Taisyklė sako: „Norint pasiekti meistriškumo reikia 10 000 valandų sąmoningo žaidimo“. Kas būtent yra sąmoningas žaidimas? Eriksonas teigė kad neužtenka tiesiog panaudoti įgūdį daugybę kartų. Tai, kaip tu praktikuojiesi ir nulemia ar pasieksi aukštą lygį ar ne. Yra tam tikri kokybės komponentai :
- Susmulkinti įgūdžius į smulkesnius ir juos lavinti
- Nuolatos ugdyti įgūdį vis sudėtingesniu ir sudėtingesniu lygmeniu
- Būti atidžiam ir sąmoningam gaunant savo klaidų feedback’ą ir išlaikyti intenciją toliau judėti meistriškumo link
Tampa labai aišku, kas yra sąmoningas žaidimas, tai yra kruopščios pastangos, turint tikslą smulkiai išanalizuoti įgūdį ir įvaldyti kiekvieną jo dalį.
Tokie patarimai puikiai veikia norint išmokti muzikos melodiją, o kaip su pokeriu? Pokeryje nėra tokio dalyko kaip praktika. Tu gali tik kažkaip pasirodyti (nebent žaistum iš netikrų pinigų). Pianistas gali repetuoti savo pasirodymą šimtus kartų prieš rečitalį Carnegio salėje, tačiau žaidėjui neįmanoma pabandyti atlikti shot’ą pries Jungleman’ą, nebent jis tikrai prieš jį žaistų. O gal vis tik įmanoma?
Šis klausimas ilgai mane kankino. Kas yra praktika žaidime, kuriame viskas yra tavo pasirodymas? Gal pokeris yra kokia nors išimtis iš tradicinių meistriškumo idėjų? Galop priėjau prie išvados, kad nors pokeris ir turi tam tikrų, tik jam būdingų, niuansų, kitos taisyklės turėtų galioti kaip ir betkurioje kitoje srityje. Pokeris turi tik jam būdingų papildymų kalbant apie sąmoningą praktiką, kaip antai mokymasis ar video žiūrėjimas (jau aptarėme tai anksčiau). Tačiau to negana. Vienintelis veiksmas akivaizdžiai padedantis pagerinti tavo rezultatus yra sąmoningas žaidimas. Žaidimas pokeryje ir yra praktika. Kiekviena sesija, kurios metu žaidi sutelkęs visą dėmesį į klaidas ir bandydamas iš jų ko nors pasimokyti, kurios metu aktyviai stiprini savo silpnąsias vietas (pvz.: prisiimti daugiau rizikos, žaisti konservatyviau ar mokytis žaisti deepstacked), štai tokia sesija ir yra sąmoninga.
Taigi, neužtenka tiesiog 10 000 valandų pragrindinti. Tai turi būti aktyvus žaidimas. Turi išgirsti iš pokerio ateinantį feedback’ą ir panaudoti jį atlikdamas pakeitimus savo žaidime. Jei nori kad kiekviena sesija priartintų tave prie tikslo, ji turi būti sąmoninga, protinga, turinti pamatuotas pastangas sekti ir pagerinti savo silpnybes. Iš visų žaidėjų, greitai škoinėjančių per limitus, aš mačiau tik du tipus: pirmieji per trumpą laiką “investuoja” daug valandų, antrieji yra stipriai užsispyrę gerinti ir sekti savo įgūdžius. Patirtis ir užsispyrimas yra vieninteliai perspektyvūs keliai į meistriškumą.
