Anksčiau esame aptarę kaip protas yra suskirstytas į neuronų tinklus. Tarp neuronų susiformavusios jungtys yra stiprinamos atliekant pasikartojančius veiksmus ir nuslopsta jei nėra aktyvinamos. Taigi, jei yra atliekami tam tikri nuolatiniai veiksmai, palaipsniui susiformuoja ir kinta jau minėti neuronų tinklai. Šie tinklai yra mūsų psichikos pamatai – visos mūsų žinios ir galimybės slypi šiose struktūrose.
Mokymąsi galima apibrėžti kaip bet kokį pokytį tarp jungčių mūsų neuronų tinkluose. Kai tik jungtis yra stiprinama arba slopinama (išvis bet kokiu būdu), vadinsime tai mokymusi (išskyrus pokyčius, kuriuos sukelia sužeidimas ar išsekimas). Galbūt užprotestuosi kad į šią sąvoką įtraukiama per daug, tačiau kartais tie patys neuronų tinklai vers tave žaisti prasčiau. Jei tavo protas įtikins tave, kad J4o yra sėkmingas hand'as, tai jau yra pokytis, parodantis, kaip tavo neuronai interpretuoja J4o. O ar tikrai mes tokį procesą norime vadinti mokymusi?
Neabejotinai. Būtina suprasti, kad mes negalime iš anksto susidaryti nuomonės apie mokymąsi ar galvoti jog mokymasis vyksta tik tada, kai rimtai produktyviai mokomės. Pažinimas įtraukia bandymus ir klaidas, taigi klaidingų veiksmų išmokimas yra neišvengiama ir labai svarbi mokymosi proceso dalis, ypač ankstyvose tinklų vystymosi stadijose. Taigi, vienam blogam įpročiui atsverti, turi išmokti du gerus.
Dabar pabandykime iškelti teiginį, kad egzistuoja kažkokia ideali neuronų konstrukcija. Galime vadinti tai “optimaliu tinklu”. Šis tinklas yra tobulo pokerio žaidėjo protas – tai tobula pokerio žaidimo struktūra. Tavo paties tinklas turi savo formą, tikriausiai paprastenę negu optimalioji. Jei uždėtum savo struktūrą ant optimaliosios, lyg uždėtum kopiją ant originalo, visi tavo ir tobulo žaidimo neatitikimai būtų kaip ant delno. Visa, ko mes norime, tai ištreniruoti savo neuronų tinklus taip, kad šių skirtumų neliktų.
Šios treniruotės vyksta natūraliai, nes optimalaus tinklo forma lemia daugiausiai pinigų ilgajame laikotarpyje, o tave sąlygoja tai kas tau uždirba pinigų, taigi tave automatiškai traukia prie šios formos tinklo. Procesas labai panašus į natūralią atranką. Ir visgi, pačiam visa tai pasiekti yra sudėtinga. Jeigu viskas būtų paparasta, kiekvienas sužaidęs milijonus hand'ų, taptų puikiu žaidėju. Kodėl bejudant optimalios formos link, kelias užsiblokuoja?
Yra daugybė priežasčių – sudėtingų situacijų stoka (vegiama žaisti sudėtingose situacijose), pastovūs
kognityviniai poslinkiai ir nesusipratimai, kritiškos savistabos trūkumas, kitų faktorių nei pinigai
motyvacija ir skatinimas (pvz.: azartas ir pan.) ir kartais įmantrių ėjimų kliūtys (tokios kaip rizikingas veiksmas, efektyvus jeigu turima būtent tam tikras kortas, bet katastrofiškas priešingu atveju). Su visais šiais kliuviniais susiduria, niekieno nenukreipiamas teisingas linkme, besimokantysis.
Sekundėlei įsivaizduokite, kad mokytis pokerio tai tas pats kaip braižyti minų lauką. Kai pradedi tavo
pokerio teritorijos žemėlapis yra labai paprastas, nesupranti kas yra gerai o kas blogai, viskas tiesiog
atrodo kaip tuščias laukas. Tikroji realybė (ta optimalioji, tikrasis pokerio žemėlapis) yra labai
sudėtinga, bet to tu dar nežinai. Tiesiog matai tuščią žemėlapį. Vienintelis būdas gauti daugiau informacijos ir užpildyti savo žemėlapį yra tyrinėjimas. Turi atrasti kur slepiasi minos. Keliaudamas ta teritorija, atrandi minas (tai blogi veiksmai) ir saugias zonas (tai geri veiksmai). Bet pokeryje ne taip kaip tikrame minų lauke, tu neprarasi galūnės užlipęs ant minos. Gali prarasti pot'ą, bet tau ir toliau leidžiama žaisti. Blogiausiu atveju pradėsi kumščiuoti sieną. Taigi pokeris drąsina mus priimti riziką, daryti klaidas. Tyrinėk kiek įmanoma daugiau, išsiaiškink kas veikia o kas ne. Kuo daugiau duomenų turėsi, tuo geriau ir greičiau pažinsi šią teritoriją. Idealus būdas mokytis yra tas, kuris atskleidžia priešais esančios vietovės teritoriją greičiausiai ir nuodugniausiai.
Mokytis pokerio sunku. Jeigu būtų lengva, tai nebūtų pelninga. Bet supratimas, ką reiškia mokytis pokerio (kad tai mūsų neuronų tinklų formavimas siekiant optimalios struktūros) suteikia mums vertingų įžvalgų. Tai bandymų ir klaidų kelias, nuolatinis grįžtamasis ryšys ir susistygavimas. Mokantis mūsų tikslas yra kuo labiau pagreitinti ir optimizuoti šį procesą. Mes norime maksimaliai išnaudoti turimus duomenis, padidinti neuronų tinklų treniravimo tempus ir gautas žinias kuo geriau įsisavinti. Visiška tiesa, kad jeigu turėdamas bet kokį įgūdį nebandai jo galimybių, nekeli sau jokių iššūkių, netobulėji.
Kartą buvo atliktas eksperimentas su Olimpiniais ledo čiuožėjais. Jis parodė, kad atletai, kurie pasiekė geriausių rezultatų, buvo tie, kurie per repeticijas darydavo daugiausiai klaidų. Vietoj to, kad priimtum klaidų darymą blogu ženklu, galvok apie tai kaip apie ženklą, kad keli savo sugebėjimų lygį.
Taigi raktas į mokymąsi yra noras turėti strategiją, kuri kelia daug rizikos. Tu žaidi Minesweeper žaidimą, tik tiek kad tavo gyvybės niekda nesibaigia. Sukinėkis aplink, daryk klaidas. Galiausiai kiekviena klaida yra galimybė gauti naujos patirties apie teritoriją ir pasinaudoti šiuo pranašumu ateityje.
Haseeb Qureshi
