Sekantis centralumo idėjos aspektas yra psichologinis. Praėjusiame straipsnyje tvirtinome, kad suprasti centru paremtą idėją yra paprasta. Bet ką tiksliai reikškia “paprasta”?
Šiam žodžiui yra daug skirtingų reikšmių. Sakykime, kad “paprastos” rankos yra tos, kurios nereikalauja daugybės psichologinių žinių, norint priimti sprendimą. Galime sakyti, kad dauguma jų atliekamos automatiškai.
Arti centro esanti vieta yra paprasta, nes priešininkas priims sprendimą, beveik nesąmoningai. Tai reiškia, kad labai arti centro esančioms situacijoms, jis skirs mažai dėmesio. Žinodamas, kad susidoroja su tokiom situacijom lengvai, savo dėmesį jis kreips kitur. Nuo centro nutolusos vietos kelia atvirkštinį efektą. Kai tik tavo varžovas papuls į sudėtingą situaciją, jo sąmoningas dėmesys bus supurtytas, autopilotas išsijungs ir jis vėl grįš į kovos lauką.
Tai yra svarbi psichologinė vieta pokerio žaidime. Žinoti, kur oponentas kreipia dėmesį žaisdamas, yra gyvybiškai svarbu. Jei tu gali pasakyti kur jis susikoncentravęs, gali geriau nuspėti jo veiksmus.
Galime daryti išvadą, kad gerai žinomose sitaucijose (arti centro esančiose situacijose), priešininkas žais autopilotu, ir jeigu tu tuo metu galėsi “nuskaityti” jo žaidimo stilių, šios žinios pravers. Pavyzdžiui, jeigu kažkas labai mėgsta daryti x veiksmą arba yra linkęs į y veiksmą, gali laisvai tikėtis tokio veiksmo arti centro esančioje vietoje, bet kai tik iškils nuo centro nutolusi situacija,, priešininkas iškart pasikeis, pakis jo psichologija.
Kitais žodžiais tariant, žaidėjo autopilotas yra iš anksto veiksmus apskaičiavusi programa. Tai yra algoritmų rinkinys, kuris buvo suformuotas praeities įvykių, sužaistų sesijų, video peržiūrų. Kai tik autopilotas įsijungia, žaidėjas juo pasitiki. Bet, jeigu žmogus atsiduria naujoje, nepažįstamoje sitaucijoje, jis turi sukoncentruoti visą savo dėmesį ir atrasti sprendimą, pasinaudodamas savo teorijos žiniomis ir samprotavimais. Taip nutinka tik tuo atveju, kai žaidėjas yra sukoncentravęs savo dėmesį į naują handą. Tikėtina, kad nukrypdamas nuo įprastinės strategijos, priešininkas išsimus iš vėžių ir psichologiškai.
Arti centro esančios ir nutolusios nuo jo vietos apdorojamos skirtingai, toks suvokimas, leis numatyti tai, kas šiaip jau atrodytų, kaip psichologinės anomalijos.
Leiskite iliustruoti tai pavyzdžiu. Įsivaizduokime, kad žaidi partiją prieš stiprų varžovą, kuris labai nemėgsta nusimetinėti ir dažniausiai atsako. Iki šiol tu taikeisi prie jo, parodydamas tik geras rankas dideliuose potuose. Galime daryti išvadą, kad arti centro esančiose sitaucijose, jis tikriausiai išlaikys savo stilių kaskart atsakydamas, nes toks yra jo automatiškas žaidimas. Jis protu pasirinko tokią strategiją, kaip veikiančią prieš tave. Bet kai tik tu pajudėsi toliau nuo centro, staiga jis taps akylai budrus. Tu gali atlikti didelį statymą riveryje ir bus aišku, kad jam reikės pergalvoti turimą ranką. Jei esi atidus, pastebėsi, kaip jis pritaiko visą jūsų žaidime įvykusią patirtį, kad iki šiol tu rodei tik geras rankas ir turi tvirtą įvaizdį. Jis tikriausiai pagalvos: “Šis vyrukas taip daro tik tada, kai turi kažką gero” ir nusimes. Jis tiesiog iškryps iš savo pasirinktos strategijos.
Toks nusimetimas gali pasirodyti nesuprantamas ir nenuspėjams kažkam, kas nežino šios koncepcijos, bet geri žaidėjai gali tai numatyti neįtikėtinu tikslumu. Jie galbūt nenusakys to tokiais pačiais žodžiais (ar net nesugebės apibūdinti pačio proceso), bet tokius manevrus jie tlieka labai dažnai.
Pabaigai galima pridurti, kad centralumo idėja, geriausiu atveju, yra principas, kurį reikia turėti omenyje. Žaidime viskas priklauso nuo daug daugiau dalykų nei vien tik centralumas ir strategija, kuri tik spaudžia žmones į nuo centro nutolusias vietas, atrodys maniakiškai. Greičiau centru paremta idėja, paprasčiausiai, yra kelias padedantis suprasti dinamiką, kurią sukelia prisitaikymas, agresija ir komfortas. Visi šie elementai yra svarbūs besikeičiančiame žaidime.
