arba atvirkščiai – siaubingai. Pasiruošimas yra būdas padidinti tikimybę pasirodyti arti galimybių ribos (dešinioji kreivės dalis) ir sumažinti blogo žaidimo šansus.
Pasiruošimas padidina gero pasirodymo tikimybę.
Tai, kaip jūs ruošiatės, priklauso nuo asmeninio pasirinkimo, paremto bendrais žaidimo tikslais. Nėra jokių taisyklių nusakančių idealų pasiruošimą, galų gale tai yra darymas to, kas jums atrodo geriausia.
Keletas patarimų kaip pasiruošti žaidimui:
- Peržiūrėkite savo ilgojo laikotarpio tikslus ir nusistatykite tikslus sesijai
- Peržiūrėkite savo dažniausiai pokeryje daromų klaidų sąrašą
- Peržiūrėkite savo psichologinio žaidimo tobulėjimo strategiją
- Gilus kvėpavimas, meditacija ir vizualizacija
- Mėgstamos dainos klausymas
KLIENTO ISTORIJA
Dusty „Leatherass“ Schmidt $3/$6 – $25/$50 NLHE
Pokerstars pro komandos narys
Autorius knygų: „Neklausykite Phill Helmutho“ ir „Treat your poker like a business“
Prieš pradedant bendrauti su Jared, aš niekada neapšilinėdavau prieš pokerio sesiją, todėl buvau pažeidžiamas downswingo sukeltų efektų. Niekada nenorėjau jaustis prislėgtas bloguoju periodu, nes pasidarydavau kvailiu, o kvailių aš niekuomet nemėgau. Taigi kartu mes išvystėme priešžaidiminę rutiną, kuri paruošdavo mane blogiems periodams.
Apšilimas yra būtinas. Visada suvokiau koks kritiškai man būtinas apšilimas yra prieš golfo turnyrą. Tiesą pasakius, niekada net nepagalvojau to nedaryti. Dabar lygiai taip pat jaučiuosi kai žaidžiu pokerį. Puikus to įrodymas paskutiniu metu nutiko, kai užsiregistravau į keletą waitinglistų, prieš tai tinkamai neapšilęs. Pradėjo šokinėti stalai su laisvomis vietomis, kurių negalėjau pražiopsoti. Pagalvojau, velnio tą rutiną, ir pradėjau žaisti.
Per pirmas 5-10 minučių mano ranka ant pelės pradėjo drebėti. Iš savo ilgametės patirties žinau, kad esu linkęs nervuotis tada, kai nežinau ką darau. Paprastai aš esu pakankamai atsipalaidavęs, bet tą kartą mano ranka pradėjo drebėti, nes psichologiškai nebuvau pasiruošęs gauti tiek siaubingų kortų. Nežaidžiau taip gerai kaip galėčiau, o visa sesija buvo didelis nuostolis. Kad ir kas benutiktų, dabar visuomet apšylinėju prieš sesiją.
Straipsnių seriją parengta pagal Jered Tendler pokerio psichologijos knygą: “Mental game of poker”. Norintys įsigyti originalą, kuris yra anglu kalba, gali tai padaryti amazon.com
