Mokymosi modelis – Kirmino koncepcija
„Kirminas“ yra koncepcija su keistu pavadinimu, kuri padeda lengviau suprasti mokymosi procesą. Tai nėra nauja revoliucinė idėja, tai tik pastebėjimai apie tai, kaip laikui bėgant vyksta tobulėjimas. Tiesa, gali būti jog apie kai kuriuos dalykus anksčiau niekada nesusimąstėte. Aiškus šios koncepcijos supratimas padės jums:
- Suformuoti produktyvesnį požiūrį į tobulėjimą.
- Nuosekliai tobulėti išvengiant dažnai pasitaikančių duobių.
- Išvengti bereikalingos kovos su dalykais kurių pakeisti negalite.
- Pažinti įgūdžių reikšmę mokymosi procese.
- Susitvarkyti su mokymosi proceso pakilimais ir nuosmukiais.
Bus dienų kai atrodys jog ką tik žengėte didžiulį žingsnį atgal, visiškai neprogresuojate ar grįžote prie senų savo įpročių. Kai taip nutiks sugrįžkite prie šio skyriaus.
Norėdami suprasti „kirmino“ koncepciją, pradėkite nuo pamąstymo apie jūsų pokerio (psichologinio) žaidimo intervalą, kuris natūraliai egzistuoja jūsų žaidimo kokybėje. Pamąstykite apie jūsų priimamų sprendimų kokybę tuo metu, kai žaidžiate aukščiausiame lygyje maksimaliai susikoncentravę ir tuo metu, kai esate visiškai nesusikaupę. Kitais žodžiais tariant, kaip gerai žaidžiate kai būnate susikaupęs ir kaip blogai, kai esate visiškai nesusikoncentravęs?
Norėdami iliustruoti šią mintį, tarkime, kad per paskutinius 6-12 mėnesių jūs įvertinote kiekvieną savo prie pokerio stalo priimtą sprendimą šimtabalėje skalėje (kur 100 geriausia, o 1 blogiausia). Sužymėję tuos balus grafike pamatytumėte varpo formos kreivę.
Dešinė arba teigiama pusė atspindi jūsų geriausius sprendimus, kairioji neigiama pusė – blogiausius sprendimus.
Ši varpo formos kreivė atspindi natūralų sprendimų intervalą, kuris egzistuoja kiekvieno žaidėjo žaidime – net ir shortstackerių. Visada, kai tik žaidžiate pokerį, yra tam tikri aspektai, kurie atspindi geriausias ir blogiausias jūsų galimybes. Idealiai žaisti pokerį ilgajame laikotarpyje neįmanoma. Yra momentai kai žaidžiate idealiai ir yra momentai kai būna priešingai. Pokeris yra dinamiškas žaidimas, kuris tampa vis konkurencingesnis. Tai reiškia, kad tobulybė, ar bent jau solidus žaidimas, yra judantys taikiniai. Jūs mokotės tol kol jūsų žaidimas tobulėja. Jei mokotės, reiškiasi jūsų priimamų sprendimų kokybė turi tam tikrą intervalą.
Pokeris nėra vienintelis pavyzdys kur egzistuoja intervalas. Jis egzistuoja praktiškai visur, o ypač profesionalų sporte. Paimkite bet kurį žaidėją iš profesionalų sporto ir įvertinkite jo įgūdžius per tam tikrą laiko tarpą. Gausite tą pačią varpo formos kreivę. Tarkime, fultobe žaidėjai gali atlikti įspūdingus pasus, bet neįmušti turėdami garantuotas progas.
Atidžiai žvelgdami į savo žaidimą, labai svarbu, kad patys pripažintumėte, jog tas intervalas egzistuoja. Vertinkite realybę kokia ji yra, o ne kokia norėtumėte, kad būtų. Pažvelkite į stiprąsias savo žaidimo puses, kurios atsispindi dešinėje kreivės pusėje. Tai sprendimai priimti tuo metu kai jūsų mąstymas yra aukščiausiame lygyje, todėl jie yra daug lengvesni, nes jūs turite solidų supratimą apie savo oponentus ir žinote ką darote prie stalo. Apskritai kalbant jūs turite puikų nusiteikimą ir supratimą apie žaidimą.
Dešinė pusė taip pat atspindi naujai suvoktą informaciją, mokomuosius video, bendravimą su kitais žaidėjais ir tt – visa kas leidžia priimti dar geresnius sprendimus negu įprastai. Primenu, tai yra įgūdžiai priskiriami sąmoningai kompetencijai ir kol kas negali būti skaitomi, kaip solidaus jūsų žaidimo dalis.
Kitoje kreivės pusėje yra visi blogi sprendimai. Tai visos tos klaidos, kurių jūs žinote, kad turite nedaryti, tačiau vistiek darote. Dažniausiai šios klaidos yra susijusios su problemomis jūsų psichologijoje, tokiomis kaip nemąstymas dideliuose bankuose ir geriausios rankos nusimetimas; nepakankamas oponento įvertinimas, nes jums trukdo nuobodulys; tiltinimas ir per daug agresyvus žaidimas su gerokai daugiau rankų nei reikėtų. Be abejonės, tai yra dalykai kuriuos jūs norite pašalinti iš savo žaidimo, nes jie kainuoja daug pinigų, sukelia susierzinimą, sutrikimą ir pasitikėjimo problemas. Ši knyga skirta jūsų psichologiniam žaidimui pagerinti, o tai reiškia, kad daugiau nebedarysite tų pačių klaidų ir dažniau žaisite arti savo protinių galimybių ribos.
Kirmino koncepcija puikiai parodo, kaip jūsų pokerio žaidimo intervalas keičiasi per tam tikrą laiką.
Kai jūsų sugebėjimai pasiekia naujas aukštumas, tada priekinė intervalo dalis (kaip ir kirminas) žengia žingsnį į priekį. Tai kas buvo geriausia ką galite, ką tik tapo dar geriau. Tai taip pat reiškia, kad intervalas išsiplėtė, nes blogoji žaidimo pusė kol kas nepajudėjo. Pats efektyviausias būdas vėl judėti į priekį yra koncentracijos nukreipimas į kairę intervalo pusę ir darbas su savo silpnybėmis. Eliminuodami didžiausias žaidimo silpnybes, priversite savo žaidimo kreivę žengti žingsnį į priekį.
Ši koncepcija iliustruoja kaip nuolatinis tobulėjimas vyksta žengiant vieną žingsnį su priekine ir galine kreivės dalimis į priekį. Koncepcijos esmė:
- Tobulėjimas yra dvipusis: gerinant tiek stiprybes, tiek silpnybes.
- Žaidimas aukščiausiu lygiu yra judantis taikinys, nes jis visuomet priklauso nuo dabartinio jūsų žaidimo intervalo.
- Eliminuodami savo psichologines ir technines pokerio žaidimo blogąsias puses (C-game), atlaisvinate vietą naujai informacijai, taip sukurdami potencialą dar geresniam aukščiausiam lygiui (A-game) pasiekti. Taip, tai reiškia, kad jūsų geriausias lygis gali būti dar geresnis.
KLIENTO ISTORIJA
Niman „Samoleus“ Kenkre $5/$10 – $25/$50 NLHE
Bluefire pokerio mokyklos treneris
Galbūt tai pasirodys šiek tiek neįprasta, bet su Jared aš pradėjau bendrauti tada, kai mano žaidimas buvo aukščiausiame lygyje. Daugiau nei penkerius metus sėkmingai žaidžiau pokerį, tačiau susidūriau su rimtais sunkumais 2009 metų gale. Tuo metu žaidžiau labai prastai ir truputį buvau palūžęs psichologiškai. Visus sunkumus išsprendžiau pats ir su Jared susitikau kai žaidimas jau buvo pagerėjęs, nes maniau, kad turėdamas geresnį nusiteikimą sugebėsiu efektyviau įsisavinti naują informaciją. Be to, galvojau, kad darbas su juo apsaugos mane nuo panašių nuosmukių.
Pradžioje labai skeptiškai žiūrėjau į psichologinio žaidimo trenerius. Ką gi tokio jis man pasakys, ko aš dar nežinau? Tikėjausi kažko panašaus į „išlik ramus“, „nepergyvenk dėl rezultatų“, „įsivaizduok save laimintį“ ir panašių marazmų apie kuriuos galima prisiskaityti forumuose. Tačiau aš buvau nustebintas. Jared iš tikrųjų turi fantastišką mokymosi sistemą, kuri davė labai greitą efektą.
Jis kalbejo apie koncepcijas, kaip pvz. „kirmino“, tokiame kontekste, apie kurį anksčiau nebūčiau pagalvojęs. Suvokimas, kaip mano silpnybės susiję su stiprybėmis, buvo akis atveriantis. Visada maniau, kad mano A-žaidimas ir F-žaidimas yra du skirtingi dalykai. Jared padėjo suprasti kaip visa tai yra susiję, o tai lėmė sistemišką ir aiškų mano, kaip žaidėjo, tobulėjimą. Dabar suprantu, kad turiu sunkiai dirbti, norėdamas pagerinti savo F-žaidimą, tam, kad jis taptų bent šiek tiek geresnis negu buvo vakar.
Taip pat niekada nesupratau, kad emocijos yra mokymosi modelio dalis. Mano nuostabai, vien žinojimas daugiau apie tai, visiškai pašalino neigiamą efektą, kurį emocijos darė mano žaidimui iki tol. Visa nesąmoningos kompetencijos koncepcija pakeitė mano požiūrį į žaidimą.
Gali būti, jog nesąmoningos kompetencijos koncepcija yra pats svarbiausias dalykas, kurio Jared mane išmokė. Kai tiltindavau, viena iš didžiausių mano silpnybių buvo didelis susierzinimas, kai kiti žaidėjai mane 3betindavo pozicijoje turėdami rankas, su kuriomis net neturėtų žaisti. Tuomet aš pats pervertindavau savo rankas ir labai tiltindavau dėl tokio priešininkų žaidimo. Tai buvo silpniausia mano vieta ir aš tai žinojau, tačiau niekaip nesugebėdavau susitelkti ties šia problema. Jared tik nusijuokė ir paklausė manęs: „Nori pasakyti, kad oponentams neleidžiama žaisti taip, kad išmuštų tave iš vėžių ir priverstų blogai žaisti?“ Kai į viską pažiūrėjau kitu kampu, supratau, kad mano emocinės reakcijos tik bando pridengti didžiausias mano silpnybes. Aš susitvarkiau su šia problema ir dabar mano galva veikia daug geriau tokiose situacijose. Aš vis dar susierzinu, tačiau mano žaidimas nesutrinka, nes jis yra pasiekęs nesąmoningos kompetencijos lygį.
Dabar kiekvieną kartą žaisdamas, apie patį žaidimą mąstau mokymosi modelio kontekste. Mano blogosios emocijos išlenda daug rečiau, o ir kai išlenda, tai neįtakoja žaidimo taip kaip anksčiau. Tai dar vienas svarbus dalykas, kurio išmokau iš Jared. Po keleto sesijų padariau prielaidą, kad daugiau nesėkmės manęs taip netiltins, nes dabar turiu supratimą apie tai. Emocijos visada bus, tačiau vien jau to žinojimas padeda geriau su jomis susitvarkyti. Profesionaliai pokerį žaidžiu penkis metus ir per tą laiką niekas nepadarė geresnės teigiamos įtakos mano žaidimui negu tos pamokos kartu su Jared. Tiesa pasakius, niekas net negalėtų su tuo konkuruoti.
Straipsnių seriją parengta pagal Jered Tendler pokerio psichologijos knygą: “Mental game of poker”. Norintys įsigyti originalą, kuris yra anglu kalba, gali tai padaryti amazon.com
