Visą gyvenimą valgai saldainius/traškučius, geri kavą ar pvz.: rūkai, tačiau vieną dieną staiga sužinai arba yra padaromas naujas tyrimas ir paaiškėja, kad iš tikro nikotinas didelis nuodas, kuris labai kenkia mums ir aplinkai, kavoje randama daugybė kancerogenų, kad saldainiai ir traškučiai yra netinkamas maistas mums. Kadangi esi sąmoningas tai lengvai atsisakai, ko tau nereikia ir nejauti jokio nepatogumo, lanksčiai reaguoji į aplinkybes ir gyveni toliau.
Ta pati situacija ir pokeryje, mokaisi žaisti pokerį, mokaisi rankų vertes ir derinius. Sužinai, kad AK ir AA yra „monstrai” ir, kad su AK pralošti tai jau badbeatas. Žodžiu iš lėto tobulėji, mokaisi ir praktikuojiesi, postini savo rankas į pokerio forumus ir pan. Tačiau vieną dieną gauni gerų žaidėjų patarimus ir paaiškinimus, kad su AJ ar KQ atidarinėti iš UTG (full ringe) nepelninga, sukritikuoja tavo AK c-betus ir sako, kad nereikėtų c-betint 100% flopų, kad nevertėtų stackintis su AsAh ant 7c8c9c flopo esant 3 oponentams. Arba tiesiog, kad žaisti ne pozicijoje yra -EV. Kaip ir viskas labai paprasta, sužinojai, išmokai ir lengvai prisitaikai prie naujų aplinkybių, sąlygų.
Tačiau ar viskas taip paprasta? Tiek gyvenime, tiek pokeryje? (Dažnai girdžiu žmones sakant apie rūkymą „man reikia mesti rūkyti”, „aš žinau kad rūkymas man labai kenkia, bet…”, „žinau kad rūkymas visiškas š…, bet…” ir panašius dalykus. O jeigu paklaustum žmogaus kodėl tu rūkai? Ką tau duoda rūkymas? Dažniausiai neišgirsi nei vieno atsakymo. Padeda atsipalaiduoti!? Cha, nejuokauk ir nemeluok pats sau, negi nežinai geresnių atsipalaidavimo būdų? 🙂
Grįžtam atgal prie pokerio. Dažnas posakis tiek gyvenime, tiek pokeryje, „žinau, kad nereikėtų taip daryti, bet…” ir atsiranda tada „hero” move, call ar nesąmoningai sustumiami all in, kurie po to priverčia graužtis ir kaltinti save, kad nesugebėjai susivaldyti.
Tai ar lengva pakeisti? Deja, daugumą iš jūsų turiu nuvilti. Keistis labai paprasta ir lengva. Nepasiduokit senajai nuomonei, kad įpročius sunku nugalėti ir reikia įveikti valios ar fizinėmis pastangomis, įpročiai lūžta per minutę, lūžta vienas po kito ir dažniausiai praeina daug laiko, kol sąmoningai suprantam „aš to nebedarau” „aš visiškai nebenoriu…” koks tada būna pakilimas viduje. Kiekvienas turime begales pavyzdžių savo tarpe, ar koks žmogus su „labai stipriu įpročiu” pakeitė savo gyvenimą per vieną akimirką, pvz.: kai užkietėjęs rūkorius rūkęs 20 metų meta rūkyti, kaip žmonės per dieną keičia savo mitybos ar gyvensenos įpročius. Kaip per sekundę dingsta baimės, visą gyvenimą bijojai vorų, bet kartą suvokei, kokie jie maži iš tikro, pagalvojai „kaip voras turėtų bijoti manęs, klykiančio ir lakstančio su šluota”. Viena mintis ir įpročio, kurio atrodė niekada neatsikratysi, nebeliko.
Įprotis yra mūsų galvose, mūsų prote, reikia tiesiog jį paleisti iš ten.
Kolegos būkite sąmoningi, gyvenime viskas paprasta.
