Pokeris – tai aukščiausia meno forma. Tradiciškai, meno sąvoka yra apribojama tokių dalykų kaip tapyba, muzika ir pan. Tačiau retkarčiais išgirsti žmones kalbant apie gražų beisbolo mostą ar stulbinantį matematinį įrodymą. Pokeryje mes taip pat kalbame apie grožį, nors naudojame ir kitokius žodžius tam nusakyti, pvz.: „sick žaidimas”, „soulread'as” ir pan. Tai, kaip mes suvokiame grožį pokeryje yra aukščiausia meistriškumo forma.
Iš kur pokeryje atsiranda kūryba? Koks jos vaidmuo? Ir kaip galime vystyti savo kūrybingumą?
Iš esmės, natūralu būti kūrybingu. Kai tik pradėjai žaisti pokerį, viskas ką darei buvo kūryba. Tu eksperimentavai, atlikai pasirinkimus, kurių iki tol nebuvai daręs ir nebijojai. Tik praėjus tam tikram laiko tarpui, kai jau išmokai ko geriau nedaryti, tavo kūrybingumas buvo užslopintas. Tada tu tapai visiškai pasirengusiu disciplinuotu žaidėju. Dabar net nematai koks esi apribotas savo paties sąlygotumo. Taigi, nebegali matyti visų esamų galimybių. Kai susiduri su AA preflop'e, nematai limp'inimo kaip galimybės, ji buvo visiškai atmesta.
Sekundėlei įsivaizduok pokerį kaip platų lauką. Tavo „žaidimas” yra išmintų takelių šablonas jame, apribojantis tau pasiekiamą erdvę. Vietoj leidimo sau laisvai klaidžioti po šį lauką, dabar eini tik nusibrėžtais takais. Ir tai nevyksta be priežasties. Taip bandai save apsaugoti nuo neigiamos EV. Šios struktūros tampa savarankiškai nustatytu žemėlapiu, izoliuojančiu nuo pinigų praradimo.
Bet kai tik pasistatai tvirtus pagrindus savo žinioms, suvoki, kad tavo sukonstruotas žaidimo modelis nėra tobulas. Supranti, kad tavo nusibrėžtas takas gali būti geresnės formos, tobulo pokerio žaidimo formos, bet tavasis takelis niekaip netampa tokiu. Įtari, kad daugumoje vietų jis per trumpas, o kaikur per ilgas.
Iš kur atsiranda kūryba? Ji atsiranda natūraliai, bandymų ir klaidų metu, žaidžiant ir mokantis iš gautų rezultatų. Ir kol vis dar kuri savo pokerio struktūrą (kai dar sprendi kaip nubraižyti takelių tinklą) yra labai lengva būti kūrybingu, išbandyti savo ribas. Tai yra lengvoji dalis.
Po to kai šablonas jau sukurtas ir įsispraudęs giliai į tavo sąmonę, kūryba tampa tikru iššūkiu. Jei suvoki limp'inimą į AA kaip nepriimtiną pasirinkimą, jei pašalinai jį iš visų potencialių pasirinkimų, kaip išvis žadi išsiaiškinti faktą, kad limp'inimas šiuo atveju yra geriausias pasirinkimas?
Tikriausiai jau pradėjai sukti galvą, kodėl naudojamas toks bukas pavyzdys: „juk limp'inimas į AA niekada nėra geriausias sprendimas”. Būtent todėl tai ir yra labai geras pavyzdys. Visi žinome, kad atviras limp'inimas į AA cash'e niekada nėra geras sprendimas. Bet jis yra už mūsų pasistatytų žaidimo šablonų ir toks modelis tikriausiai puikiai derinsis su teigiamos EV žaidimu. Tačiau tu niekada nežinai, kuris iš tavo turimų šablonų nebesuderinamas su teigiama EV, kartais jis gali būti toks pat akivaizdus, kaip šis, sakantis nelimp'inti į AA. Kadangi tai jau giliai įsitvirtinusi tavo žaidimo dalis, ji prabėga tylomis, kaip neklausiamas klausimas, taktinė prielaida.
Paprastai būna akivaizdu, kai peržengi savo ribas. Kai atlieki blefus, kurie neveikia ar sužaidi taip, kad lengva atremti, iškart gauni negatyvų feedback'ą, taigi supranti, kad turi atsitraukti. Sunku tokių vietų savo žaidime nepastebėti. Bet didžiąją laiko dalį, EV kurią mes peikiame bloguose spot'uose, trukdo EV kurią galėtume turėti. Žinoma, apie šią EV mes nieko nežinome. Mūsų protas negauna jokių užuominų apie EV, kurios net nežinome egzistuojant.Vienintelis peržengtų ribų požymis, tai mažesnis winrate'as.
Tu negali žinoti, kur peržengi savo ribas. Tokia yra natūrali pokerio žaidėjo prigimtis. Tau trūksta vertės, bet nežinai kurioje vietoje. Taigi, būti kūrybingu, reiškia eiti ir ieškoti tos vertės. Ir vienintelis būdas atrasti naujas erdves yra peržengti senus proto įsitikinimus.
Kaip tai pasireiškia realybėje? Ką reiškia „peržengti senus proto įsitikinimus”? Proto įsitikinimų peržengimas pasireiškia baime, jausmu, kad kažkas ne taip, diskomfortu. Tai tas pats jausmas, kuris tave sustabdo nuo pot'o overbet'inimo dviem buy'inais, net jei kažkas liepia taip daryti. Nėra taip, kad tu sau galvoji tyliai: „tai neigiama EV”, nors galbūt būtum pajėgus save įtikinti, kad vis tik galvoji apie tai, bet ištikrųjų tu nusprendei prieš tai, kai atlikai kokius nors matematinius skaičiavimus, tavo kūnas pats sureagavo. Štai į šiuos fizinius, psichinius
refleksus turėtume sutelkti savo dėmesį.
Kartais jie vadinami emociniu skausmu. Šis skausmas pasireiškia tada, kai potencialus žaidimas išgąsdina tave. Tai gumulas, atsiradęs gerklėje. Ir nesavrbu, kaip šį jausmą pavadinsi – baime, diskomfortu ar dar kažkaip. Jei esi pokerio žaidėjas, supranti apie ką eina kalba. Žinoma, emocinis skausmas kartais yra nepaprastai naudingas. Jis apsaugo tave nuo blogo žaidimo. Be šio skausmo tu tikriausiai pradėtum atlikinėti kvailus veiksmus vien iš nuobodulio ar smalsumo. Tai pasąmonės metodas reguliuoti tavo žaidimą. Kai sąmonė su tavimi nesutinka, jautiesi kvailas, kai pasąmonė – jauti emocinį skausmą.
Šį skausmą taip pat pajauti, kai bandai peržengti nusistovėjusių kelių tinklą savo galvoje, taigi, norėdamas vystyti kūrybą turi pereiti per jį. Norėdamas peržengti savo ribas, turi susitaikyti su tuo gumulu gerklėje. Šis jausmas, tai tik signalas kad tavo pasąmonė mano, jog darai klaidą. Štai kas, tai yra signalas, kad tavo protas uždraudė taip žaisti.
Tačiau žinai, kad tavo žaidimo modelis nėra tobulas ir, dar daugiau, jeigu nori judėti tolyn, link geriausio galimo žaidimo, turi save supažindinti su šiuo emociniu skausmu. Jausti ji, tai belstis į kūrybingumo duris. Jie žaidi kūrybingai, jei darai kažką, ko niekada nedarei, tas „akmuo ant širdies” tai ženklas kad priartėjai prie senojo savo žaidimo šablono ribos. Turi norėti jausti šį skausmą. Baimė, skausmas, diskomfortas, tai vienintelis matas, padedantis atpažinti savo progresą. Turi tam pasiduoti. Ir galiausiai, kai būsi pasiruošęs, turi peržengti senąjį žaidimo modelį ir pradėti kurti naują. Tik tokiu būdu pokeris vystosi. Atrodo, kad visada buvo taisyklių, kurios buvo nepajudinamos – kaip žaisti preflop'ą, kokie yra bet'ų dydžiai, hand'ų atranka, bet pamažu visa tai buvo perstatyta, vis drįstant padaryti daugiau, žengti toliau.
