Išgrynintas iki savo esmės, žaidimo flow yra kalba. Šios kalbos žodžiai yra fold’ų ir bet’ų struktūros, kuriomis bendrauja du žaidėjai. Kaip ir betkurioje kalboje, jie komunikuoja ne tiesiogiai – frazės turi tik jų pačių priskirtą prasmę. Tokiu būdu žaidėjai sau pasižymi ir imituojamų atsitiktinumų šablonus.
Prisiminkime taškų tinklelius. Galvodami apie atsitiktinumus, žmonės linkę kurti neįprastai tvarkingas struktūras, pokerio žaidėjai taip pat nėra išimtis. Be to, kai žaidėjai susiduria su atsitiktinumais, tai būna patyrimas. Net jei jie protu gerai supranta visas sukurto atsitiktinumo subtilybes, pokeryje jie negaus konkrečiai išanalizuotos raidžių eilutės, todėl gali pastebėti ne viską.
Dabar žinome, kaip mūsų varžovas įsivaizduoja atsitiktinumus – tvarkingus ir vienodus. Tokiu atveju, nelabai svarbu, koks ištikrųjų yra atsitiktinumas, kad jis spiečiasi į grupes ir yra nereguliarus. Mūsų tikslas yra ne tikrai daryti viską atsitiktinai, bet priversti oponentą galvoti, kad viskas vyksta atsitiktinai. Tai reiškia, kad mūsų veiksmai turi atitikti jo, iš anksto nusitatytas, idėjas apie atsitiktinumus.
Kurdami savo žaidimo flow eilutes, mes turėtume atsižvelgti, kad jos būtų reguliarios, o veiksmus turėtume paskirstyti taip, kad jie kiek įmanoma būtų tolygūs ir tvarkingi (su pakankama variacija, reikia žiūrėti, kad tai nebūtų tiesiog “trys fold’ai, vienas bet’as” kartojamas šablonas). Mes norime imituoti aiškų, periodišką, pseudo atsititktinį žaidimo flow.
Viskas būtų pakankamai paprasta, jeigu čia ir sustotume. Tačiau štai šioje vietoje ir prasideda žaidimo flow painiava.
Būdas užrašyti atsitiktinumus (kurį aptarėme ankstesniuose straipsniuose) yra pirma, imituojamų atsitiktinumų žaidimo, pakopa. Taip yra todėl, kad visi bando sudėlioti savo žaidimą tokiu būdu, tai norma. Priešininkas automatiškai padarys išvadą, kad tu taip pat tai darai. Jei darai tai labai gerai, jis tiesiog galvos, kad suvoki kaip tai turi būti atlikta. Tai pagrindinės šios kalbos taisyklės.
Taigi, norėdami tobulėti, mes turime pakilti iš šio lygio į aukštesnį ir pasiduoti “žodžių žaismui”.
Atsimink, kad tavo valuebet’ai, žymimi V, kurie tikrai yra atsitiktiniai, kartais neišvengiamai susitelks po B (bet’ų). Tiesiog kartais taip vyksta. Pirmosios pakopos atsitiktinumų imituotujas, beveik visada, po tokios serijos bandys atvėsinti situaciją, tarsi sakydamas oponentui: “Mano įvaizdis ne toks! Tai tik gerų handų serija, aš nekaltas!“
Antrosios pakopos žaidėjas žaidžia naudodamas kalbą. Jis žino, kad jo varžovas buvo sąlygojamas kitų pokerio žaidėjų, ir matė gerų handų serijas, kaip netyčines. Tokiu būdu, šios susitelkusios grupės yra priskiriamos prie nekenksmingų. Ir todėl, kad tai suvokia, antro lygio žaidėjas, gali tokius telkinius naudoti kaip ginklą savo žaidimo flow arsenale.
Vietoj to, kad visą laiką stengtųsi suklastoti erdvias eilutes, jis tiesiog naudoja spiečius, tokiu būdu sukurdamas antrojo laipsnio žaidimo flow frazes. Pavyzdžiui, jeigu frazę 1 nusakytume eilute B.F.F.F, kaip paprastą erdvią atsitiktinumų frazę, o frazę 2 – B.B.F.B, antrojo laipsnio žaidimo flow atrodytų taip:
1 · 1 · 2 · 1 · 1 · 2 · 1 · 2 · 1 · 1
Ką žaidėjas čia daro? Ogi taiko tą patį erdvumą tik aukštesniu lygiu, tiesiog priimdamas, pirmojo lygio, nekaltųjų handų telkinių privalumus, jis gali padididnti blefų skaičių.
Tam, kad pasiektų meistriškumo žaidimo flow, žaidėjas turi labai gerai išmokti žaisti su susitelkusiais handais. Geriausi žaidėjai žino tarpusavio galimybes žaisti su tokiomis susitelkusiomis eilutėmis, todėl jų žaidimas jau tampa mūšio lauku jų protams.
Na o pabaigai, turi eksperimentuoti ir daug žaisti, kad pamatytum, kaip tavo priešininkas reaguoja į handų spečius, kaip labai jais tiki, ir kur yra jo riba, kai jis jau imasi atsakomųjų veiksmų. Idealiu atveju, turi balansuoti ant tos ribos, jos neperžengdamas.
