Tarp pokerio ir Minesweeper žaidimo yra daug skirtumų. Vienas iš jų yra kad pokerio žaidėjas nėra priverstas pradėti žaisti su tuščia lentele. Mes turime priėjimą prie žemėlapių, kuriuos kiti žmonės jau įveikė. Straipsniai, video, knygos, bendravimas su pokerio draugais ar tiesiog hand'ų peržiūra – visa tai duoda mums vertingų pastebėjimų kaip yra sudėlioti kitų žaidėjų protai. Nors tiesiog žiūrėdami nepajėgsime jų pamėgdžioti (joks valandų skaičius stebint Phil'ą Galfond'ą nerivers tavęs žaisti kaip jis), bet tai leidžia pamatyti bendrą jų žaidimo struktūrą ir organizaciją. Tai padeda suvokti kaip atrodo geras žaidimo žemėlapis, iš ko jis sukomponuotas ir kaip skirtingi elementai susieti vieni su kitais. Vietoj aklo strėlių mėtymo tuščioje lentoje, kitų žaidėjų stebėjimas leidžia mums suprasti kur ir kaip maždaug viskas turėtų būti išdėliota ir kaip atrodo galutinis rezultatas.
Taigi, dar vienas patarimas padėsiantis pagerinti mokymosi procesą: naudokis esamais brėžiniais kad paspartintum savo žaidimo formavimą. Su esamais eskizais galėsi mokytis gerokai greičiau ir nukreipti mokymosi procesą reikiama kryptimi. Video, straipsniai, hand'ų istorija, ryšių palaikymas su kitais pokerio žaidėjais leis tau lengvai atsirinkti veiksmingus brėžinius. Kaip galėtume pasisemti daugiausiai žinių iš esamų eskizų?
Pažiūrėkime kaip mokosi beždžionės. Tam tikrose rūšyse, kai jauna beždžionėlė bando išmokti kaip sutriuškinti riešutą, mama uždeda savo rankas ant mažylio rankų. Tada manipuliuoja jo rankomis taip, kad sutraiškytų riešutą teisingai. Tai vadinama modeliavimu. Vietoj to, kad paprasčiausiai parodytų vizualiai, sutraiškydama savo riešutą, motina gali sumodeliuoti šį veiksmą tiesiogiai, jauniklio prote, naudodama paprasčiausią techniką ir raumenų atmintį. Tai leidžia jaunikliui išmokti teisingo būdo pačiam. Toks modeliavimas yra daug galingesnis negu vaizdinė demonstracija, nes jį pajaučia besimokančiojo kūnas.
Kaip galėtume tuo pasinaudoti pokeryje? Plačiausiai žinomas pavyzdys yra būti komentuojamam stipresnio žaidėjo ar trenerio. Ir taip yra dėl pačios paprasčiausios priežasties – tai įsimena tavo kūnas. Kai esi komentuojamas, ir žmogus kuris tave komentuoja, sako tau daryti check-raise, kurio paprastai pats niekada nedarytum, mokaisi daug efektyviau, nes tai skiriasi nuo tiesiog perskaitytos teorjos, kad tokioje ir tokioje situacijoje reikia daryti checkraise'ą. Paprastas mygtuko paspaudimas (viso stalo feedback'as, matymas kaip priešininkas galvoja, sutiksi laikas ir jis nusimeta, o tu laimi pot'ą) užpildo tavo protą galimybe ir kitą kartą atlikti tokį veiksmą. Kitais žodžiasi tariant vietoj to, kad naudotųsi teorija, tavo protas viską patiria praktiškai. Be abejo, komentavimas paprastai yra daugiau negu vienas check-raise'as. Jei kažkas ilgai komentuoja, galiausiai įsisavinsi visiškai kitokį šio žaidėjo stilių, logiką ir požiūrį į pokerį. Kito žmogaus proto suvokimas padės tau savo kūnu patirti pokerio brėžinius esančius
jame ir leis jo galimybes susieti su savosiomis.
Deja, nors sweat'inimas gali būti idealus mokymuisi, komentavimas realiu laiku ne visada bus įmanomas ar netgi etiškas. Taigi, ko galime imtis tada, kai negalime tuo pasinaudoti? Galime imituoti sweat'inimą. Tai aptarsime šiek tiek vėliau.
Taip pat, dar vienas neįkainojamas aspektas siekiant patobulinti savo proto brėžinius yra kalba. Tai kaip kažkas kalba apie pokerį, daug pasako apie tai kaip yra sudėliotas jo protas. Bandyk atrasti skirtumus tarp Phil'o Galfond'o, Sause'o ir Jungleman'o pokalbių apie pokerio hand'us jų mokomuosiuose video, ką jie pamini pirmiausia? Kokiais konceptais paprastai vadovaujasi? Apie ką jie nekalba? Analizuodamas šiuos dalykus aiškiau suprasi kaip jie galvoja apie pokerį ir kam teikia pirmenybe. Nors šie trys žaidėjai kalbėdami apie tam tikrus hand'us dažnai prieis prie tokių pačių išvadų, jie turi labai skirtingus suvokimus apie tai kaip turėtų būti žaidžiamas pokeris. Pradėk kalbėti teisinga kalba ir tavo supratimas apie pokerį seks paskui. Kalba yra labai svarbi. O kaip žaidėjai mokosi kalbėti pokerio kalba?
Beždžionės nėra vieninteliai padarai, kurie moko savo jauniklius modeliuodami veiksmus. Žmonės daro tą patį. Kai tėvai girdi vaiko pasakojimą, jie aktyviai dalyvauja padėdami jam savo istoriją papasakoti taisyklingai. Vaikai linkę tiesiog išberti faktus, jie dar nemoka sukurti nuoseklaus pasakojimo. Taigi tėvai padeda: „Kodėl Bilis taip padarė?”, „O kas tada jam nutiko?”, „Taigi ką galiausiai išmokai?”. Mokytojas suformuoja rėmus, kurie padeda mokiniui sukurti reikiamą pasakojimo struktūrą.
Idealiu atveju kompetetingas pokerio treneris užsiims tokių pat rėmų suformavimu. „Kodėl atlieki šį bet'ą?”, ” Kaip manai, kaip varžovas suvokia tavo range'ą?', „Kokią išvadą galime padaryti iš hand'o, kurį jis ką tik show down'ino?” ir t.t. Toks klausinėjimas yra žinomas kaip Sokrato metodas, padedantis mokytis, ir jis efektyvus todėl, kad veda studentą teisingos minčių struktūros link. Tačiau toks rėmų sukūrimas nesukuria pasakojimo. Jis tik pasiūlo „skeletą” ant kurio gali būti uždedama istorija.
Proto brėžiniai turi būti naudojami kartu su tyrinėjimu, rizikos prisiėmimu ir duomenų rinkimu. Nesvarbu kaip puikiai naudojiesi savo eskizais, tavo pokerio žaidimas turi būti susietas su patirtimi. Kelias į sėkmę yra grįstas žaidimu, žaidimu ir dar kartą žaidimu.
Haseeb Qureshi
