Vyksta ilgi debatai, ar pokeris turėtų būti laikomas sportu? Jei sakytume, kad pokeris nėra sportas, tai rizikuotume apie pokerį galvoti kaip apie visiškai protinį žaidimą. Toks įvardyjimas leidžia manyti, kad jeigu nesi suvaržytas jokiu fizinių apribojimų, gali daryti ką tik nori.
Tai ne visai tiesa. Tiesa, kad priešingai negu tradiciniame sporte, pokeryje tavęs neapriboja fiziniai duomenys, tokie kaip ūgis ar kūno sudėjimas. Tačiau esi suvaržytas fizinių apribojimų, esančių prote. Jei proto struktūros nebuvo deramai kalibruojamos daugybės valandų prie pokerio stalo, tada tu nesi pajėgus fiziškai sužaisti tinkamai. Sužaisti tinkamai reiškia turėti tinkamus, teisingus, kompleksinius neuronų šablonus.
Iš fiziologinės perspektyvos yra dvi skirtingos pokerio žinių pakraipos, kurios yra iškoduojamos mūsų smegenyse. Pirmoji yra tai, ką mes paprastai manome esant žinias: faktais ar teiginiais paremta išmintis. Antroji yra know-how tipo (procedūromis paremta išmintis).
Teiginiais paremtos žinios yra maždaug tokios: „Turėčiau daryti 3-bet preflop su KK.” Know-how žinios, tai mūsų proto žinios kaip elgtis. Priešingai negu teiginiai patalpinti prote, kuriuos reikia iššaukti, know-how žinios turi infromaciją apie tai, kaip nusiųsti signalus neuronams, atsakingiems už motoriką ir raumenų skaidulas, kaip kalibruoti tavo judesius ir balansą, tam kad galėtum atlikti veiksmus. Pavyzdžiui, krepšinyje baudos pataikymas į krepšį yra know-how pakraipos. Tau nereikia žinoti kažkokių teiginių apie tai, kaip atlikti tokį metimą, pavyzdžiui, kad tau reikia iššokti į tam tikrą aukštį ar stebėti kad kamuolys suktųsi tam tikra kryptimi. Tavo kūnas pats mokosi šiuos dalykus automatiškai ir perkoduoja juos į know-how, taip niekada ir neformuluodamas apie tai jokių teiginių.
Pokerio žaidimas taip pat yra know-how žinių sritis. Mokydamasis pokerio, tampi vis geresniu ir geresniu, smegenys stato neuronų tinklą, tam kad būtų galima pasąmoningai koordinuoti tavo suvokimą ir motorines reakcijas, taip pat kaip ir žaidžiant krepšinį. Tai nėra taip jau akivaizdu, kadangi mes niekada nesusimąstome apie pokerį, kaip apie fizinį žaidimą, tačiau mokymasis būtent toks ir yra.
Jei žaidi krepšinį, be abejo krepšinio teorija gali padėti, bet vienintelis būdas tapti įgudusiu žaidėju, tai vystyti savo know-how suvokimą, vidinius kūno pajautimus, kurie atsiranda tik pastoviai žaidžiant. Nors sistemos gali viena kitą paveikti, krepšinio teorija ir praktika stipriai skiriasi. Taip pat yra ir pokeryje. Sistema prote talpinanti pokerio teoriją, yra struktūriškai atskirta nuo sistemos, kuri valdo tavo žaidimą.
Pokerio teorija yra sąmoningas tinklas, kurį turi mintyse. Apie ją turėtum galvoti, kaip apie kopiuterio programą, kurią pastatei savo neuronų tinkluose. Įvedei informaciją apie visus hand'ų kintamuosius vidinėje pokerio teorijos programje, todėl dabar ji pasiima informacija, ją sukramto ir išspjauna tau atsakymą. Treniruoji ir gilini žinias kalbėdamas apie pokerį, žiūrėdamas pokerio video, peržiūrinėdamas kitų žmonių hand'us, skaitydamas pokerio knygas, atlikdamas pokerio matematikos simuliacijas ir pan. Iš visų šių šaltini gaunamas feedback'as padeda sukalibruoti pokerio teorijos neuronų tinklą, arčiau realybės.
Ši programa, kaip ir aptarėme anksčiau, yra lėta, nes linkusi greitai nukrypti nuo kurso ir turi pereiti per daugybę kodų, taigi, mažai tikėtina, kad šią programą naudosi visiems žaidžiamiems handams. Bet rimtose situacijose, bandysi išpešti visą turimą informaciją.
Iš kitos pusės, kai žaidžiame pokerį, mes esame užsiėmę kaikuo visiškai kitu. Mes nebandome prisiminti teiginiais paremtų žinių , faktų apie pokerį ar netgi diskursių procesų, sutalpintų pokerio teorijos tinkluose. Žaisdami mes įgaliname know-how žinias – savo pasąmoninę „raumenų atminties” sistemą, kurios pagalba nedelsdami reaguojame, jaučiame koks žaidimas yra teisingas, ką pasako bet'o dydis. Nusprendžiame ar hand'as pakankamai stiprus, kad galėtume call'inti šioje situacijoje. Tai vadinama intuicija. Know-how yra tai, kas tučtuojau judina mūsų pirštus paspausdamas mygtuką, nusimetant turn'e ar darant all-in. Iš know-how susideda mūsų pokerio suvokimas. Tai, kaip matome J98 flop'e ar handą AQ yra sukurta mūsų know-how žinių bagažo. Pvz.: hand'ą AQ iš karto suvoki racionaliai – matematika, hand'ų letelės, pokerio teorija ar sąmonė čia neturi jokios įtakos. Tiesiog turi pojūtį, kokio stiprumo hand'as tai yra, kaip jis veikia ir kaip su juo reikia žaisti. Žinoma, gali papildyti savo suvokimą, bandydamas mintimis perbėgti savo pokerio teoriją, ar mėgindamas išsiaiškinti kaip AQ atsilaiko prieš tam tikrą range'ą PokerStove. Bet didžiąją dalį laiko pokeryje, paprasčiausiai funkcionuoji su suvokimu, kurį atsijoja know-how žinojimas.
Kaip ir galima tikėtis, know-how žinios lavinamos visų pirma žaidžiant. Taip kaip ir kitose fizinėse veiklose, plaukime ar jodinėjime. Negali įgauti know-how žinių skaitydamas knygas ar stebėdamas kaip tai daro kiti. Pokerio know-how ir pasąmonės reakcijos yra ištreniruojamos išskirtinai eksperimentinių feedback'ų pagalba – ar tai būtų bausmė ar apdovanojimas.
Toliau šie apdovanojimai ar bausmės gali būti administruojami daygbe būdų, kartais ir ne visai naudingų. Jie gali ateiti iš sėkmingo ar klaidingo žaidimo, tačiau taip pat jie gali ateiti iš kaučerio mokinančio tave žaisti ar iš tavo paties vidinio kritiko. Su kiekvienu tokiu pavyzdžiu tu tik tolsti nuo tikrosios pokerio žaidimo patirties. Kuo labiau įjungi sąmoningą protą, tuo mažiau treniruoji savo know-how.
Tai viena iš pagrindinių minčių, todėl prašosi būti pakartojama: kuo labiau šaltinis yra ištrauktas iš konteksto, kuriame jo patirtis turėtų būti naudojama, tuo mažiau iš jo ateinantis feebback'as paveiks tavo elgesį.
Taigi, kaip matome yra dvi atskiros pokerio sistemos, egzistuojančios mūsų prote – sąmoninga, sujungta su mūsų pokerio teorija ir teiginiais paremtomis žiniomis ir pasąmoninga sistema, kuri talpina know-how žinias ir reguliuoja didžiąją dalį mūsų žaidimo. Šios dvi sistemos ne tik atskirtos, bet ir lavinamos visiskai skirtingais būdais.
