Jau aptarėme tokius dalykus kaip izoliuoti pratimai ir generalinė žaidimo repeticija, kurie mūsų žaidimą gali padaryti sąmoningesniu. Tačiau apskritai užsiimti pokeriu yra apgaulingiau negu kažkuo kitu. Jei repetuoji pianino sonatą, paprastai gali išgirsti praleistą natą, o būdamas pokerio žaidėju, ne visada žinai ar padarei klaidą. Pokeris pastoviai mums siunčia grįžtamąjį ryšį, bet jis labai triukšmingas ir chaotiškas. Štai kodėl, iš dalies, sunku išmokti šio žaidimo.
Feedback‘as sukelia proto sąlygotumą. Teigiamas ryšys paskatins tam tikrą elgesį, neigiamas – sulaikys nuo tokių elgesio formų. Įsivaizduok savo protą kaip triušį narve, maitinamą arba maisto gabalėliais arba pakratomą elektra. Paprastai gauni maisto atlikdamas gerus veiksmus ir esi pakratomas už blogą elgesį. Bet pokeryje, tiek „maistas“, tiek „elektros šokas“ kartais užgriūna netikėtai. Dažnai gali atrodyti kad nėra jokio ritmo ar priežasties: maistas, šokas, maistas, šokas, šokas, maistas. Patirdamas tokį chaosą, jautiesi pasimetęs ir susiduri su visų rūšių keistais ir svetimais susigalvojimais, kodėl atkeliauja „maistas“ arba „šokas“. Ir tai nenuostabu, nes būtent taip daro naujokas. Kai žaidžiau NL 10, po keleto praloštų didelių pot‘ų su tūzais prieš 25o ir 34o, pradėjau tikėti, kad žaisti žemomis kortomis buvo protinga, nes priešininkas su didelėmis poromis niekada neatspės, kad hit‘inau dvi poras ar trips‘us su tokiu hand‘u…
Štai ką reiškia būti orientuotu į rezultatą. Jei esi orientuotas į rezultatą, atsakysi į paviršinį pokerio siunčiamo feedback‘o lygmenį. Pavyzdžiui, jeigu atlieki blefą ir susimauni, prarandi pasitikėjimą savimi ir nusprendi kad tai buvo blogas veiksmas. Būti susitelkusiu į rezultatą reiškia, kad esi paveikiamas to, ką tuo metu pokeris daro su tavimi. Tačiau pokeris yra labai kaprizingas žaidimas ir mes, kaip patyrę ir mąstantys žaidėjai, turime būti sąmoningi. Taigi, vietoj to, kad leistum pokeriui daryti ką nori, turi pats paimti viską į savo rankas, apsivilkti laboratorinį chalatą ir tapti mokslininku, maitinančiu arba „pakaratančiu“ elektra savo protą.
Mes norime būti orientuoti į procesą. Vietoj telkimosi į rezultatus ir noro laimėti kiekvieną hand‘ą, telkimės į gerų sprendimų atlikimo procesą ilguoju laikotarpiu. Tai leidžia mums atlikti veiksmus, dėl kurių galbūt pralošime pot‘ą, bet netapsime negatyviai paveikti ir galėsime tokį veiksmą atlikti ir kitą kartą. Tai duoda mums kontrolę valdyti savo paties sąlygojimą. Esant orientuotam į procesą galima apeiti atsitiktinumus ir chaosą esantį pokeryje ir tiesiogiai formuoti savo protą idealiam žaidimui.
Na, o kaip tapti orientuotu į procesą? Kaip nustoti jaustis blogai kai praloši hand‘ą? Yra du atsakymai. Pirmasis, su laiku viskas bus lengviau. Pralošk pakankamai hand‘ų ir tapsi nebejautrus pralošimui, o taip pat ir negatyviam nusistatymui, kuris ateina kartu su tuo. Antrasis atsakymas yra šiek tiek sudėtingesnis, ir grąžina mus į kognityvinių poslinkių karalystę, bet apie tai kitame straipsnyje.
Haseeb Qureshi
