Ego vaidmuo pokeryje (I dalis)

Ego vaidmuo pokeryje (I dalis)

Ego mūsų visuomenėje gali būti labai nešvarus žodis. Akivaizdu, kad ego stumia į priekį daugelį pokerio žaidėjų. Tačiau, yra plačiai paplitusi nuomonė, kad būti į priekį varomam ego yra blogai – taip tikriausiai nutiko dėl paauglystėje primetamų ego sąvokų ar netgi pasireiškiančio amoralumo.

Tiesa ta, kad daugelis iš istorijos žinomų didžių vyrų ir moterų buvo motyvuojami ego. Žinoma ne tik ego. Bet didybės bei savirealizacijos troškimas yra pati seniausia ir galingiausia žmonių motyvacijos priemonė. Pokerio žaidėjai – ne išimtis. Pinigai nemotyvuoja taip stipriai kaip sunkumai ar jaudinantis savirealizacijos procesas. Nenoriu jūsų atversti ego naudai ar įtikinti kad egoistišku būti yra „gerai”. Mano nuomonė tiesiog yra tokia, kad ego duoda didelę paspirtį žaidėjams, įdedantiems daug darbo ir energijos tobulinant savo žaidimą. Mes turėtume pažinti ego galią tam, kad ne tik galėtume ją pažaboti, bet reikiamu momentu ir pasinaudoti jos jėga.

Beveik visi geriausi žaidėjai buvo motyvuojami ego o ne pinigų, bent jau pradžioje. Ilgai mąsčiau kodėl taip yra. Dauguma pokerio žaidėjų, pradėjusių žaisti mažuose limituose, turi tikslą užsidirbti daug pinigų, kad galėtų plačiai ir prabangiai gyventi. Bet tik nedaugelis savo tikslą pasiekia. Kodėl? Koks ego vaidmuo šioje situacijoje, kad jo motyvacija yra ilgalaikė?

Tikriausiai taip yra todėl, kad, realybėje, pokeryje uždirbti pinigų ne taip jau ir lengva. Tai gali skambėti kaip prieštara, nes yra tikimybė, kad tu taip pat esi pasidavęs įsitikinimui, kad pokeris – tai puikus būdas uždirbi krūvą pinigų, galbūt pats esi jau ir uždirbęs šiek tiek. Tiesa ta, kad ilgajame laikotarpyje dauguma žaidėjų neuždirba pingų iš viso. Jie ne tik kad neuždirba, bet dar ir iššvaisto visą savo bankrollą vieną, du ar daugybę kartų kol tampa sėkmingi. Pokeryje nėra lengva. Ir jeigu pinigai būtų vienintelis dalykas, kuris tave motyvuoja, kiltų daugybė situacijų, kuriose suabejotum savo pasirinkimu.

Tačiau gal yra dar kažkas. Kodėl mes nematome geriausių žaidėjų, išsikapstančių iš skurdo? Kodėl tokių žaidėjų neatsiranda iš Brazilijos, Kinijos ar Indijos lūšnynų? Kodėl iš milijonų žmonių, kuriem tikrai desperatiškai reikia pinigų, tarp kurių tikrai yra daugybė protingų, sunkiai dirbančių, ištvermingų žmonių, nėra nei vieno garsaus pokerio žaidėjo?

Galima ginčytis, kad taip yra dėl online pokerio kultūros, kuri nėra paplitusi tose vietovėse, tačiau tokios pačios tendencijos pastebimos ir mūsų pasaulyje. Online pokerio žaidėjai neiškyla iš žemesnių klasių, ir dauguma jų yra nuo nieko nepriklausomi suaugę žmonės. Tai ego juos motyvuoja, stumia į priekį, ne pinigai ar šlovė. Ego turi savo vaidmenį mūsų gyvenime. Pokerio kontekste ego yra jausmas kad esame geresni už kitu žaidėjus. Mes iš prigimties norime būti geresni negu kiti pokerio žaidėjai. Psichologijoje tai žinoma kaip suvokimas horizontaliai, o ne vertikaliai.

Jei apie įgūdžius galvoji horizontaliai, tu įvertini savo įgūdžius santykinai su kitais žmonėmis savo aplinkoje. Jei galvoji apie avo įgūdžius vertikaliai tu mąstai apie tai kaip patobulėjai palygindamas save šiandien ir vakar, šiandien ir praeitą mėnesį (iš esmės vyrai daugiau vertina įgūdžius horizontaliai, moterys – vertikaliai). Tokiame sporte kaip sprintas visai lengva pastebėti savo įgūdžius vertikaliai. Tiesiog išmatuoji savo asmeninius geriausius laikus ir bandai juos patobulinti. Tačiau pokeris dažnai mus verčia labiau galvoti horizontaliai.

Koks aukštas tavo winrate'as, kaip griežtai atsirenki žaidimą, kuriuos varžovus izoliuoji, net ką renkiesi mokytis – visa ši įgūdžių grupė yra santykinai susijusi su tavo oponentais. Tas, kuris sėkmingai susitvarko su viena situacija prieš tam tikrus žaidėjus, gali nebe taip sėkmingai susitvarkyti su ta pačia situacija prieš kitus. O toks pats įgūdžių lygis gali būti žymiai mažiau vertingas praėjus šešiems mėnesiams. Taigi, pratęsiant, mes nepabėgsime nuo to, jog turime žiūrėti į savo įgūdžius horizontaliai, nes tokia yra pokerio struktūra.

Ir pradeda atrodyti kad ego yra neatsiejamas nuo pokerio. Taip pat mes jau aptarėme kad tai yra stiprus ir pastovus motyvatorius. Tai kur tada problema? Kokia yra tamsioji ego pusė?

Kur geriausiai žaisti pokerį?