Praėjusį kartą aptarti eksperimentai parodo, kad yra tam tikri rizikos siekimo šablonai. Kai žmonės suvokia, kad jie turi lygias galimybes, ar kad pradeda nuo nulio, jie labiau linkę rizikos vengti. Bet kai žmonės jau turi šiek tiek pinigų, o jiem pagrasinama, kad tuos pinigus praloš, žmonės bando rizikuoti – jie geriau jau bandys apsaugoti savo laimėjimą ir rizikuos viskuo, negu susitaikys su neabejotinu pralaimėjimu.
Žinoma, praktikoje, ryšys tarp rizikos vengimo ir polinkio rizikuoti labai priklauso nio žaidėjo. Tai, taip pat priklauso nuo to, kaip stipriai žaidėjas yra tilt'inęs, ar jis rizikuoja visiškai iššvaistyti savo pinigus, ar prarasti jų tik dalį ir pan. Tačiau, kad ir kaip būtų, paskatos, turi labai didelį lemialą poveikį prisiimant riziką.
Dabar atsisukime į save. Kada tu esi linkęs vengti rizikos? Kada renkiesi rizikuoti? Kiekvienas turi savo trigger'ių, kurie ves link vieno ar kito pasirinkimo. Patyrinėk, kokios situacijos skatina tave elgtis vienaip ar kitaip.
Galiausiai, tokiam komplikuotam žaidime kaip pokeris, rizikos prisiėmimas nėra toks paprastas kaip minėtuose eksperimentuose. Tiesą sakant, didžiąją laiko dalį, kai būsi daug pralošęs, būsi linkęs labiau rizikuoti, o kai būsi užsikėlęs – rizikos vengsi. Taip yra dėl prisirišimo prie tam tikrų paskatų, tokių kaip „lygiosios” ar „5 buy in'ai į viršų”.
Pavyzdžiui, sakykime, kad esi pakilęs dviem buyin'ais aukštyn ir pakliūni į situaciją, kurioje turi atlikti didelį, trijų buyin'ų vetės, blef'ą. Jei gausi +EV odds'us blefuodamas, bet turėsi iššvaistyti visus, anksčiau gautus, savo laimėjimus atcall'inęs, dažniausiai bandysi šio blefo išvengti. Žaidėjas tampa atsargus, nelinkęs rizikuoti, nes gali efektyviai apsaugoti savo laimėjimus tiesiog nusimetęs. Dabar panagrinėkime atvirkščią scenarijų: esi dviem buy'inais pakilęs, bet esi stipriai deep'inęs, ant stalo yra didelis pot'as virš 400bb, o nusimetęs liktum ypatingai nepatenkintas sesijos rezultatu. Šiuo atveju dauguma žmonių būtų linkę rizikuoti ir bandytų apsaugoti savo laimėjimą (lygiai kaip ir aptartuose eksperimentuose). Tačiau, kad ir kaip būtų, tokia situacija pokeryje yra pakankamai reta, daug dažnesnis yra pirmasis scenarijus, kurio metu rizikos vengiama.
Taigi, atsidūrę situacijoje, kurioje rizikuoja savo laimėjimu, daugma žaidėjų lengvai nusimes, stengdamiesi išvengti +EV rizikos. O paradoksas yra tame, kad jeigu jie palauktų 6 valandas ir pradėtų naują sesiją, tokią riziką jie lengvai prisiimtų. Žaidėjai taptų labiau linkę rizikuoti paprasčiausiai padarę 6 valandų tarpą tarp dviejų handų.
Tokios situacijos parodo, kaip kažkieno „visiškas viskas” funkcionuoja lyg numanoma paskata. Tačiau mes jau žinoma, kad tai labai subjektyvu. Vieni žaidėjai tam tikras paskatas naudoja vienai sesijai, kiti – visoms dienos sesijoms (pvz.: bando apsaugoti ankstesnių sesijų laimėjimus). Laiko vienetas, per kurį pasirenkamos naujos paskatos, vadinamas periodu. Skirtingo ilgio periodai sukuria skirtingą rizikos prisiėmimo elgesį. Kaip galėtume šią informaciją panaudoti?
Nėra jokios slaptos priežasties, kodėl turėtume rinktis vieną kažkurį periodą vietoj kito, periodai yra visiškai sutartinio ilgio. Bet dažniausiai mes nepasirenkame tam tikro periodo, jis paprasčiausiai kyla iš tuometinės mūsų proto būsenos. Tokios programos kaip PokerTracker ar HoldemManager, kasdieniai grafikai ar Excel'io sheet'ai, paprastas ritualas pasipasakoti kažkam kaip šiandieną sekėsi – visa tai padeda prieiti prie išvados, kad diena yra naturaliausias periodas ir siūlo pritaikyti kasdienes paskatas. Bet ar tai duos mums naudos?
Teoriškai, mes turėtume būti optimaliame rizikos prisiėmimo lygyje, priklausomai nuo mūsų bankroll'o, emocinio stabilumo, mūsų žaidžiamo žaidimo tipo. Mes nenorime, kad mūsų elgesys nutolintų mus nuo optimalaus lygio Kasdienės paskatos sukels dažnus svyravimus tavo polinkiui rizikuoti ( kadangis jos nenutrūkstamai keisis) ir sukurs nukrypimus nuo optimalaus rizikos prisiėmimo lygio, lygiai taip pat kaip ir emocinius svyravimus.
Vietoj to, turėtum pabandyti atskirti savimonės pasakojimus nuo kasdienių laimėjimų. Nustok galvoti apie tai, ką turėtum daryti būtent tą dieną, ar per ką turi pereiti. Pabandyk nusistatyti PokerTracker ar HoldemManager rodyti tavo kassavaitinius rezultatus, ar kas mėnesinius. Labiau pasitreniravus, šią paradingmą, kad kasdieniai rezultatai ir yra tavo pokerio patirtis, įmanoma pralaužti.
Be abejo, naujas pasakojimas gali būti uždėtas ant senojo tik nuolatos sau jį kartojant, Taigi, pasakok sau naująją istoriją vėl ir vėl: „Tai, kaip pasirodžiau šiandieną yra visiškai nesvarbu. Ši diena niekuo neypatinga. Viskas yra viena ilga sesija.”
