Kaip palaikyti A lygio žaidimą?

Dauguma tavo pokerio sesijų prasidės netoli arba jau A lygio žaidimu. Būti geriausios formos reiškia štai ką:

1) kad esi visiškai sąmoningas ir aktyviai naudoji savo racionaliąją analizę;

2) gali pilnai (bent kol kas) atsilaikyti prieš tilt'ą;

3) gebi nustoti žaisti tinkamu metu.

Du paskutiniai punktai yra susiję su pirmuoju, taigi dabar panagrinėkime viską plačiau. Pirmiausia, ką aš turiu omenyje sakydamas, kad naudojiesi sąmone? Prisimink skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės, kurį aptarėme praėjusiuose straipsniuose. Sąmoningų minčių procesai yra diskursyvūs (linkę nukrypti), patiriami dalyvaujant kalbai, taip tap yra lėti. Taip pat jie stipriai koreliuoja su pokerio teorijos analize.

Tačiau būtų neteisinga teigti, jog žaisdamas A lygiu naudojiesi tik sąmone. Net kai žaidi didžiausiu pajėgumu, vistiek visada daugumoje veiksmų „įdarbini” ir pasąmonę. Tavo sąmonė paprasčiausiai yra per lėta ir per darbšti, kad spėtų apdoroti visus hand'us su kuriais susiduri. ( Ir nuoširdžiai kalbant, tas procesas tikriausiai būtų nepakeliamai nuobodus – įsivaizduok, kad turėtum kam nors paaiškinti kiekvieną c-bet'ą ar raise'ą preflope.)

Kai tavo sąmonė yra aštri ir pilnai sutelkusi dėmesį, ji paprastai daro tris dalykus: pirma, ji apdoroja žaidimo foną, tokį kaip žaidimo flow, nuskaitymai ir varžovų psichologija; antra, ji „budi” tam atvejui, jeigu hand'ui staiga prireiktų tiesioginės analizės; ir trečia, ji stebi tavo proto būseną ir patį žaidimą. Yra keletas retų išimčių, dėl kurių sąmonė prisijungtų prie žaidimo. Kai žaidi A lygio žaidimą tavo sąmonė sumaniai palaiko šį žongliravimą veiksmais.

Tačiau, kas nutinka, kai pradedi žaisti B ar C lygiu? Sąmonė šioje stadijoje tikrai nėra paprasčiausiai išmetama. Ji vis dar čia, tiesiog ji labiau pavargusi, nebe tokia aštri ir atlieka mažiau darbo – ji, galbūt, dabar žongliruoja trimis kamuoliukais vietoj keturių. Galbūt ji nebeupdate'ina nuskaitymų stebėdama žaidimo flow, ar nebeseka taip dažnai psichologinio žaidėjų profilio, galbūt ji nustoja tikrinti tavo proto būseną ir leidžia tau žaisit ilgesnę sesiją nors esi pavargęs. O galbūt hand'ų slenkstis, kuris tave sustabdytų nuo žaidimo tęsimo, pakilo aukščiau. Žinoma, nėra taip, kad sąmonė nebeanalizuotų jokių hand'ų, kai pasąmonė nežino kaip susidoroti su tam tikru hand'u, ji perduoda jį sąmonei, nesvarbu kas, bet lengvi ar kažkuo keisti hand'ai nebus tikrinami du kartus kaip įprastai ir būsi labiau linkęs priimti intuityvų pasąmonės atsakymą. Taip pat sunkiau atsispirsi kognityviniams poslinkiams ir mažiau galvosi kaip tie poslinkiai gali paveikti tavo pirminį sąmoningą atsaką (reikalaujantį papildomo duomenų apdorojimo). O kas nutinka, kai žaidimas nusirita iki D lygio? Šiame taške mūsų sąmonė tikriausiai jau išsijungė – daugiau ji neskiria dėmesio mūsų proto būsenai, nebemodeliuoja varžovo portreto ir, žinoma, nebetikrina dukart standartinių hand'ų. Retkarčiais, kai bandome perleisti hand'ą, kuris yra labai didelis ar toks keistas, kad reikalauja sprendimo, sąmonė dar pateikia atsakymą. Bet yra didelė tikimybė, kad tas atsakymas bus labai šališkas, kadangi pasąmonės motyvacija liesis per kraštus dėl mūsų diskursyvaus mąstymo. Ta motyvacija gali būti noras turėti lygiąsias, siekis išvengti rizikos, ar nenoras būti sutrikus. Šioje stadijoje jau sunku baigti žaidimą. Paprastai, taip nutinka tik tada kai žaidimą jau nori baigti pasąmonė, kai jautiesi taip blogai, kad daugiau nebenori žaisti arba prarandi viltį kad pasieksi lygiąsias.

Tikriausiai pastebėjai kad tuo metu vyksta tęstinis, laipsniškas procesas. Pokeryje mes dažnai kalbame apie „įsijungusį autopilotą”, bet iš tiesų, nėra jokio autopiloto, jokio įjungimo/išjungimo mygtuko. Tavo sąmonės aštrumas sesijos metu tiek stiprėja tiek nyksta, ir šis procesas paprastai buna tęstinis. Taigi vietoj naudojamo dvinario termino „tavo žaidimas” vs. „autopilotas”, sesiją turėtume apibūdinti kaip sąmonės nykimo procesą, kaip natūralų sąmonės aštrumo prastėjimą sesijos eigoje.

Taip pat atmink, kad sąmonė yra pagrindinė gynyba nuo tilt'inimo. Tikriausiai jau seniai pastebėjai, kad dauguma žmonių sunkiai suvokia, jog jie jau tilt'ino. O tai yra dar vienas kognityvinis poslinkis: dauguma žmonių tiki, kad jie yra atsparesni tilt'ui, negu iš tiesų. Tame tarpe esame ir mes, nesvarbu kokie protingi ar atsparūs tilt'ui manome esą.

Žaidžiant A lygio žaidimą potencialūs tilt'inimo įvykiai paveiks tave mažiau, tačiau ir sunkiau atpažinsi jog pasiekei savo tilt'inimo slenkstį. Pradėjus tilt'inti tavo pasąmonė įveiks sąmoningą protą ir užkirs kelią suvokimui, kad tilt'as prasideda. Kitais žodžiais tariant, taškas, kuriame tavo sąmonė padarys išvadą kad tilt'inai, paprastai būna po kurio laiko ir tada sąmonė išsijungia. Tai mums nežada nieko gero. Kaip galime pagerinti savo galimybes atpažinti tilt'ą ir jo išvengti sesijos metu?

Pirmiausia, yra vienas naudingas proto įsitikinimas. Jei esi nepataisomas tilter'is, sesijos
pradžioje tau būtų naudinga sau pasakyti:” Šiandien aš galiu tilt'inti ir vienas iš iššūkių man yra sustabdyti save prieš tai, aš baigsiu žaisti prieš tilt'indamas, aš turėsiu įvykdyti vieną iš savo šios dienos tikslų.”

Koks jausmas yra tilt'inti? Kai tai nutinka ir tu nenori nutraukti žaidimo, tavo pasąmonė turi du pasirinkimus: mesti žaisti ir jaustis blogai dėl pralaimėjimo arba tęsti žaidimą ir, galimai, jaustis gerai dėl pasiektų lygiųjų. Nepražiopsok šio elgesio pavadindamas jį nelogišku, vietoj to, suvok kad toks elgesys paprasčiausiai yra atsakas į kitokias stimulų konstrukcijas nei tu pats norėtum. Pritaikydamas aukščiau aprašytą įsitikinimą apie baigiamą žaidimą prieš tilt'ą, kuris yra vertingas tikslas, priverčiantis tave gerai jaustis, padarysi žaidimo nutraukimą labiau patrauklų sau. Sukursi galimybę jaustis gerai net metęs žaidimą, o tai privers tavo pasąmonę natūraliai priimti tokį sprendimą.

Antrasis būdas suvaldyti tilt'ą yra aplinkybių metodas. Vietoj vilties kad tavo vidinis stebėtojas pagaus tave prieš tilt'inimą, įdarbink išorines apsaugines priemones, padėsiančias prieš tilt'ą. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti priversti save nutraukti žaidimą po tam tikro skaičiaus praloštų buyin'ų, arba po tam tikro tilt'o trigger'io (pvz.: po pralošto didelio flip'o ar soul-read'o, ar po pakilimo aukštyn, o tada grįžimo prie lygiųjų). Įtraukiant išorinius mechanizmus apibrėžiančius kada nutrauksi žaidimą, išvengsi nuolatinio lag'o ir pavėlavusio pastebėjimo kad tilt'inai. Be abejo, norėdamas pasinaudoti šiuo metodu turi gebėti paklusti savo susikurtoms taisyklėms. Taip pat galimas variantas, tokios programos kai Tiltbuster ar tiesiog laikinos pertraukos (kas 3-6 valandas), tai irgi yra puikus mechanizmas savikontrolei. Mažiau technologijų reikalaujantis ir universalesnis metodas yra tiesiog griežtų taisyklių kūrimas: ” Aš nutrauksiu žaidimą iškart po soulread'o” arba ” Aš turiu nustoti žaisti iškart po to, kai nukrisiu trim buyin'ais žemyn”.

Aplinkybių metodas gali būti labai efektvus, tačiau jis nepadeda spręsti pagrindinių emociškai silpnų vietų, todėl geriausia būtų naudoti šių metodų kokteilį, tiek pokeryje, tiek ir gyvenime.

Autorius: Haseeb Qureshi

Kur geriausiai žaisti pokerį?