Net jei toks teiginys tau atrodo labai teisingas, intuicija gali atkakliai tvirtinti, kad yra gili praraja tarp emocijų ir racionalumo. Gali galvoti „Tai aišku, aš netgi matau argumentus apie emocijų galią, bet kitą kartą, kai atsisėsiu prie pokerio stalo, vistiek matysiu jas kaip savo priešą. Tiesiog taip jau yra.” Panagrinėkime šią problemą, su tariama praraja plačiau.
Kai apie emocijas galvojame kaip apie blogas, iš tiesų, sakydami emocijos turime omenyje emocijas, negatyviai paveikiančias gerus sprendimus. Akivaizdu, kad emocijos kartais trukdo ir pamina racionalumą. Tačiau emocijos atlieka sudėtingą ir daugialypį vaidmenį žmonių gyvenime ir tas vaidmuo, ne visada kliudo racionaliai mąstyti. Mūsų emocijos nėra apribotos tik pykčiu, frustracija ir pavydu. Pasitikėjimas, mėgavimasis, žaismingumas tai pat yra mūsų emocinės struktūros dalis ir tai tikrai nėra žalingos emocijos.
Neuromokslas išmokė mus, kad emocijos yra pagrindas net kasdienėje rutinoje ir sprendimų priėmime. Yra toks eksperimentas pavadinimu „Iowa gambling task”. Jo metu, dalyviui parodomos keturios kortų malkos. Subjektas turi nupiešti vieną viršutinę kortą iš pasirinktos malkos. Ir priklausomai nuo to, kokia korta yra nupiešta, dalyvis laimi arba pralaimi savo pinigus. Tai yra visiško atsitiktinumo žaidimas. O gudrybė yra tame, kad viena malka slapta yra klastojama, taigi žaidėjas dažniau pralaimi.
Eksperimentas atskleidžia, kad iki tol, kol tiriamasis sąmoningai supranta, kad viena iš malkų yra klastojama, netgi prieš tai, kai jam kyla įtarimas, jis yra emociškai atbaidomas nuo netikros kortų malkos. Jo rankos gali drebėti arba jis gali patirti odos šiurpimą, kai ranka sklendžia ties padirbama kortų malka, todėl dalyvis bus linkęs pasirinkti kitas malkas. Visa tai vyksta iki sąmoningo suvokimo, iki racionalumo, sąmoningai jis dar nesupranta, kad kortos klastojamos. Jis tiesiog pasąmoningai renkasi kitas kortas.
Tačiau, jeigu pasirenkamas žmogus su priekinės smegenų žievės pakitimais, centrinė limbinės (emocinės) sistemos dalis, eksperimente pastebima, kad toks dalyvis ir toliau rinksis padirbinėjamą kortų malką, nekreipdamas dėmesio į rezultatus. Iki tol, kol sąmonė supras
faktą, kad kortos klastojamos, ir kartais netgi tai suvokę sąmoningai, viestiek tokie dalyviai patiria sunkumų diferencijuodami blogąją kortų malką iš kitų.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad emocijos yra neatskiriamai sujungtos su mokymųsi ir atsaku į feedback'ą. Iš emės šis eksperimentas paremtas bausmės ir apdovanojimo principu. Gera malka tave apdovanoja, bloga nubaudžia. Bet bausmė ir apdovanojimas nėra apskaičiuojami sąmonės, jie apdorojami per emocijas. Daugumoje bausmės formų įvyksta emocinė audra, kuri yra daug galingesnė o ne sąmoningas apsisprendimas. Pokeris ne išimtis. Jei nuosekliai žaidi blogai, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl toks elgesys yra vis dar tęsiamas, tai bausmė pralošiant pot'us. Tai tavo pasąmonė, emocinė sistema, kuri pastoviai yra reguliuojama apdovanojimo ir bausmės.
Įsivaizduok visiškai bejausmį žmogų, kažką panašaus į vidinį zombį. Kodėl toks žmogus turėtų rinktis laimėjimą vietoj pralaimėjimo? Tam nebūtų jokios priežasties. Emocijos mums padeda priimti reikšmingus sprendimus tiek paprastose, tiek sudėtingose situacijose. Kasdieniame gyvenime, kai kalbame apie emocijas, esame linkę turėti omenyje tik tam tikras emocijas (o pokeryje, dažniausiai, neigiamas). Bet mūsų pažintiniame gyvenime emocijų reikšmė yra daug įvairesnė ir sudėtingesnė negu tai, ir turėtume priimti visą šią informaciją, jos nesupaprastindami.
Štai kodėl idėja apie „bejausmį robotą” pokeryje yra absurdas. Emocijų neturėjimas tik pablogintų mūsų gebėjimą mokytis, atsakyti pasauliui, ir svarbiausia, būtų sunku apsaugoti savo gerovę. Tiesiog žmnės yra įsikabinę klaidingo suvokimo apie tai, kas yra emocijos.
O kaip apie pokerį žaidžiančias kompiuterio programas, kurios neturi emocijų ir niekada netilt'ina? Argi jos ne pranašesnės prieš emocingus žmones? Programa, kuri buvo suprogramuota žaisti pagal tokią pačią strategiją kaip ir žmogus, be emocinio atsako, žinoma, būtų pranašesnis pokerio žaidėjas, bet mes tokios galimybės neturime, ir žaidžiame ne teorinę pokerio versiją. Žaidimas, kurį mes žaidžiame yra žmonių žaidžiamas žaidimas. Ir šiame žaidime emocijos yra neatsiejama mūsų mentalinio aparato dalis. Emocijos, tai dalis to, kaip mes galvojame ir mokomės. Turime išmokti meistriškai valdyti save, savo vidinio proto ribose.
Taigi, taip, būk kiek įmanoma racionalesnis. Tačiau tuo pačiu leisk sau jausti emocijas. Norėdamas tapti geru žmogišku pokerio žaidėju, turi būti emocionalus. Jausk kai pralaimi, tau turi skaudėti, kai kažkas tave pergudrauja, turi turėti godų ego, norėdamas tobulėti ir turi jaustis gerai, kai tau sekasi. Be šių dalykų, pokeris būtų tuščia procedūra, šaltakraujiškas ritualas, ir būtų neįmanoma sukaupti energijos ir pasiryžimo, kurių prireikia, kad įveiktum iššūkius.
