Anksฤiau esame aptarฤ kaip protas yra suskirstytas ฤฏ neuronลณ tinklus. Tarp neuronลณ susiformavusios jungtys yra stiprinamos atliekant pasikartojanฤius veiksmus ir nuslopsta jei nฤra aktyvinamos. Taigi, jei yra atliekami tam tikri nuolatiniai veiksmai, palaipsniui susiformuoja ir kinta jau minฤti neuronลณ tinklai. ล ie tinklai yra mลซsลณ psichikos pamatai – visos mลซsลณ ลพinios ir galimybฤs slypi ลกiose struktลซrose.
Mokymฤ si galima apibrฤลพti kaip bet kokฤฏ pokytฤฏ tarp jungฤiลณ mลซsลณ neuronลณ tinkluose. Kai tik jungtis yra stiprinama arba slopinama (iลกvis bet kokiu bลซdu), vadinsime tai mokymusi (iลกskyrus pokyฤius, kuriuos sukelia suลพeidimas ar iลกsekimas). Galbลซt uลพprotestuosi kad ฤฏ ลกiฤ sฤ vokฤ ฤฏtraukiama per daug, taฤiau kartais tie patys neuronลณ tinklai vers tave ลพaisti prasฤiau. Jei tavo protas ฤฏtikins tave, kad J4o yra sฤkmingas hand'as, tai jau yra pokytis, parodantis, kaip tavo neuronai interpretuoja J4o. O ar tikrai mes tokฤฏ procesฤ norime vadinti mokymusi?
Neabejotinai. Bลซtina suprasti, kad mes negalime iลก anksto susidaryti nuomonฤs apie mokymฤ si ar galvoti jog mokymasis vyksta tik tada, kai rimtai produktyviai mokomฤs. Paลพinimas ฤฏtraukia bandymus ir klaidas, taigi klaidingลณ veiksmลณ iลกmokimas yra neiลกvengiama ir labai svarbi mokymosi proceso dalis, ypaฤ ankstyvose tinklลณ vystymosi stadijose. Taigi, vienam blogam ฤฏproฤiui atsverti, turi iลกmokti du gerus.
Dabar pabandykime iลกkelti teiginฤฏ, kad egzistuoja kaลพkokia ideali neuronลณ konstrukcija. Galime vadinti tai „optimaliu tinklu”. ล is tinklas yra tobulo pokerio ลพaidฤjo protas – tai tobula pokerio ลพaidimo struktลซra. Tavo paties tinklas turi savo formฤ , tikriausiai paprastenฤ negu optimalioji. Jei uลพdฤtum savo struktลซrฤ ant optimaliosios, lyg uลพdฤtum kopijฤ ant originalo, visi tavo ir tobulo ลพaidimo neatitikimai bลซtลณ kaip ant delno. Visa, ko mes norime, tai iลกtreniruoti savo neuronลณ tinklus taip, kad ลกiลณ skirtumลณ neliktลณ.
ล ios treniruotฤs vyksta natลซraliai, nes optimalaus tinklo forma lemia daugiausiai pinigลณ ilgajame laikotarpyje, o tave sฤ lygoja tai kas tau uลพdirba pinigลณ, taigi tave automatiลกkai traukia prie ลกios formos tinklo. Procesas labai panaลกus ฤฏ natลซraliฤ atrankฤ . Ir visgi, paฤiam visa tai pasiekti yra sudฤtinga. Jeigu viskas bลซtลณ paparasta, kiekvienas suลพaidฤs milijonus hand'ลณ, taptลณ puikiu ลพaidฤju. Kodฤl bejudant optimalios formos link, kelias uลพsiblokuoja?
Yra daugybฤ prieลพasฤiลณ – sudฤtingลณ situacijลณ stoka (vegiama ลพaisti sudฤtingose situacijose), pastovลซs
kognityviniai poslinkiai ir nesusipratimai, kritiลกkos savistabos trลซkumas, kitลณ faktoriลณ nei pinigai motyvacija ir skatinimas (pvz.: azartas ir pan.) ir kartais ฤฏmantriลณ ฤjimลณ kliลซtys (tokios kaip rizikingas veiksmas, efektyvus jeigu turima bลซtent tam tikras kortas, bet katastrofiลกkas prieลกingu atveju). Su visais ลกiais kliuviniais susiduria, niekieno nenukreipiamas teisingas linkme, besimokantysis.
Sekundฤlei ฤฏsivaizduokite, kad mokytis pokerio tai tas pats kaip braiลพyti minลณ laukฤ
. Kai pradedi tavo
pokerio teritorijos ลพemฤlapis yra labai paprastas, nesupranti kas yra gerai o kas blogai, viskas tiesiog
atrodo kaip tuลกฤias laukas. Tikroji realybฤ (ta optimalioji, tikrasis pokerio ลพemฤlapis) yra labai
sudฤtinga, bet to tu dar neลพinai. Tiesiog matai tuลกฤiฤ
ลพemฤlapฤฏ. Vienintelis bลซdas gauti daugiau informacijos ir uลพpildyti savo ลพemฤlapฤฏ yra tyrinฤjimas. Turi atrasti kur slepiasi minos. Keliaudamas ta teritorija, atrandi minas (tai blogi veiksmai) ir saugias zonas (tai geri veiksmai). Bet pokeryje ne taip kaip tikrame minลณ lauke, tu neprarasi galลซnฤs uลพlipฤs ant minos. Gali prarasti pot'ฤ
, bet tau ir toliau leidลพiama ลพaisti. Blogiausiu atveju pradฤsi kumลกฤiuoti sienฤ
. Taigi pokeris drฤ
sina mus priimti rizikฤ
, daryti klaidas. Tyrinฤk kiek ฤฏmanoma daugiau, iลกsiaiลกkink kas veikia o kas ne. Kuo daugiau duomenลณ turฤsi, tuo geriau ir greiฤiau paลพinsi ลกiฤ
teritorijฤ
. Idealus bลซdas mokytis yra tas, kuris atskleidลพia prieลกais esanฤios vietovฤs teritorijฤ
greiฤiausiai ir nuodugniausiai.
Mokytis pokerio sunku. Jeigu bลซtลณ lengva, tai nebลซtลณ pelninga. Bet supratimas, kฤ reiลกkia mokytis pokerio (kad tai mลซsลณ neuronลณ tinklลณ formavimas siekiant optimalios struktลซros) suteikia mums vertingลณ ฤฏลพvalgลณ. Tai bandymลณ ir klaidลณ kelias, nuolatinis grฤฏลพtamasis ryลกys ir susistygavimas. Mokantis mลซsลณ tikslas yra kuo labiau pagreitinti ir optimizuoti ลกฤฏ procesฤ . Mes norime maksimaliai iลกnaudoti turimus duomenis, padidinti neuronลณ tinklลณ treniravimo tempus ir gautas ลพinias kuo geriau ฤฏsisavinti. Visiลกka tiesa, kad jeigu turฤdamas bet kokฤฏ ฤฏgลซdฤฏ nebandai jo galimybiลณ, nekeli sau jokiลณ iลกลกลซkiลณ, netobulฤji.
Kartฤ buvo atliktas eksperimentas su Olimpiniais ledo ฤiuoลพฤjais. Jis parodฤ, kad atletai, kurie pasiekฤ geriausiลณ rezultatลณ, buvo tie, kurie per repeticijas darydavo daugiausiai klaidลณ. Vietoj to, kad priimtum klaidลณ darymฤ blogu ลพenklu, galvok apie tai kaip apie ลพenklฤ , kad keli savo sugebฤjimลณ lygฤฏ.
Taigi raktas ฤฏ mokymฤ si yra noras turฤti strategijฤ , kuri kelia daug rizikos. Tu ลพaidi Minesweeper ลพaidimฤ , tik tiek kad tavo gyvybฤs niekda nesibaigia. Sukinฤkis aplink, daryk klaidas. Galiausiai kiekviena klaida yra galimybฤ gauti naujos patirties apie teritorijฤ ir pasinaudoti ลกiuo pranaลกumu ateityje.
Haseeb Qureshi
