Pokerio psichologija. Nesugebėjimai ir norai

Ankstesnė knygos „Mental Game of Poker“ dalis: Neteisybės tilt'as


5.3.1 Nesugebėjimas pamatyti gerosios variacijos

Žaidėjai, ypač veikiami emocinio spaudimo,  yra linkę atsiminti savo nesėkmes labiau nei momentus kai sekėsi. Retai kada išgirsi tokius žaidėjus pasakojančius, kaip jie suckoutino prieš kitą žaidėją, tačiau istorijos apie patiems nutikusius bad beatus yra neišvengiamos. Didesnė koncentracija į nesėkmes sukuria labai iškreiptą perspektyvą, nes kam teiki didesnį dėmesį, apie tą daugiau ir nusimanai. Galima sakyti, kad mes esame labiau įgudę pastebėti nesėkmes ir visiškai nesugebame pamatyti kai mums sekasi.

Toks išskirtinis dėmesys nesėkmėms stipriai iškreipia jūsų požiūrį, o kai esate slegiamas blogo periodo, tai nesėkmės yra vienintelis dalykas, kurį atsimenate. Taigi teiginys „Man pastoviai nesiseka“ pradeda atrodyti logiškas, nes aplinkui save matote tik nesėkmes. Tuo metu jūs iš tikrųjų manote, kad jums niekada nesišypso sėkmė, o taip yra iš esmės dėl to, kad nesugebate jos pastebėti.

5.3.2 Daugiau nei priklauso

Kai jūs manote, kad sėkmė yra jūsų gero žaidimo rezultatas ir/arba manote, kad jūsų klaidos yra blogos sėkmės rezultatas, jūs klystate, o toks klaidingas požiūris iškreipia pokerio teisingumo svarstykles, dėl ko atrodo, kad variacija yra nesąžininga jums, kai taip iš tikrųjų nėra. Šią mintį galima iliustruoti taip:

Subalansuotos svarstykles

Nesubalansuotos svarstykles

Pirmame paveikslėlyje pavaizduotas subalansuotas ir neutralus jūsų požiūris į variaciją. Jūs žinote savo ir savo oponentų įgūdžius, bei daromas klaidas. Antras paveikslėlis iliustruoja kaip išsivysto neteisybės tiltas. Pirmiausia, jei laimėjimas iš tikrųjų įvyksta dėl sėkmės, bet jūs manote, kad taip įvyko dėl jūsų įgūdžių, tuomet dalis sėkmės nusiimama nuo svarstyklių. Antra, jei jūsų klaidos yra pralaimėjimo priežastis, bet jūs manote, kad tai dėl nesėkmių, tuomet dalis nesėkmės yra pridedama ant svarstyklių. Sėkmę susiedami su savo įgūdžiais, o klaidas su nesėkme, jūs manote, kad variacija yra atsisukusi prieš jus. Abiem atvejais gaunasi, kad nesėkmės ištinka dažniau, o jūs tiltinate manydami, kad pokeris yra nesąžiningas, kai realybėje jūs patys susimaunate.

Dabar pagalvokite kas gaunasi, kai toks iškreiptas požiūris tęsiasi ilgą laiką. Galiausiai, manymas, kad esi užkeiktas ar, kad variacija yra nesąžininga, gali būti labai logiškas, kadangi didelė dalis laimėjimų yra priskiriama įgūdžiams, o pralaimėjimai – nesėkmėms. Kažkuria prasme, visa tai galima priskirti elementarioms matematikos problemoms, tačiau kadangi kiekvieną faktorių taip sunku tiksliai pamatuoti, tai viskas toli gražu nėra elementaru. Dėl šios priežasties, geresnis mokėjimas objektyviau vertinti savo ir priešininko žaidimą, bei variaciją, leidžia susikurti pranašumą pokeryje.

Kartais tikrai sunku atpažinti sėkmę, tačiau kaip jau minėjau, taip iš dalies yra dėl to, kad mes nelinkę sieti savo laimėjimų su sėkme ir esame labiau įgudę pastebėti savo nesėkmes. Dėl to kyla klausimas, kodėl laimėjimus bandome priskirti įgūdžiams labiau, nei sėkmei? Taip yra dėl to, kad jūs norite tikėti, kad esate toks geras, kaip kad manote, nepaisant to, kad galbūt iš tikrųjų toks nesate. Tai yra pasitikėjimo problema, o jūsų pasąmonė žino, kad toks pseudo-pasitikėjimas nėra stabilus. Todėl, per nesėkmių periodus, jūs abejojate savo žaidimu, prarandate pasitikėjimą ir galite prarasti motyvaciją. Daugiau apie tai 8 skyriuje.

Štai keletas pasiūlymų padėsiančių ištaisyti jūsų tikėjimo, apie tai kas yra teisinga, balansą:

Trumpuoju laikotarpiu: tobulinkite gebėjimą pastebėti sėkmę ir savo klaidas. Tai padės subalansuoti jūsų požiūrį į variaciją. Taip pat remkitės skyriumi „stabilaus pasitikėjimo ugdymas“ norėdami tobultinti savo atpažinimo (variacijos, savo ir oponentų sugebėjimų) įgūdį.

Ilguoju laikotarpiu: prisiminkite savo pokerio karjerą, galbūt netgi savo asmeninį gyvenimą (sportą, verslą) ir identifikuokite tuos sėkmės atvejus, kuriuos nepelnytai priskyrėte savo įgūdžiams. Tai pat pagalvokite apie atvejus, kai manėte jog jums nesiseka, tačiau iš tikrųjų patys darėte klaidas. Blogo, tendencingo požiūrio ištaisymas tampa gerokai lengvesnis, kai sutvarkai praeityje buvusius nesusipratimus. Praeities įvykių nepakeisi, bet požiūrio į juos pakeitimas, gali suteikti objektyvesnį dabarties vaizdą.

ĮTERPIAMA LOGIKA: POKERIUI NERŪPI JŪSŲ POŽIŪRIS Į TEISINGUMĄ.

5.3. Neteisybės tilto siūlomos galimybės

Teigiamų galimybių ieškojimas, visų tipų tiltuose, gali padaryti jus psichologiškai stipresniais. Taigi kokios tos neteisybės tilto siūlomos galimybės?

  1. Geresnis susitvarkymas su nesėkmėmis suteikia pranašumą prieš varžovą, be to tai suteikia pavyzdį to, ko galima imtis mokytis rytoj. Kai turi pavyzdį, reiškiasi gali pradėti mokytis to, kas padės tobulinti žaidimą ir suteikti pranašumą prieš oponentus, kol pastarieji bando susitvarkyti su neteisybės tiltu.
  2. Tai, kaip tvarkotės su nesėkmėmis parodo, kaip tvarkysitės su sėkme. Pagerintas giliai slypinčių neteisybės tilto priežasčių supratimas, pagerins jūsų sugebėjimą tvarkytis su sėkmingu periodu. Sugebėjimas išlaikyti subalansuotą požiūrį į variaciją yra labai svarbu žaidžiant pokerį. Nuo Chris Moneymaker pradėto pokerio bumo, buvo daugybė pokerio žaidėjų, kurie laimėjo pokerio loterijoje, tačiau nesugebėjo su tuo susitvarkyti. Tai labai panašu į žmones, kurie laimi tikroje loterijoje, tačiau vėliau labai greitai bankrutuoja.

5.3.4 Norėjimas, kad pokeris nebūtų toks koks yra

Bandant išsiaiškinti, kodėl nesėkmės iššaukia žaidėjų tiltą, dauguma žaidėjų prisipažįsta, jog norėtų, kad pokeris nebūtų taip labai įtakojamas variacijos. Logiškai mąstant, jie supranta, kad variacija didžiąja dalimi ir padaro pokerį pelningą, tačiau to nepakanka. Yra buvę atvejų, kai žinomi žaidėjai bandė sukurti pokerio versijas, kuriose variacijos nebūtų arba ji būtų labai nedidelė. Šie bandymai baigėsi nesėkme, nes variacija yra esminis dalykas, dėl kurio pokeris gali būti pelningas ir yra toks prikaustantis žaidimas.

Sena patarlė „Saugokitės savo norų“ šiuo atveju yra teisinga. Pagalvokite, kas būtų jei toks noras išsipildytų ir trumpojo laikotarpio rezultatai 100% tiesiogiai priklausytų nuo žaidėjo įgūdžių? Silpni pokerio žaidėjai išnyktų, nes pokeris yra tiek tikrųjų, tiek išsivaizduojamų įgūdžių karas. Galiausiai, pokeris taptų kaip šachmatai.

Jei darome prielaidą, kad visa tai yra tiesa (o didžioji dauguma jūsų žino, kad tai yra tiesa), tai ko vertas noras, kad pokeryje variacija neturėtų tokios įtakos? Tai tas pats kas sakyti: „aš negaliu susitvarkyti su variacijos sukeltomis emocijomis“. Jei variacija nesukeltų tilto, tai jums patiktų jos egzistavimas.

Kadangi negalite kontroliuoti variacijos, tai vienintelis galimas sprendimas yra:

  1. Geriau ją suprasti;
  2. Pagerinti jūsų emocines reakcijas į ją.

Geresnis požiūris į variaciją, reiškia jos pripažinimą. Pripažinimas įvyksta natūraliai, kai supranti kodėl iš tikrųjų nenori, kad variacija pokeryje išnyktų.