Jau aptarėme tokius dalykus kaip izoliuoti pratimai ir generalinė žaidimo repeticija, kurie mūsų žaidimą gali padaryti sąmoningesniu. Tačiau apskritai užsiimti pokeriu yra apgaulingiau negu kažkuo kitu. Jei repetuoji pianino sonatą, paprastai gali išgirsti praleistą natą, o būdamas pokerio žaidėju, ne visada žinai ar padarei klaidą. Pokeris pastoviai mums siunčia grįžtamąjį ryšį, bet jis labai triukšmingas ir chaotiškas. Štai kodėl, iš dalies, sunku išmokti šio žaidimo.
Atgriezeniskā saite izraisa prāta nosacījumus. Pozitīva saite veicinās noteiktu uzvedību, negatīva – atturēs no tādām uzvedības formām. Iedomājies savu prātu kā trušu būrī, kuru baro vai nu ar pārtikas gabaliņiem, vai arī kratot ar elektrību. Parasti tu saņem pārtiku, veicot labus darbus, un esi pakratīts par sliktu uzvedību. Bet pokerā gan “pārtika”, gan “elektriskais šoks” dažreiz nāk negaidīti. Bieži var šķist, ka nav nekādas ritma vai iemesla: pārtika, šoks, pārtika, šoks, šoks, pārtika. Piedzīvojot šādu haosu, jūties apmulsis un saskaries ar visādiem dīvainiem un svešiem izdomājumiem, kāpēc nāk “pārtika” vai “šoks”. Un tas nav pārsteidzoši, jo tieši tā rīkojas iesācējs. Kad spēlēju NL 10, pēc dažiem zaudētiem lieliem potiem ar dūžiem pret 25o un 34o, sāku ticēt, ka spēlēt ar zemām kārtīm bija gudri, jo pretinieks ar lielām pāriem nekad neuzminēs, ka esmu trāpījis divus pārus vai trīs vienādas kārtis ar tādu handu…
Štai ką reiškia būti orientuotu į rezultatą. Jei esi orientuotas į rezultatą, atsakysi į paviršinį pokerio siunčiamo feedback‘o lygmenį. Pavyzdžiui, jeigu atlieki blefą ir susimauni, prarandi pasitikėjimą savimi ir nusprendi kad tai buvo blogas veiksmas. Būti susitelkusiu į rezultatą reiškia, kad esi paveikiamas to, ką tuo metu pokeris daro su tavimi. Tačiau pokeris yra labai kaprizingas žaidimas ir mes, kaip patyrę ir mąstantys žaidėjai, turime būti sąmoningi. Taigi, vietoj to, kad leistum pokeriui 
daryti ką nori, turi pats paimti viską į savo rankas, apsivilkti laboratorinį chalatą ir tapti mokslininku, maitinančiu arba „pakaratančiu“ elektra savo protą.
Mes norime būti orientuoti į procesą. Vietoj telkimosi į rezultatus ir noro laimėti kiekvieną hand‘ą, telkimės į gerų sprendimų atlikimo procesą ilguoju laikotarpiu. Tai leidžia mums atlikti veiksmus, dėl kurių galbūt pralošime pot‘ą, bet netapsime negatyviai paveikti ir galėsime tokį veiksmą atlikti ir kitą kartą. Tai duoda mums kontrolę valdyti savo paties sąlygojimą. Esant orientuotam į procesą galima apeiti atsitiktinumus ir chaosą esantį pokeryje ir tiesiogiai formuoti savo protą idealiam žaidimui.
Na, o kaip tapti orientuotu į procesą? Kaip nustoti jaustis blogai kai praloši hand‘ą? Yra du atsakymai. Pirmasis, su laiku viskas bus lengviau. Pralošk pakankamai hand‘ų ir tapsi nebejautrus pralošimui, o taip pat ir negatyviam nusistatymui, kuris ateina kartu su tuo. Antrasis atsakymas yra šiek tiek sudėtingesnis, ir grąžina mus į kognityvinių poslinkių karalystę, bet apie tai kitame straipsnyje.
Haseeb Qureshi
