Noras mesti tai, ką pradėjai taip pat kyla dėl tam tikrų paskatų. Yra vienas, aiškiai tai iliustruojantis eksperimentas, atliktas su Niu Jorko taksi vairuotojais. Vairuotojai buvo klausinėjami tokiu klausimų kaip : „Kiek laiko dirbate piko metu?” ir „Kiek laiko dirbate, kai darbo nėra?”. Be abejo, taksi vairuotojo atlyginimas intensyviomis dienomis bus iš esmės didesnis, taigi būtų logiška, kad jie turėtų daugiau dirbti piko dienomis ir ilsėtis kai darbo mažai. Tačiau yra visiškai atvirkščiai. Beveik visi vairuotojai darbingomis dienomis dirbo trumpiau, o dienomis, kai darbo trūko – ilgiau. Kodėl?
Taip vyksta dėl tam tikrų paskatų. Taksi vairuotojams jų vidinė pskata buvo vidutinis pinigų kiekis, kurį jie užsidirba per vieną dieną. Kitaips žodžiais tariant, jie nesąmoningai kėlė sau tikslą, kiekvieną dieną gauti tokį patį pinigų kiekį. Darbingomis dienomis, jie greitai užsidirbdavo ir likusią dienos dalį ilsėdavosi, dienomis, kai darbo buvo mažai, jie dirbdavo ilgas valandas bandydami užsitikrinti įprastinį užmokestį.
Pokerio žaidėjai dažnai elgiasi taip pat. Žmonės mėgsta viską mesti priėję iki tam tikros ribos, kuri atrodo kaip „geras laimėjimas”, taip pat žmonės nemėgsta visko mesti tada, kai jiem blogai einasi, arba kai sesija sunki – dažniausiai tada jie žaidžia iki negalėjimo, kol yra priversti sustoti. O priežastis visur yra ta pati. Žaidėjai nesąmoningai sau kelia tikslą kievieną dieną laimėti tokį patį pinigų kiekį bei žaisti panašų laiko tarpą, nors tai ne būtinai optimalu.
Optimali strategija būtų žaisti taip ilgai, kaip tik gali dienomis, kuriomis laimi ir greitai baigti žaidimą, kai pralošinėji. Sėkmingomis dienomis tu žaisi A lygio žaidimą, jausies ypatingai pasitikintis savimi, todėl bus daugiau galimybių žaisti su silpnesniais, tilt'inusiais žaidėjais. Prastos sesijos EV nublanksta prieš sėkmingos, todėl jos tęsti neverta.
Taigi, permąstyk savo proto įpročius. Kokie yra tavo „baigimo žaisti” šablonai? Koks laimėjimų kiekis sukelia jausmą, kad jau gana, kad jautiesi komfortiškai baigdamas žaidimą ankstyvoje stadijoje? Koks nuostolis yra toks mažas, kad net nejauti, jog tai yra nuostolis? Ar gali baigti žaisti „sėdėdamas ant nulio”?
Mes kiekvienas turime daugybę vidinių paskatų. O idealiu atveju, mes norime jų visų atsikratyti, kad pokeryje priimti sprendimai būtų visiškai objektyvūs. Jeigu mes žaidžiame upswing'o metu ir anksti baigiame žaidimą, kai blogai einasi – iškeliame savo laimėjimus iki maksimumo.
Sprendimas vėl gi yra toks pats – priimti nuostatą, kad „viskas yra viena ilga sesija”. Ir nesvarbu ar tu pralaimėjai ar laimėjai, nes tai tik visos karjeros grafiko atkarpa. Jei gali į visa tai pažiūrėti tokiomis akimis ir pasirinkti kada žaidi, o kada ne, remdamasis savo žaidimo kokybe, tavo, kaip pokerio žaidėjo, gyvenimas bus žymiai lengvesnis.
Jei tikrai pritaikysi šią perspektyvą, žaisti maratonines sesijas ir sėdėti ant nulio nebus jokios prasmės. Kas turima omenyje sakant „sėdėti ant nulio”? Jei vieną naktį nukritai 10 buyin'ų žemyn, kas tokio ypatingo bandyti lamėti kitus 10 buyinų šiąnakt? Kodėl nepabandžius jų atsilošti rytoj? Ar poryt? Kiti 10 000 hand'ų grafike vistiek atsiras, nesvarbu, kada nuspręsi juos surinkti, tai kuo ypatinga būtent ši naktis? Išskyrus žinoma, jei šiąnakt žaistum prasčiau – tokiu atveju, vienintelis logiškas pasirinkimas būtų eiti miegoti, o tada žaisti kitą dieną, ir dar kitą.
Kitas, efektyvus, proto įsitikinimas yra apie laimėjimus per valandą. Sakykime, tu žinai, kad vidutinis tavo winrate'as yra 100$/val., ir sakykime, kad šiąnakt nukritai 1500$. Taigi, jei nori išsilyginti, remiantis šia idėja, turėtum sau pasakyti: „Na, jeigu noriu išlyginti skirtuma, turėsiu žaisti 15 valandų. Jei žaisiu 3 valandas, uždirbsiu, vidutiniškai, tik 300$ (ir dar, aš esu tilt'inęs ir labai pavargęs, tai ar tikrai verta žaisti dabar?) Atsakymas tikriausiai būtų: ne.
Taigi, yra daugybė strategijų padedančių performuluoti mūsų periodus ir prote įsitvirtinusias paskatas. Bet neišvengiamai, vienas iš sunkumų keičiant savo nuostatatas yra tai, kad neįmanoma aiškiai suprasti kaip tau sekasi būtent per tą sesiją. Net jei tu nusprendei atmesti visas kasdienių sesijų paskatas, net jeigu išjungei savo sekimo programą ir nežiūri į savo bankroll'ą, jei esi minimaliai pastabus, galiausiai vistiek turėsi idėją kiek pakilai ar nukritai žemyn. O kaip būtų galima atsispirti norui tęsti sesiją, nesvarbu esi pakilęs ar nusileidęs?
Na, tai tikras iššūkis. Daugiau nėra jokių stebūklingų triukų, turi paprasčiausiai save priversti kitaip matyti savo realybę. Tai reikalauja laiko ir pastangų, bet jeigu suvoki įsitikinimų gajumą ir galią, susiduri su neišvengiama atsakomybe įvaldyti savo protą ir jį strategiškai panaudoti, norėdamas kilstelėti savo suvokimą.
