Yra keletas pagrindinių kognityvinių (pažinimo) poslinkių dėl kurių, kiekvienas pokerio žaidėjas turėtų būti budrus. Pirmasis yra įtvirtinimo poslinkis. Šis poslinkis pasireiškia tuo, kad jeigu protui yra parodomas stimulas, netgi nesvarbiam kontekste, vėlesnis pažinimas bus „pritemptas” prie to stimulo. Teiginys labai abstraktus, todėl reikalauja pavyzdžio.
Sakykime, kad testuojame dvi grupes ir kiekvienos jų paprašome užrašyti kažkokį skaičių. Tarkime kad tai yra eksperimento ID numeris, kurį kiekvienas turėjo užpildyti savo lape. Pirmoji grupė rašė 1000, antroji 10. Tada, kiekvieno jų paprašėme atspėti, kiek vidutiniškai kainuoja kelionės po Londoną, lydint gidui. Pirmoji grupė, kuri parašė didesnį ID numerį, nuosekliai spėjo didesnį skaičių negu antroji, nors pradinis didesnis skaičius buvo parašytas visiškai nereikšmingam kontekste. Kitais žodžiais tariant, pažinimas buvo įtvirtintas arčiau skaičių, su kuriais tiriamieji susidūrė anksčiau. Prisiminus neuronų tinklų struktūrą smegenyse, toks elgesys yra logiškas – kai aktyvuojami tam tikri neuronai, arčiausiai esantys neuronai taip pat linkę labiau būti aktyvuoti, o neuronai, kurie koreliuoja su didesniais skaičiais yra artimiau vienas su kitu sujungti negu su tais, kurie koreliuoja su mažais skaičiais. Šis poslinkis parodo kad tvarka ir būdas, kuriuo aktyvuojami neuronai itin stipriai paveikia tavo mąstyseną.
Gali kilti klausimas, ką tai turi bendro su pokeriu? Daug ką, tiesą sakant – įtvirtinimo efektas labai dažnai pasireiškia tiek pokerio kalboje, tiek žaidime, tiek ir apžvalgoje. Pavyzdžiui, įsivaizduok, kad žaidi su tilt'inusiu žaidėju, atliekančiu suicidinius blefus, švaistančiu savo stack'ą labiausiai netradicinėse vietose, ir tu lengvai jį call down'ini. Tu stack'ini jį, jis išeina ir prisijungia agresyvus regas ir sakykime, kad vėl pasikartoja tokia pati situacija riveryje, kurioje tilt'eris atliko absurdišką blefą. Spėk, ką įtvitinimo poslinkis numatęs tavo protui?
Be abejo, gali įjungti savo intuiciją. Bet labiau tikėtina, kad call'insi, nors tai, kas nutiko su ankstesniu varžovu, visiškai nesusiję su tuo, kaip žaidžia dabartinis priešininkas. Tiesiog, dėl kažkokios priežasties, tau tampa lengviau įsivaizduoti, kad jis blefuoja. Taigi, yra lengviau call'inti. Tai ir yra kognityvinis įtvirtinimo poslinkis.
Kitas, labai paplitęs įsitvirtinimo poslinkio pavyzdys, naujausios pokerio sesijos peržvalga. Kai peržiūrinėji sesijos pralaimėjimus iškart, kai tik juos sužaidei, tau atrodo, kad sužaidei geriausiai kaip gali toje situacijoje ir, kad visos tavo prielaidos buvo teisingos. Nors pralošei, tavo pasirinkimas atrodo kaip geriausias galimas sprendimas. Bet jeigu tu vis tik grįžti ir peržiūri tuos pačius hand'us kitą dieną, suvoki, kokios neteisingos tavo prielaidos buvo ir kaip išsibalansavęs buvai žaidimo metu. Taigi, tavo suvokimas buvo „pritemptas” prie ankstesniojo, todėl buvo sunkiau objektyviai vertinti situaciją.
Yra daugybė būdų save taip paveikinėti, tai hand'ų analizavimas, kalbėjimas apie pokerį, hand'ų įsivaizdavimas, senos sesijos peržiūrėjimas, video žiūrėjimas ar netgi įsitraukimas į kokią nors kitą veiklą, skatinančią galvoti apie agresyvumą arba pasyvumą, visa tai turi potencialo paveikti sekančius sprendimus.
Žinoma, mes galime nuo visko savo mintis išvalyti. Bet, kad tai pasiektume, pirmiausiai turime išmokti gyventi su tais poslinkiais. Jie yra prigimtiniai mūsų smegenų kūriniai. Žinodami apie juos, mes galėsime sąmoningiau juos neutralizuoti.
