Tu sėdi prie stalo. Varžovas sėdi priešais, jo tu niekada nesi matęs, taigi vyksta pirmasis jūsų handas. Tavo veiksmas.
Visi mes buvome tokioje situacijoje tūkstančius kartų. Tačiau, beveik visada pamirštame, kokia svarbi yra ši situacija. Pirmasis handas yra vienintelė sitaucija, kurioje tu visiškai nieko nežinai apie varžovą, ir tuo pačiu turi žaisti prieš jį. Ką tokiu atveju darai?
Be abejo, atlieki kažkokius veiksmus. Juk neiškelsi rankų į orą ir nesakysi, kad pasiduodi. Tai, kip elgiesi yra tavo standartinis modelis. Standartinis modelis yra protu susidėliotas modelis, kurį jis sukūrė išvedęs vidurkį žaidėjų, su kuriais esi žaidęs.
Tyrinėdamas savo priešininkus, tu iš lėtu kaupi ir formuoji savo standartinį modelį, šiek tiek jį koreguoji įtraukdamas veiksmus, kuriuos atlieka kiti žmonės, jų galvosenos modelius, kol savo prote turi aiškų žaidėjų vidurkio portretą. Žinoma, kuo esi pastabesnis ir kuo daugiau turi patirties, tuo tikslesnis bus tavo standartas. Tam tikru atžvilgiu, kai atsisėdi prie naujo stalo su kuo nors, ko nepažįsti, tai su kuo susiduri, nėra tikrasis tavo varžovas. Tu tiesiog žiūri į savo standartinį priešininko modelį. Tai yra standartinis modelis, prieš kurį tu žaidi, kuriam priskiri tam tikras intencijas ir kurio handus bandai nuskaityti.
Įsivaizduokime, kad matai žaidėją, kuris 3-bet'ina pirmame mačo hande ir tu nusimeti. Kokią išvadą gali padaryti apie šį varžovą? Jei žiurėtume išimtinai tik į HUD statistiką, pamatytume, kad jo 3-bet frequency 100%. O tu ar žaisi prieš jį taip, lyg jis 3-bet'intų 100%? Visi žinome, kad niekas ne 3-bet'ina 100%, pokerio žaidėjų populiacijoje tokie individai neegzistuoja. atkreipk dėmesį, kad mes nenaudojame informacijos apie varžovo veiksmus, kad susidėliotume jo žaidimo modelį, nes tokiu atveju būtų teisinga daryti išvadą, kad jis 3-bet'ina 100%. Vietoj to, jo veiksmus reikėtų interpretuoti, pagal tai, kaip pasiskirsto fraquencies per visą žaidėjų populiaciją. Kitais žodžiais tariant, mes galvojame apie platesnį žaidėjų ratą ir panaudojame šią informaciją tam, kad susidėliotume priešininko modelį.
Statistikoje tai yra žinoma kaip Bayesian updating. Panaudojant vidutinį 3-bet dažnį, standartinį nuokrypį (koks platus 3-bet'inimo dažnio pasiskirstymas yra per visą populiaciją) ir įkaltį, su kuriuo esame susipažinę (vieną 3-bet'ą), galime pasinaudoti Bajeso skaičiavimais ir apskaičiuoti varžovo 3-bet dažnį vienam 3-bet'ui. Jei bandytume nuspėti skaičių, jis būtų 1% arba 2% didesnis už vidurkį, remiantis mūsų įvykiu.
Gali pasirodyti, kad žaisti prieš kažką patį pirmąjį handą nėra jau tokia didelė problema, bet tai yra pradžia, kuri lemia, kaip visi mūsų nuskaitymai veiks prieš varžovą. Kiekvienam mače nuo pat pirmojo hando, mes kuriame naują mūsų standartinį modelį, visai kaip figūrėlę iš molio. Tad vėliau su kiekvienu sekančiu sprendimu, su kuriuo stebime oponentą, mes pradedame tai figūrai suteikti formą, po truputį performuodami savo modelį. Surinkus tam tikrą kiekį informacijos ir patirties, šis modelis išvysto savo atskirą asmenybę. Pradedame matyti jo akis, žandikaulius, ir kitus įvairių detalių išryškėjimus, kurie paverčia jį individu.
Labai svarbu turėti kuo tikslesnį standartinį modelį, nes kuo jis tikslesnis, tuo geriau pradžioje galėsi numatyti varžovo žaidimą. Tai – vienas svarbiausių įgūdžių norint susikurti prognozuojamus žaidėjų žaidimo modelius. Prieš tai, kai galėsi sumodeliuoti konkretaus žaidėjo modelį, turi turėti aiškią idėją, kaip atrodo vidutinis žaidėjas. Pasaulinio lygio pokerio žaidėjai puikiai išmano dažniausius leak'us, silpnąsias vietas ir žaisdami su naujais žaidėjais, šia informacija jie naudojasi. Tai – didžioji kiekvieno žaidėjo winrate'o dalis. Norėdamas susikurti standartinį modelį turi žaisti su kuo daugiau žaidėjų ir atidžiai stebėt, ką jie daro. Per laiką pradėsi pastebėti, dažniausius šablonus, trūkumus ir prielaidas, kurias daro vidutinis žaidėjas. Praeitame straipsnyje kalbėjome apie tai, kad žaidėjai kituose dažnai mato savo paties projekciją, tai reiškia, kad jie kitame žmoguje mato savo pačių tendencijas ir suvokimą. Tu nesi išimtis. Kiekvienas standartinis modelis, kurį sukursi, bus šiek tiek paremtas tavo paties žaidimu. Ten, kur ne visai aiškiai suprasi, kas vyksta, matysi, kad žmonės linkę daryti tokias pačias klaidas, kaip ir tu, apie kaikurias situacijas galvoja taip pat, kaip ir tu, vyksta toks pat žaidimo flow ir panašiai. Kiekvienas tavo standartinis modelis kažkuria dalimi bus panašus į tave. Situacijose, kurios yra nutolusios nuo centro, ši projekcija dar labiau sustiprėja, todėl kad tokiose vietose neturi pakankamai vertingos patirties. Vienintelė išeitis – būti ypatingai atidžiam ir išlikti atviram idėjai, kad varžovai ne visada mąsto taip, kaip tu.
Kaip jau minėjome, standartinis modelis yra nuolat atnaujinamas. Bet taip pat gali pastebėti, kad turi daugialypių standartinių modelių. Po to, kai panaudojamas pirminis modelis, ir pastebėjus, kad oponentas yra gana agresyvus arba pasyvus, gali perkeisti savo standartinį modelį į agresyvaus arba pasyvaus standartinio modelio žaidimą, nuolat keisdamas jį pagal situaciją. Iki tol, kol tavo nuskaitymai taps vis labiau ir labiau tikslesni, ir kol pagaliau turėsi savo indivudualų priešininko modelį. Kiekvienas iš šių modelių vis dar remiasi į tavo paties žaidimo projekciją, todėl turėk tai omenyje. Svarbiausias dalykas yra, kad analivazimas ir permodeliavimas prasideda nuo pirminio oponento modelio, kurį jam priskyrei, ir kuris kilo iš tavo patirties su vidutiniu žaidėju.
