Pokerio psichologija. Emocijos. Galutinis problemos panaikinimas ir blogai funkcionuojantis protas

Ankstesnė knygos „Mental Game of Poker“ dalis: Atlikimas ir rezultatai.

Emocijos

Emocijos nėra problema, atvirkščiai – tai raktas į sėkmę.

Plačiai paplitusi nuomonė apie pokerio psichologiją ir ši knyga turi vieną esminį skirtumą – skirtingą požiūrį į emocijas. Kai į emocijas žiūrima, kaip į problemų sukelėjas prie pokerio stalo, tuomet nieko stebėtino, kodėl tradicinė išmintis primygtinai siūlo tapti robotu, apgaudinėti save ir atsiriboti nuo savo emocijų. Iš esmės, įprasta manyti, kad pyktis, baimė ir per didelis pasitikėjimas savimi yra iš prigimties blogi dalykai, todėl būtina jais atsikratyti. Be abejo, galutinis jūsų tikslas yra šių emocijų pašalinimas iš žaidimo, tačiau jos tėra jūsų silpno žaidimo simptomai, bet ne priežastis.

Norint rasti emocijų priežastis reikia kapstytis šiek tiek giliau, tačiau kai tos priežastys tampa aiškios, emocijų vaidmuo visiškai pasikeičia. Emocijos įgauna labai vertingą tikslą – išryškinti psichologinio žaidimo ydas.  Iš esmės, emocijos jums pasako, kuriuos žaidimo aspektus reikia tobulinti (kai nesuprantama, ką emocijos nori pasakyti, tuomet bandoma jas užgniaužti).

Problemas sukeliančios emocijos gimsta tuomet, kai tam tikri įvykiai prie pokerio stalo išryškina jūsų netinkamo požiūrio į žaidimą ydas. Kaip pavyzdį panagrinėkime bad beat‘ą. Pats bad beat‘as nesukelia tilto. Jeigu būtų atvirkščiai, tuomet kiekvienas žaidėjas po bad beat‘o pradėtų tiltinti, tačiau taip nėra, nes yra žaidėjų, kurie išlaiko aukštą žaidimo lygį net ir po daugelio ištikusių nesėkmių. Dėl to negalima teigti, kad bad beat‘ai sukelia tiltą, turi būti kita priežastis. Ta problema yra blogas požiūris į pokerį. Tokio blogo požiūrio pavyzdys gali būti manymas, kad esi per geras, jog pralaimėtum silpnesniam žaidėjui. Kai žaidėjas su tokiu nusistatymu gauna bad beat‘ą iš savo silpnesnio oponento, jis tuoj pat pasidaro piktas. Taigi bad beat‘as sukelia pyktį tik tuomet, kai žaidėjo psichologijoje egzistuoja toks (ir kiti panašūs) trūkumas.

Galutinis problemos panaikinimas

Kai į emocijas žiūrima, kaip į simptomus, atsiranda visiškai naujas psichologinių problemų sprendimo būdas: visiškas tų problemų panaikinimas. Tai reiškia, kad jūs palieka visus teigiamus dalykus gaunamus iš emocijų ir pašalinate visa kas neigiama. Neigiamos emocijos, tokios kaip pyktis ir baimė, išnyks tuomet, kai išspręsite giliai užslėptas pamatines šių emocijų priežastis. Toks, galutinis problemos panaikinimas, gali pasirodyti kaip keista idėja, bet ištikrųjų jūs jau esate tai darę anksčiau ir galbūt darote nuolatos to net nesuvokdami.

Psichiškai stiprus tapsite tuomet, kai išspręsite savo psichologines žaidimo problemas.  Žaidėjai labai dažnai kalba apie šią koncepciją, tačiau tik keletas iš tikrųjų žino, kaip užsiauginti protinius raumenis. Jie galvoja, kad psichologinis tvirtumas ištinka „įjungus“ tam tikrą mąstyseną. Tačiau tas tvirtumas būna laikinas, nes iš esmės yra tik apsimetama, kad jokios žaidimo ydos neegzistuoja. Taigi kurį laiką jaučiatės pasitikintys, bebaimiai ir netiltinantys, tačiau tas psichologinis stiprumas tėra iliuzija. Tos problemos vis dar egzistuoja, paslėptos kažkur antrame plane, ir išlenda nemaloniai nustebindamos tada, kai mažiausiai to tikiesi.

Mokėjimas visiškai pašalinti savo problemą, reiškia tikrą psichologinį tvirtumą. Nors tai gali atrodyti sudėtingai, tačiau visa ši knyga yra paruošta taip, kad visa tai būtų atliekama kaip įmanoma paprasčiau.

Blogai funkcionuojantis protas

Egzistuoja viena fundamentali smegenų funkcija apie kurią žmonės mažai ką žino. Tas nežinojimas daro tiesioginę įtaką bandymams sutvarkyti ir kontroliuoti emocijas ir jų sukeliamas problemas.

Pirmiausia, glaustai pateikiu bendrą informaciją apie tai, kaip veikia mūsų smegenys. Mūsų galvoje viskas suorganizuota pagal tam tikrą hierarchiją. Pirmajame lygyje saugomos visos svarbiausios mūsų atliekamos funkcijos, tokios kaip širdies plakimo dažnis, kvėpavimas, pusiausvyra ar miego ciklas. Nesąmoninga kompetencija taip pat randasi šiame lygyje. Antrajame lygyje yra visa emocinė sistema, o trečiasis yra protinis lygis, kuriame yra visos aukštesnės smegenų funkcijos (mąstymas, planavimas, suvokimas, įsisąmoninimas, organizavimas ir emocijų kontrolė). Esminė taisyklė yra tokia:

Kai emocinė sistema tampa per daug aktyvi, ji išjungia aukštesnes smegenų funkcijas.

Kitais žodžiais tariant: kai emocijos labai įsisiautėja, jūs priimate prastesnius sprendimus prie pokerio stalo, nes smegenys neleidžia jums blaiviai mąstyti. Kartu nutinka ir šie dalykai:

  • Aptemsta protas
  • Pražiopsote esmines detales žaidime
  • Skiriate per daug reikšmės tam tikrai informacijai arba koncentruojatės į nesvarbius dalykus
  • Jūs žinote teisingą atsakymą, bet toks jausmas, kad jūsų galva būtų aptraukta rūko
  • Grįžtate prie blogų įpročių

Deja, bet aukštesniųjų smegenų funkcijų praradimas, tuo metu kai emocijos yra per daug aktyvios, yra neišvengiamas. To sukontroliuoti negali niekas. Tokios mūsų smegenys ir jų pakeisti neįmanoma. Tradicinėje psichologijoje tai žinoma, kaip „bėk arba kaukis“ reakcija, kai jūsų protas iš esmės nefunkcionuoja, tarsi kompiuteris patyręs trumpą sujungimą.

Nors ir negalime pakeisti to fakto, kad emocinė sistema išjungia mūsų galimybę mąstyti, tačiau kai suprantame šios taisyklės išvadas, pasidaro lengviau kontroliuoti savo emocijas ir taip pagerinti savo mentalinį žaidimą.

Pirmiausia, turite bandyti kontroliuoti savo emocijas, dar prieš tai kai jos pasiekia emocinį lūžio tašką (momentas kai emocijos pradeda išjunginėti smegenų funkcijas). Labai dažnai įvairios psichologinės strategijos teigia, kad tiltinant mąstyti yra paprasta. Tai yra netiesa. Jūsų smegenys išjungia jūsų gebėjimą mąstyti.

Antra, kai sujungiate šią taisyklę kartu su SMM (suaugusiųjų mokymosi modelis), galite suprasti daugiau apie įgūdžius esančius jūsų nesąmoningoje kompetencijoje. Kai jūsų emocijos yra per daug sukilę ir negalite blaiviai mąstyti, jūs prarandate priėjimą prie įgūdžių, kurie vis dar yra mokymosi procese – sąmoningoje kompetencijoje. Taigi kas belieka? Nesąmoninga kompetencija. Kai tiltinate arba jaudinatės žaisdami dėl didelio banko, vienintelės žinios ir įgūdžiai, kuriais tuo metu galite naudotis yra jūsų nesąmoningoje kompetencijoje. Dėl šios priežasties jūsų priimami sprendimai labai dažnai neatitinka jūsų lūkesčių; viskas, ko šiuo metu mokotės negali būti panaudojama.

Straipsnių seriją parengta pagal Jered Tendler pokerio psichologijos knygą: “Mental game of poker”.  Norintys įsigyti originalą, kuris yra anglu kalba, gali tai padaryti amazon.com