Praėjęs straipsnis tikriausiai nuskambėjo kiek pesimistiškai. Tačiau nėra viskas taip blogai. Tikriausiai nenori taip lengvai paleisti kontrolės ir tai yra geras ženklas. Ar nori tobulėti pokeryje? Ar nori būti geriausias? Tada turi gerai perprasti šiuos faktus, kad galėtum juos peržengti ir eit tolyn. Kiek įmanoma labiau nustok save identifikuoti kaip savo sąmonę. Tu esi daugiau nei ji. Tu esi savo proto visuma, sąmonė yra tik pasiuntinys ir derybininkas. Esminis tikslas dabar yra paveikti savo pasąmonę visomis priemonėmis, kurias turime, kad galėtume lavinti savo, kaip pokerio žaidėjo gebėjimus. Šios treniruotės ir įtaka yra kontroliuojamos sąmonės. Juk sąmonė yra vienintelė mūsų dalis, kurią galime kontroliuoti. Ir nors ji labai gerai padeda susitvarkyti su tiesiogine aplinka, paveikti pasąmonę jai – sunkesnė užduotis.
Viltys, troškimai ir lūkesčiai yra nuostabūs dalykai, bet pasąmonei jie visiškai nerūpi. Neuronų tinklai, sujungti su pasąmone ir toliau tęs savo pradėtus „darbus”, dažniausiai susikertančius su sąmonės tikslais. Sąmoningasis protas nori mus pakeisti, bet negali, jis gali įtakoti tik išorinius dalykus. Tai yra klaidingai suformuotų tikslų esmė. Žaidėjas susipainioja galvodamas, kad sąmonė gali paveikti tiek išorines aplinkybes, tiek ir pasąmonę.
Taigi, iš esmės, tiesiogiai mes negalime savęs paveikti, bet vis dar norime tapti profesionalais. Tad, ką darome? Apeiname visą sistemą.
Vietoj lūkesčių, kad sąmoningos mintys savaime pakeis pasąmonę, turi eiti aplinkiniu keliu. Pvz.: į procesą įtraukdamas savo aplinką, kurią gali pakeisti ta linkme, kuria nori patobulinti savo pasąmoninį protą. Todėl sąmoninga saviugda pokeryje, kaip ir visur kitur, turi tarpininkauti su pasąmone per aplinką. Susikurk tokią aplinką, kuri skatina tave augti ir kaip mat pamatysi teigiamus rezultatus. Bandymas tik sąmoninga jėga save priversti augti dažniausiai baigiasi nesėkme.
Filmo „Ghost in the shell” metafora čia visai puikiai tinka. Bet kaip ir visi vaiduokliai, sąmonė budri ne visada, ji pasirodo tik tam tikromis valandomis ir tam tikromis aplinkybėmis. Susikurdami aplinką, kuri sustiprina mūsų tikslus, mes galime sukurti pasiuntinį mūsų sąmoningoms intencijoms – vaiduoklį kitam vaiduokliui, kuris būdrauja formuodamas naujas shemas pasąmonėje tada, kai mūsų sąmonė pranyksta.
Vadinasi, pirmas žingsnis yra pakeisti savo aplinką taip, kad ji skatintų augimą. Antrasis – mėginti perprasti visą proto sistemą, ne tik sąmonės (kuri yra greitai pasiekiama per savistabą), bet ir pasąmonės. Turi ryžtingai ir nuoširdžiai ištirti savo pasąmoninius įpročius, tendencijas, baimes ir visas silpniausias savo žaidimo vietas.
