Kaip prie pokerio stalo mes įgyjame informacijos? Tai gali atrodyti kaip paprastas klausimas, bet jame yra daugiau negu gali pasirodyti iš pradžių. Problema yra ne tik pats informacijos surinkimas, bet taip pat ir jos atsijavimas nuo informacinio triukšmo. Kai tik triukšmas yra pašalinamas, mes turime gautą informaciją interpretuoti ir panaudoti žaisdami. Nors
dažniausiai didžiąją dalį šios užduoties darome automatiškai, tai nėra paprasta.
Procesas prasideda nuo informacijos surinkimo. Informacijos kaupimas reiškia ne tik žaidimą prie pokerio stalo ir leidimą visiems įvykiams tiesiog vykti. Šį veiksmą galima įvardinti kaip atrankinio dėmesio meną. Žmogiškosios būtybės iš prigimties yra netobulos, mums trūksta tam tikrų savybių, mes galime nepastebėti tam tikrų dalykų. Mūsų dėmesys ir suvokimas yra riboti. Dėl šios priežasties, turime nuspręsti į kuriuos pokerio mačo elementus koncentruosimės, o kuriuos ignoruosime. Atrankus dėmesys tai procesas, kuris išgrynina svarbią informaciją iš viso pasiekiančio informacijos srauto.
Dažniausiai visi įsivaizduoja, kad aukšto lygio pokerio žaidėjai yra kažkuo ypatingi ir sugeba atrinkiti informaciją geriau negu kiti. Kad jie yra akylesni ar kad turi kokią įgimtą savybę pastebėti tell'us, pasirinkti geresnius žaidimo modelius.
Tačiau tai yra visiška nesąmonė. Jei aukšto lygio žaidėjai gali ryškiau pastebėti tam tikras tendencijas ir interpretuoti jas paversdami aiškesniais modeliais, tai tik dėl dviejų priežasčių. Pirma, jie turėjo milžinišką kiekį patirties psichologinių modelių kūrime, dėl ko paaštrėjo jų jautrumas ir jiems tapo žymiai lengviau šiuos modelius atkurti žaidžiant. Antra, jie turėjo labai daug patirties su neįprastomis situacijomis, ir jos visos persikėlė į pasąmonę, todėl jų sąmoningasis protas yra laisvas ir gali koncentruotis į psichologinį žaidimą. Kitais žodžiais tariant, meistriški pokerio žaidėjai nėra pajėgūs kažkaip labiau, ypatingiau susikoncentruoti, tiesiog jie jau yra visa tai patyrę, todėl gali leisti savo protui koncentruotis į kitas problemas. Jų sąmoningas dėmesys yra laisvas ir gali ieškoti subtilesnių tell'ų, kažkokių struktūrų ar kitos vertingos informacijos, kurios silpnesnis žaidėjas neturi kada ieškoti.
O jeigu tu nori patobulinti savo stebėjimo įgūdžius kitaip negu tik rinkdamas patirtį? Nors žiauri, tikra patirtis yra svarbiausias faktorius, yra ir keletas kitų būdų, kurie gali padėti.
Pirmasis būdas lavinti stebėjimą yra tiesiog susifokusuoti ties tuo. Tai atrodo per daug akivaizdu, kad galėtume tai teigti, bet atsimink, kad būti susikoncentravusiu yra kažkas, ką gali daryti pats, o ne kažkas, ką tiesiog patiri. Žinoma, kartais būsi susikoncentravęs net negalvodamas, kad tau reikia tai padaryti. Bet neturėtum leisti savo vidinėms nuotaikoms valdyti tave. Primindamas sau, kad turi koncentruotis į varžovo stebėjimą, kai tavo protas įjungia autopilotą ir pradedi svajoti apie kažką, gali sau labai pagelbėti. Susikaupk! Karts nuo karto pasakyk sau tai ir atsimink, kad fokusas gali būti aktyvus ir sąmoningas procesas.
Kai stebi savo priešininką atkreipk dėmesį į kiekvieną situaciją ir pabandyk suvokti, ką kieviena iš jų tau sako apie varžovo žaidimą. Pamatyk specifines vietas ir bandyk pamatyti, kaip jos dera su bendru žaidėjo portretu. Dar kartą primenu, tai neįvyks automatiškai. Turėsi priversti save aktyviai ir kruopščiai apdoroti gaunamą informaciją apie jo psichologiją, bet'inimo šablonus ir pan. Stebėk, interpretuok ir pildyk tolimesnį savo varžovo portretą.
Vienas geriausių būdų tai padaryti yra išreikšti (tiek garsiai, tiek ir tyliai). Pavyzdžiui, jeigu matai, kad kažkas pastoviai check back'ina daugybę draws turne, įvardink sau: ” Jis check back'ina daug draw turne, o tai reiškia, kad nemėgsta rizikuoti, beveik neatlieka semi-blefų, o jo range'as yra paremtas verte. Turėčiau jį statyti ant draw riveryje.” Aišku, ne visada turėsi tokias aiškias išvadas iš kiekvieno hando. Bet svarbu sau priminti ir savo read'ų įrodymus, o ne tik nuolat kartoti pačius read'us. Kuo labiau sąmoningas ir įrodymais paremtas read'as yra, tuo natūraliau tu susidorosi su įvairiomis stebėjimo subtilybėmis. Ir ne tik tai. Peržvelgiant savo išvadas sąmoningai ir aiškiai, „įspausi” jas labiau į savo protą, o tai padės jas lengvia atpažinti, prisiminti ir atitinkamai veikti.
Jei žaidi online, turėtum visada naudotis užrašais ir nuolatos pildyti savo pastebėjimus. Užrašų menas yra labai subjektyvus, o skirtingi dalykai skirtingai paveikia žmones. Svarbiausia, kad užrašus darytum dažnai, nuosekliai ir juos efektyviai panaudotum. Būtų idealu, jei tavo užrašuose daugiausiai būtų tokie dalykai:
1) Reikšmingų įvykių žymėjimas, pvz.: ” Jis padarė call down, lentoje buvo XYZ kortos, su bottom pora”.
2) Psichologinių read'ų pastebėjimai, pvz.: „Mėgsta blefuoti du kartus iš eilės” arba „Nemėgsta rizikuoti”.
3) Bet-sizing žymėjimas, pvz.: „Overbet'ino savo flush'us riveryje”.
4) Žymėkis pastebėjimus, kaip žaisti prieš jį, pvz.: „Kai turi spalvą, daryk mažus bet'us, nes jis mėgsta raise'inti mažus bet'us”.
Atsimink, užrašai vertingi ne tik todėl, kad gali juos išsitraukti ir skaityti, kai jautiesi pasimetęs ar pamiršai savo read'us. Užrašai, visų pirma, vertingi todėl, kad jie stiprina įspaudus tavo prote ir padeda juos lengviau atsiminti. Nuosekliai vedamų užrašų procesas privers tave geriau įsiminti savo read'us, net jeigu tų užrašų niekada ir neatsiversi. Taip pat tavo sąmonė taps dėmesingesnė oponentui kai žaidi, todėl jei dar nevedi užrašų, pradėk dabar pat.
Tikriausiai pastebėjai, kad daug gerų žaidėjų atrodo turintys nuostabius stebėjimo įgūdžius, bet dažniausiai negali aiškiai išreikšti kaip jie tai žino. Jei bandysi juos paspausti, kaip atlikai tą read'ą, jie tik patrauks pečiais ir pasakys, kad žinojo tai. Ir dar kartą pasikartosiu, šie žaidėjai nėra kažkuo ypatingesni už kitus ar kažkokie genijai. Tiesiog jų stebėjimo įgūdžiai buvo perkelti į pasąmonę. Šių žaidėjų automatinis protas buvo ištreniruotas vertinti, sintetinti ir atkuri varžovų veiksmus savaime.
Tu neturi tiesioginės savo pasąmoningo koncepto apie varžovą kontrolės, bet gali skirti aktyvų dėmesį jo žaidimui ir sąmongus įgūdžius, kad prasibrautum į savo pasąmonę. Tai gali padaryti per kalbėjimą su savimi, aktyvų tyrinėjimą ir žaidėjo proto teorijos performavimą, užrašų rašymą ir sąmoningai dirbdamas su savo pastebėjimais. Jei darysi tai pakankamai nuosekliai ir dažnai, pamažu, per tam tikrą laiką, šis procesas automatizuosis ir pereis į tavo pasąmonę.
Paversk pokerį priešininko tyrinėjimu. Susitapatink su juo. Kvėpuok jo oru. Stebėk jį, mokykis iš jo, judink jį ir rink informaciją apie jo silpnąsias ir stipriąsias puses, jo įsitikinumus ir baimes. Tik tada gebėsi suprasti savo varžovą ir, su trupučiu sėkmės, nuspėti jo veiksmus. Pokeryje nėra geresnio jausmo nei pasiekti meistriškumą analizuojant priešininko protą.
