Statistika pokeryje – Pradmenys (I)

Įžanga

Šiame straipsnyje sužinosite:

  • Kaip statistika praverčia prie pokerio stalų
  • Apie kokias problemas turėtumėte žinoti
  • Skirtingi statistikų lygiai bei jų struktūra

Analizuojant kiekvieną ranką, priimant bet kokį sprendimą kiekviename statymų raunde, statistikos atlieka labai svarbų vaidmenį. Štai todėl turėtumėte suprasti, ką reiškia kuri statistika ir ko ji nepasako apie žaidėjo hand’ą.

Kas yra statistika (eng. stats)?

Statistika – tai trumpai bei paprastai tariant yra įvairi statistinė informacija, kurią jūs renkate ir išsaugote savo pokerio duomenų bazėje, pasinaudodami įvairių pokerio programų pagalba (pvz. PokerTracker 4 ar HoldemManager 2).

Statistika pokeryje

>>> Išbandyk PokerTracker 4 nemokamai 30 dienų <<<

Nors ir informacijos kiekis, kurį gaunate iš statistikų, yra ribotas, tačiau statistikomis vis tiek galite labai dažnai pasiremti įvairiose situacijose. Šiuo straipsniu mes pradedame straipsnių seriją apie statistikas, jų aspektus bei kaip jomis teisingai reikėtų naudotis. Sužinosite, kurios statistikos priklauso viena nuo kitos bei kaip teisingas statistikų interpretavimas padeda atlikti svarbius sprendimus prie stalų.

Taigi, pradžioje išmoksime apie statistikų pagrindus ir kaip skirtingos statistikos priklauso viena nuo kitos. Kiek vėliau susitelksime ties statistikų interpretavimu, invidualių statistikų koreliacija bei kokią įtaką turi sužaistų rankų kiekis prieš priešininkus. Negana to, pamatysite, kaip galima nuspėti, ką galvoja jūsų oponentas, remiantis statistikomis.

Kodėl naudojame statistikas?

Žaidėjai naudoja statistikas todėl, kad galėtų nuspėti, koks yra oponento rankų diapazonas ir kiek šansų jūs turite laimėti su savo hand’u prieš jo hand’ą. Statistikos taip pat padeda atpažinti žaidėjo tipą bei pamatyti, kokios yra jo žaidimo tendencijos.

 

PokerTracker statistikos naudojimas

PokerTracker programos pilna apžvalga (VIDEO)

Ko negali statistikos?

Statistikos yra tiesiog paprasti skaičiai – atminkite tai. Tai reiškia, jog šie skaičiai nurodo, kaip oponentas dažniausiai elgiasi tam tikroje situacijoje, pvz. kaip dažnai jis raise’ina ar call’ina prieš flop’ą.

Statistikos jums padeda pastebėti žaidėjų tendencijas. Tačiau yra ir kitų faktorių, nuo kurių priklauso, koks bus jūsų oponento sprendimas. Jei vadovausitės vien tik statistikomis ir neatkreipsite dėmesio į kitas detales, visa tai gali jus privesti prie klaidingų sprendimų.

Tad žaidžiant nevisada teks paremti savo sprendimą remiantis statistikomis. Statistikos yra tik dalis informacijos apie priešininką, tad jūs turite šią dalį įterpti į bendrą kontekstą. Taigi, jokiu būdu neparemkite savo sprendimo vien tik ant šių skaičiukų.

Ką statistikos pasako ir ko nepasako

Pažiūrėję į tam tikrą statistiką, jūs sujungiate du dalykus: jūs paimate statistikos skaitinę vertę ir ja pasirėmę bandote nuspėti oponento kortų diapazoną. Bendrai kalbant, statistikos negali nieko pasakyti apie priešininko kortų diapazoną, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Jei, pavyzdžiui, jūsų oponento 3-bet statistika yra 5%, tai tiesiog pasako, jog šis žaidėjas 3-bet’ino 5% savo sužaistų hand’ų. Nieko daugiau.

Tad, kaip matote, tokia statistika mums nieko nepasako apie oponento kortų diapazoną, ji tik nurodo, kaip dažnai priešininkas atlieka tam tikrą veiksmą. Tai labai svarbus dalykas, kurį jūs turite suprasti.

Taigi, statistikos konkrečiai nurodo tam tikro veiksmo ar reakcijos dažnumą. Statistikos tiesiogiai nenurodo oponento kortų diapazono stiprumo.

HUD2

>>> Išbandyk PokerTracker 4 nemokamai 30 dienų <<<

 

Spąstai, su kuriais galite susidurti, naudodamiesi statistikomis

Statistikų skaitinė vertė neatsižvelgia į bendrą kontekstą

Kiekviena situacija pokeryje (ir tai taikoma tiek jums, tiek jūsų priešininkams) priklauso nuo daugelio faktorių. Pvz. žaidimo stiliaus, emocinės būsenos, read’ų, istorijos, kitų žaidėjų, esančių hand’e, stalo dinamikos, pozicijos, įvaizdžio, limitų ir t.t. Kadangi visi šie faktoriai skiriasi kiekvienoje rankoje, jie neišvengiamai įtakoja priešininko sprendimus vienu ar kitu atveju.

Kaip jau supratote, priimamas sprendimas kiekvienoje situacijoje priklauso ne vien tik nuo dviejų jums padalintų kortų. Tai galioja tiek jums, tiek jūsų oponentui.

Tokios statistikos atvaizduoja tiesiog paprastus skaičius, neatsižvelgdamos į bendrą kontekstą, t.y. pvz. šios statistikos neatsižvelgia į jūsų meta žaidimą. Taigi, tai yra kitas aspektas, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį.

Puikos to pavyzdys yra “continuation bet flop” statistika. Ši statistika jums nusako, kaip dažnai oponentas atliks continuation bet’ą, būdamas pre-flop agresoriumi. Žinoma, priešininkas prieš contibet’indamas atsižvelgs į kortas, esančias ant stalo, į savo poziciją, žaidėjų, esančių banke, skaičių ir t.t. Tad prieš pasirinkdamas sprendimą, jis atsižvelgs į tai, kiek priešininkų yra banke, kokios yra jų statistikos, ar jis turi kokių read’ų prieš oponentus ir t.t.

Vien tik žvelgiant į šią statistiką, be jokio konteksto, mes juk negalime pasakyti, ar priešininkui situacija cbet’inti flop’ą atrodo dažnai palanki. Ši statistika jums nieko nepasako, kokioje situacijoje oponentas atliko contibet’us, tad vien tik skaičiukais, vėlgi, pasitikėti nereikėtų.

Taigi, remiantis šia statistika, negalime sakyti, kad priešininkas contibet’ins visais atvejais, prieš bet kokį oponentų skaičių, tokiu dažnumu, kokį nurodo šios statistikos rodiklis. Jei norite naudoti statistikas teisingai, jums reikia atkreipti dėmesį ir į kitus faktorius.

Geriausia yra prisitaikyti žvelgiant į statistiką ir remiantis bendru kontekstu. Tai yra vadinama statistikos “interpretavimu”. Statistikos interpretavimas yra kitas svarbus dalykas, apie kurį šnekėsime antroje šio straipsnio dalyje.

PAVYZDYS:

Priešininkas atlieka testinį statymą ant flopo 70% dažnumu. Jei oponentas yra pozicijoje, o flopas AQ7 rainbow, prieš savo priešininką jis dažniausiai c-betins daugiau nei 70% dažnumu. Jei oponentas nėra pozicijoje, o flop’as yra ir banke yra keli žaidėjai, jis c-betins kur kas mažiau, nei 70% savo hand’ų.

Remiantis statistikomis ir atsižvelgiant į bendrą situaciją, galima priimti kur kas teisingesnius sprendimus. Svarbiausia yra suprasti, kad su kiekviena statistika jūs turite prisitaikyti prie situacijos – kitaip tariant, jūs turite interpretuoti statistiką.

PokerTracker filtru ir ataskaitu naudojimas

PokerTracker 4 Filtrų ir ataskaitų naudojimas savo žaidimo analizei (VIDEO)

“Top range sindromas”

Atsiminkite tą pavyzdį, kuriame oponentas 3-bet’ina 5% dažnumu. Jūs, ko gero, įsivaizduojate, jog jis 3-bet’ina 5% geriausių rankų iš savo kortų diapazono. Tačiau šis teiginys nėra teisingas. Taip yra todėl, nes pokeris yra žaidimas, kuriame jūs visko negalite žinoti apie savo priešininkus, nes nematote jų kortų.

Kaip jau žinote, 3-bet statistika atvaizduoja šio veiksmo dažnumą, tačiau ji nepasako, kokio stiprumo yra priešininko 3-bet’inimo kortų diapazonas. Tai reiškia, jog jūs tiesiog žinote, kad priešininkas 3-bet’ina 5% savo rankų preflop’e, tačiau tai automatiškai nereiškia, jog tai yra 5% geriausių hand’ų, kuriuos jis gali turėti. Galbūt oponentas mėgsta slow play’inti KK+? O galbūt jis niekada ne 3-bet’ina AK, nes “ant stalo jis gali neišvysti nei A nei K”. Ar jis žino, kas yra light 3-bet’inimas? Ar jis bando izoliuoti save nuo tam tikrų žaidėjų, kurie žaidžia su prastomis rankomis? O galbūt jis mėgsta laimėti ranką preflop’e prieš tam tikrus priešininkus, sudarydamas tinkamą fold equity?

Žaidėjas taip pat gali turėti ir kitų 3-bet’inimo priežasčių, kurios neturi nieko bendro su jo laikomomis kortomis. Taip turėtumėte daryti ir jūs – ir galite numanyti, kad tokio principo laikosi ir kiti žaidėjai. Kaip matote, kartais galite susidaryti klaidingą nuomonę apie statistiką, ir galvoti, kad ji pasako apie priešininką visai kitus dalykus, nei turėtų.

Žiūrint į statistikas taip pat labai svarbu yra atsižvelgti į kortų diapazono dydį, t.y. įmanomų hand’ų kombinacijų skaičių bei kortų diapazono stiprumą, t.y. įmanomų hand’ų kombinacijų skaičių, kurios yra stiprios, priklausomai nuo kortų, esančių ant stalo. Mažas kortų diapazonas nebūtinai reiškia, kad oponentas turės tik stiprias rankas. Tas pats yra ir su dideliu kortų diapazonu – tai nereiškia, jog oponentas turės vien tik silpnas rankas.

“No sample size sindromas”

Pakolkas didžiausia žaidėjų klaida, žiūrint į statistikas, yra ta, jog žiūrėdami į statistikas jie neatsižvelgia į tai, kiek rankų buvo sužaista prieš oponentą. Kuo mažesnis sužaistų rankų kiekis yra prieš oponentą, tuo blogiau. Ypač kai žaidėjas taip pat turi “top range sindromą”, nes tada dauguma žaidėjų yra linkę padaryti visiškai nelogiškas išvadas apie oponento kortų diapazoną.

Tai yra paradoksali klaida. Pokerio žaidėjai dažniausiai remiasi statistikomis, turėdami tūkstantį ar net daugiau sužaistų rankų prieš oponentą. Tačiau kiti žaidėjai mano, jog sužaidę vos kelias rankas prieš kitą žaidėją, gali remtis statistikomis. Tai yra didelė spraga jų žaidime.

>>> Išbandyk PokerTracker 4 nemokamai 30 dienų <<<

pokertracker-4-hud-konfiguracija

Susikonfigūruok savo PokerTracker 4 Hud`a (VIDEO)

 

Sekantys straipsniai šia tema:

II – Statistikos pokeryje – Statistika ir jų lygiai.

III – Statistika pokeryje – Interpretacija.

IV –  Statistika pokeryje – Antro lygio interpretacija.

Šaltinis: PokerGuru.lt