Šachmatų žaidimas
Šachmatai – kaip stalo žaidimo susikūrimo istorija apipinta įvairiomis legendomis ir pasakojimais. Viena žymiausių legendų – apie Indijos valdovą – radžą ir aukščiausių hinduizmo kastą – brahmaną. Manoma, jog įvykiai klostėsi VI amžiuje, Šiaurės Vakarų Indijoje. Žemiau skaitykite apie šachmatų žaidimo istoriją.
Tradicinių šachmatų taisyklės
Šachmatų taisyklės gana sunkios ir reikalaujančios loginio, strateginio mąstymo, itin geros atminties bei bent dalelės geros nuojautos – juk nei vienas žaidimas neapsieina be atsitiktinumų!
Visų pirma, į 64 langelius suskirstyta žaidimo lenta atsukama taip, kad apatinis juodas langelis būtų žaidėjui iš iš kairės. Ėjimą pradeda baltąsias figūras turintis žaidėjas.
Pats šachmatų žaidimas yra skirstomas į tris fazes: debiutą, įpusėjusį žaidimą, dar vadinamą mitelšpiliu, ir baigmę, dar vadinamą, endšpiliu:
Debiute dažnai pasikartoja tos pačios ėjimų sekos. Debiutu, arba gynyba, vadinami pirmieji šachmatų ėjimai.
Mitelšpilyje žaidimas įgauna pagreitį – lentoje vis dar stovi daug figūrų, daromos įvairios kombinacijos, pradedamas pulti priešininko karalius.
Baigmėje lieka tik keletas figūrų – karalius tampa aktyvus, dalyvauja atakose, veržiasi į varžovo teritoriją.
Tikriausiai esate girdėję ir garsųjį šachą, patą ir matą?
- Šachas skelbiamas, kai į priešininko karalių kėsinasi kokia nors figūra.
- Patas nutinka, kai varžovas neturi, kur paeiti ir karalius nėra puolamas.
- Matas įvyksta tada, kai priešininkui paskelbiamas šachas, nuo kurio apsiginti tampa nebeįmanoma.
Šachmatų partijos tikslas, žinoma, laimėjimas, kuris pasiekiamas keliais atvejais:
- priešininkui paskelbiamas matas;
- kai priešininkas mato neišvengiamą pralaimėjimą ir pasiduoda;
- jeigu žaidžiama su laikrodžiu, kai priešininkui pasibaigia laikas, o kitas priešininkas turi tik vienišą karalių.
Kartais nutinka, jog žaidimas baigiamas lygiosiomis, kai vienam iš žaidėjų nelieka ėjimų ir karalius nėra puolamas (patas) arba abiejų žaidėjų sutarimu, tačiau galioja 3 taisyklės:
- kai viena ir ta pati šachmatų padėtis įvyksta tris kartus esant tai pačiai ėjimų tvarkai ir vienas iš žaidėjų reikalauja lygiųjų;
- jeigu nei viena pėstininko figūra nepadarė nei vieno ėjimo ir per 50 paskutinių ėjimų nebuvo nukirsta nė viena figūra;
- nebus mato (pavyzdžiui, žaidime lieka tik su karaliai ir pan.)
Šachmatų figūros
Šachmatų žaidime iš viso yra 32 figūros – 16 juodų ir 16 baltų. Kiekvienas žaidėjas turi po 8 pėstininkus, 2 rikius, 2 žirgus, 2 bokštus ir po vieną valdovę bei karalių. Vienas žaidėjas žaidžia su baltomis figūromis, kitas – su juodomis.
Šachmatų figūros naudojamos strategiškai – jomis siekiama išspręsti taktinius uždavinius ir pasiekti užsibrėžtus tikslus. Figūros žaidime dažniausiai vertinamos taškais ir mato vienetais (pvz., pėstininkas vertas 1 taško arba žirgas vertas 3 pėstininkų), tačiau omenyje reikia turėti, jog vertė priklauso nuo figūros išvystymo, pozicijos ir žaidimo strategijos, tad kartais vertinimas taškais – praranda prasmę.
Šachmatų figūros pagal svarbumą ir vertę
Karalius
Laikomas svarbiausia šachmatų figūra, kuri negali būti keičiama į jokią kitą ir galinti judėti visomis kryptimis per vieną laukelį. Pagal kovos gebėjimus karalius laikomas lygiaverčiu su rikiu arba žirgu kartu su pėstininku. Ši figūra negali būti kertama, nebent išimtiniu atveju pasirodytų „princas“ – karaliaus ėjimus turinti figūrą be privilegijų.
Žaidimą baltieji su vienu karaliumi pradeda E1 laukelyje, juodieji – E8. Iš viso karalius kontroliuoja 8 langelius. Žaidėjų tikslas – baltiesiems paskelbti matą juodųjų karaliui ir atvirkščiai. Kai karalius atsiduria priešininko laukelyje, kuriame gali būti kertamas, skelbiamas šachas.
Valdovė
Galingiausia ir stipriausia šachmatų figūra judanti įstrižainėmis, vertikalėmis ir horizontalėmis. Pagal kovos gebėjimus valdovė yra stipresnė už rikį ir bokštą, nes gali nukeliauti į kitą žaidimo lentos vietą vos vienu ėjimu. Silpna valdove laikoma princesė – „paaukštintas“ pėstininkas, pasiekęs galutinę gulstinę.
Žaidimą baltieji su viena valdove pradeda D1 laukelyje, juodieji – D8. Iš viso valdovė kontroliuoja net 27 langelius.
Bokštas
Taip pat svarbi figūra ir laikoma viena stipriausių figūrų šachmatuose, jėgomis nusileidžianti tik valdovei. Be to, bokštas yra laikomas stipresniu už žirgą ir rikį ir jų keitimas į bokštą laikomas gana nemenku laimėjimu. Taip pat jie gali nušluostyti nosį ir galingiausiai figūrai – 2 bokštai yra vertingesni už valdovę. Vaikšto įstrižainėmis.
Žaidimą baltieji su dviem bokštais kiekviename savo pusės kampe pradeda A1 ir H1 laukeliuose, juodieji – A8 ir H8. Bokštas kontroliuoja 14 langelių. Bokštas gali judėti iki pirmos kliūties horizontalia ir vertikalia kryptimi – sutikus priešininko figūrą pastaroji nuimama nuo lentos ir jos vietą išdidžiai pastatomas bokštas. Be to, bokštas kartu su karaliumi atlieka rokiruotę.
Rikis
Figūra, savo galiomis panaši su žirgu, bet silpnesnė už bokštą dviem pėstininkais. Rikis kaip ir bokštas vaikšto įstrižainėmis – baltas rikis baltais langeliais, juodis – juodais. Rikio kelionė langeliais keliauja neribojamas.
Žaidimą baltieji su dviem rikiais (vienas baltame, kitas juodame laukeliuose) pradeda C1 ir F1 laukeliuose, juodieji – C8 ir F8. Rikis kontroliuoja daugiausiai 13 langelių.
Žirgas
Savo galiomis panaši su rikiu, gali peršokti figūras, o kerta tik paskutiniame ėjimo laukelyje. Žirgo figūra šachmatų lenta juda L raide – du laukelius eina horizontaliai arba vertikaliai, o tada vieną laukelį statmenai. Įdomi šios figūros savybė yra ta, kad iš juodo laukelio žirgas peršoka į baltą, o iš balto į juodą.
Žaidimą baltieji su dviem žirgais pradeda B1 ir G1 laukeliuose, o juodieji B8 ir G8. Žirgas kaip ir karalius kontroliuoja tik 8 langelius. Jeigu žaidimui artėjant prie pabaigos viena žaidžiančiųjų pusė turi karalių ir žirgą, o kita tik žirgą – skelbiamos lygiosios, nes matas tampa neįmanomu.
Pėstininkas
Šis – laikoma pačia silpniausia figūra, galinti judėti tik į priekį, negalinti nieko peršokti, o kertanti tik įstrižai stovinčias figūras. Svarbu paminėti, jog pėstininkų išdėstymas žaidimo lentoje labai svarbus – jų ėjimai, grupavimai ir kt. geriausiai atspindi žaidimo strategiją.
Žaidėjai šachmatų partiją pradeda turėdami po 8 pėstininkus. Baltieji stovi antroje linijoje A2, B2, C2, D2, E2, F2, G2, H2 laukeliuose, juodieji septintoje linijoje A7, B7, C7, D7, E7, F7, G7, H7. Pėstininkas kontroliuoja 2 langelius.
Šachmatai internetu kazino bendrovėse (chess casino)
Jeigu namuose šachmatų neturi, bet šachmatų žaidimo džiaugsmą pajusti vis tiek norisi – išbandyk šachmatus internetu kazino bendrovėse. Šachmatai internetu suteikia galimybę žaisti realiuoju laiku iš bet kokio įrenginio, bet kuriame pasaulio kampelyje, mokytis žaidimo subtilybių ir bent trupučiu prisiliesti prie nišinių žaidimų rinkos.
Įdomu tai, jog nors egzistuojant labai plačiai online kazino žaidimų rinkai Lietuvoje, populiarumo daugiau susilaukia šachmatų lažybos nei chess casino žaidimai. Tikriausiai taip įvyko dėl žaidimo painumo, sudėtingumo ir gana ilgo žaidimo laiko. Žinoma, nusiminti neverta, tokių žaidimų nors ir nedaug, bet tikrai yra – šachmatai laikomi puikiu kazino stalo žaidimu.
Šachmatų mačas Kazino Ispanijoje
Šachmatais internetu kazino bendrovėse gali rinktis, ar žaisti prieš kitą asmenį, ar prieš dirbtinį intelektą. Žaidimas prieš kitą asmenį šiek tiek rizikingas, nes oponentas gali pasinaudoti specialia programine įranga, kuri jam padėtų atlikti geriausius ėjimus. Be to, kai kurie šachmatai internete kazino bendrovėse suteikia galimybę nusistatyti lygį – jeigu esi pradedantysis gali išbandyti pirmąjį, patį lengviausią žaidimo variantą, o jeigu jautiesi pro lygio žaidėjas – gali mesti iššūkį kompiuteriui ir pasirinkti patį sunkiausią lygį. Žaidimo principas – prisiregistruoji į svetainę ir kompiuteris atsitiktiniu būdu tau parenka žaidimo kompanioną. Kai kuriose svetainėse galima žaisti ir visai neprisiregistravus.
Verta paminėti, jog kai kurios svetainės suteikia galimybę žaidimą parsisiųsti į savo kompiuterį ir netrukdomai žaisti, kad ir kasdien. Nors tikrosios šachmatų figūros yra labai gražios ir unikalios, šachmatai internete stengiasi žaidėją papirkti itin spalvinga ir kokybiška grafika, kad įtiktų ir dinamiškesnio žaidimo mėgėjams. Ypač naujausiuose žaidimuose internetu šachmatų figūros pateikiamos 3D vaizdu, pati žaidimo lenta taip pat pateikta iš skirtingų perspektyvų, todėl žaisti išties smagu. Ne tik grafika, bet ir muzikinis takelis tampa dar viena žaidimą į kitą lygį perkeliančia sąlyga.
Geriausi kazino internetu siūlomi žaidimams:
Šachmatai online – ar verta lažintis?
Šachmatų žaidimas taip pat atrado savo nišą lažybų mėgėjų rate. Kol kas statymai šiek tiek populiaresni užsienyje, o Lietuvoje šachmatų lažybos gana naujas ir daugeliui nelabai žinomas statymo pasirinkimo būdas. Gali būti, jog dalis lažybų mėgėjų nežino šachmatų žaidimo taisyklių, o ir pats žaidimas kartais gali trukti netgi kelias paras, tad šios lažybos šiek tiek paskęsta labai spalvingame ir dinamiškame kitų kazino žaidimų sūkuryje. O visai be reikalo. Visų pirma, šachmatų lažybos populiarios tik ekspertų tarpe – pačių lošėjų yra mažai, o strategijų bei detalių išmanymas šiose lažybose yra labai svarbus.
Kyla natūralus klausimas, už ką galima statyti šachmatuose? Atsakymas paprastas – dažniausiai dėl lažybų nugalėtojo ir žaidimo baigties. Tiems, kas išmano šachmatus, tikriausiai žino, jog lygiosios yra gana dažna šio žaidimo baigtis, ypač jeigu žaidžia ekspertai, kurie išmano įvairias strategijas ir žino žaidimo paslaptis. Be šio statymo, siūloma lažintis ir dėl rezultatyvumo, kitaip tariant, atliktų ėjimų skaičiaus, pavyzdžiui lažintis, kiek ėjimų žaidėjas X atliks, kol laimės žaidimą, arba su kokia figūra ir ėjimu bus pradėtas žaidimas. Tokiu būdu kazino bendrovės siūlo užsidirbti papildomų premijų.
Kaip žinoti, už ką statyti? Viena iš strategijų – domėjimasis mėgstamu (arba tiesiog atsitiktinai pagal nuojautą pasirinktu) žaidėju. Renkant informaciją apie asmenybę, stebint jo pasirinkimus ir ėjimus online, gilinantis į žaidimo būdą ir specifiką, galima šiek tiek nuspėti jo pasirinkimus ir strategijas. Žinoma, kiekvienas šachmatų žaidimas yra skirtingas, tačiau psichologija šiame žaidime taip pat užima gana svarbią vietą. Kitas būdas norint atlikti statymus, tai remtis žaidėjų reitingų sistema, kurioje pateikiama visa aktuali informacija apie žaidėjo laimėjimus.
Kada ir kur statyti? Daugiausiai lažybų siūloma vykstant dideliems šachmatų turnyrams. Vienas populiariausių – kasmet vykstantis Pasaulio šachmatų čempionatas prie žaidimo stalo sukviečiantis geriausiu žaidėjus. Kai kuriuose kazino galima atlikti iš išankstinius statymus, nes favoritai dažniausiai tvirtas pozicijas lažybose užima dar nepradėję žaisti.
Taigi, ne visada specifinis žaidimas reiškia nuobodžias ir nepelningas lažybas – anaiptol, kuo neįprastesnis žaidimas, tuo daugiau šansų save nustebinti. Nes kas, jei ne naujoko sėkmė, džiugina labiausiai?
TOP bendrovės lažyboms
Šachmatai internetu nemokamai
Pirmosios šachmatų programos pasaulyje pasirodė 1984 ir 1985 m. Už keleto metų imtos kurti žaidėjų duomenų bazės. Kaip teigia žaidimo ekspertai – kompiuteriai padarė labai didelė įtaką žaidimo plėtrai ir vystymuisi – šiuolaikinėse šachmatų duomenų bazėse sukaupta begalė didmeistrių partijų, geriausių ėjimų, statistikos, kuria gali remtis žaisdamas paprastais šachmatais ar dalyvaudamas šachmatų lažybose.
Šachmatai internetu nemokamai labai praverčia ir šachmatų turnyrų mėgėjams, nes šachmatais internete žaisti kiek paprasčiau nei akistatoje su priešininku prie medinės šachmatų lentos – išvengiama įtampos, įtartinų žvilgsnių, nuspėjamų ėjimų. Be to, po tavo partijos pateikiama tavo žaidimo analizė – apibūdinami ėjimai, patariama, kai kitos partijos metu pasiekti geresnių rezultatų ir nugalėti priešininką.
Šachmatų žaidimai nemokamai
Šachmatų žaidimus taip pat galima parsisiųsti į savo kompiuterį ir netrukdomai žaisti, kad ir kasdien. Nors šachmatų figūros yra labai gražios ir unikalios, šachmatų žaidimai nemokamai žaidimo įspūdį stengiasi atpirkti itin spalvinga ir kokybiška grafika, kad įtiktų ir dinamiškesnio žaidimo mėgėjams. Ypač naujausiuose žaidimuose internetu šachmatų figūros pateikiamos 3D vaizdu, pati žaidimo lenta taip pat pateikta iš skirtingų perspektyvų, todėl žaisti išties smagu. Ne tik grafika, bet ir muzikinis takelis tampa dar viena žaidimą į kitą lygį perkeliančia sąlyga.
Kaip jau minėta, internete galima atrasti tikrai patikimų ir labai išsamių nemokamų žaidimo svetainių. Šachmatai internetu nemokamai žaidėjams leidžia mokytis, žaisti įvairius šachmatų žaidimus visiškai be jokio mokesčio. Be to, šachmatai internetu neapsiriboja vien tik tradiciniu šachmatų žaidimu – egzistuoja labai daug internetinio šachmatų žaidimo rūšių ir žaidimo būdų. Pavyzdžiui, kiekvieną dieną pateikiami vis nauji su šachmatais susiję galvosūkiai, žymaus žaidėjo citata ar net pralinksminantis anekdotas.
Bene pats populiariausias šachmatų galvosūkis, sukurtas šveicarų matematiko Leonardo Eulerio, yra „Žirgas 64“, kurio tikslas – su žirgu aplankyti visus lentos laukus. Visa žaidimo esmė slypi tame, jog tą patį lauką žirgas gali aplankyti tik 1 kartą. Arba galvosūkis „8 Valdovės“, kuriame stengiamasi žaidimo lentoje patalpinti net 8 valdoves. Paslaptis – valdoves galima statyti tiktai tuose laukuose, kurių neatakuoja kitos valdovės.
Šachmatų žaidimai – šiek tiek įdomių faktų
Jau įsitikinai, jog žaidimai šachmatais išties unikalūs ir žavintys savo gausa. Be to, žymių faktų apie šachmatus yra tikrai nemažai, tad pateikiame pačius įdomiausius:
- Ar žinojai, kad elitinei šachmatų bendruomenei priklausė tokie žmonės kaip Bendžaminas Franklinas, Bilas Klintonas, Albertas Einšteinas, karvedys Napoleonas, rašytojas Edgaras Alanas Po, Levas Tolstojus, Frankas Sinatra, Bilas Geitsas, Liudvigas van Bethovenas, Vinstonas Čerčilis, Popiežius Jonas Paulius II, Tomas Džefersonas ir dar daugelis daugelis kitų!
- Įdomu tai, jog tarptautinėje šachmatų svetainėje sužaidžiama daugiau kaip 4 952 978 partijų per dieną.
- Pats ilgiausias teorinis šachmatų partijos ilgis – net 5949 ėjimai, o ilgiausia šachmatų partija, sužaista turnyre Belgrade buvo 269 ėjimai.
- 1997 m. pralošęs šachmatų mačą pirmajam kompiuterio sukurtam dirbtiniams šachmatų intelektui Deep Blue, geriausias pasaulio šachmatininkas Garis Kasparovas patyrė lengvą šoką… Tik 2003 m. jam pavyko pasiekti sunkias lygiąsias prieš kitą šachmatų programą – Deep Junior.
- Pasaulyje yra miestelis (Marottichal Indijoje), kuriame žmonės kaip alternatyvą išgėrinėjimui pasirinko žaidimą šachmatais. Ir žaidžia jie puikiai – daug miestelio gyventojų pasižymi čempionatuose ir užima gana aukštas vietas pasaulio reitinge!
Taigi, tiek tradiciniai, tiek iš šachmatai internetu lavina žmogaus strateginį mąstymą, kantrybę, gerina problemų sprendimo, situacijos analizavimo ir prognozavimo įgūdžius. Teigiama, jog šis žaidimas turi teigiamą įtaką smegenų funkcionavimui, netgi akademiniams rezultatams! Dar su šachmatais gali spręsti galvosūkius ar žaisti chess casino, tad dėl žaidimo įvairovės ir pasirinkimo galimybių šachmatai išliko populiarūs iki pat šių dienų.
Žaidimas šachmatais (Klubai ir turnyrai)
Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje jau nuo senų laikų rengiami įvairūs šachmatų turnyrai, kuriuose savo logikos ir strategijos žinias gali pasitikrinti ir patyrę žaidėjai, ir naujokai. Tikriausiai net nepagalvojote, jog lietuviai kiekvieną savaitę pažaisti šachmatais renkasi net 30 didžiausių Lietuvos miestų ir miestelių. Žinoma, nors vis dar aktualus, tačiau žaidimas šachmatais turnyruose populiarumo viršūnę pasiekė apie 2000 – uosius metus – tada šachmatais turnyruose žaidė net mokyklinukai. Šiandien daugelis turnyrų persikėlė į internetą – žaidėjai noriai žaidžia virtualioje erdvėje iš viso pasaulio, o Lietuvoje daugelį tokių turnyrų organizuoja ir reguliuoja Lietuvos šachmatų federacija.
Norėdami pramokti šachmatų žaidimo meno įvairaus lygio žaidėjai buriasi į šachmatų klubus ir netgi mokyklas! Tokių klubų Lietuvoje egzistuoja bent dešimtis, o keletas iš jų – Vilniaus šachmatų klubas, ISM šachmatų klubas, Kauno šachmatų klubas – patys populiariausi. Nors kai kurie klubai įkurti visai neseniai, tačiau plečiasi labai sėkmingai, nes šachmatų entuziastų, norinčių tobulėti šiame senoviniame intelektualų žaidime kasdien sparčiai daugėja. O visai nemokantys žaisti taip pat turėtų nenusiminti – tiek klubai, o vėliau ir turnyrai, visiems norintiems žaisti plačiai atvers duris.
Jeigu neturi galimybės žaisti susitikus gyvai (o gal šiek dar ir nepasitiki savo jėgomis), visada gali skaityti šachmatų žurnalus, knygas, įvairias publikacijas ir straipsnius internete, kuriuose plačiai aprašomos žaidimo taisyklės, ėjimai, strategijos, pristatomos šachmatų naujienos ir daugiau aktualios informacijos.
Šachmatų žaidimo istorija
Šachmatai, kaip stalo žaidimo susikūrimo istorija apipinta įvairiomis legendomis ir pasakojimais. Viena žymiausių legendų – apie Indijos valdovą – radžą ir aukščiausių hinduizmo kastą – brahmaną. Manoma, jog įvykiai klostėsi VI amžiuje, Šiaurės Vakarų Indijoje.
Legenda byloja, kad tuometis Indijos radža Balhait paskelbė, jog dosniai atsilygins tam, kas sukurs protą, išmintį, loginį mąstymą, stropumą, drąsą ir daug įgūdžių lavinantį žaidimą. Vienas iš brachmanų vardu Sissa pasiūlė su karu susijusį žaidimą, žaidžiamą ant medinės, 64 langelių lentos, su specialiomis figūrėlėmis, kurios simbolizuoja skirtingo rango karius. Žaidimas radžai be galo patiko ir norėdamas atsidėkoti, leido prašyti bet kokio atlygio.
Sissa paprašė tik grūdų. Atrodytų, jog tai per menkas atlygis už žaidimą, kuris jau tuo metu tapo vienu populiariausiu, tačiau visas legendos grožis grūduose ir slypėjo. Pasirodo, brahmanas paprašė vos vieno grūdo už pirmąjį langelį, už antrąjį paprašė dvigubai daugiau, už trečiąjį dar kartą tiek, kol pasiekus galutinį, 64 langelį, grūdų skaičius siekė net 9 223 372 036 854 775 808! Įdomu tai, jog norint užauginti tiek grūdų, reikia visą Žemės paviršių grūdais apsėti net 8 kartus. Žinoma, šis skaičius įrodo, jog žmogaus proto ir galimybių ribos yra neribotos – lygiai kaip ir šachmatų žaidime.
Šachmatų paplitimas Europoje siejamas su VII a., o nuo XII a. šis stalo žaidimas paplito tarp aukštuomenės atstovų. Be to, europiečių įnašas taip pat buvo gana nemenkas – X a. žaidimo lenta buvo nuspalvinta skirtingomis spalvomis. Kada šachmatų žaidimas pasiekė Lietuvą, taip pat nėra tiksliai žinoma, bet manoma, kad žaidžiama buvo jau XVI amžiuje. Pirmųjų šachmatų figūrėlių tuo metu buvo rasta Trakų, Kauno, Klaipėdos piliakalniuose. Tuo pat metu susiformavo ir šiuolaikinių šachmatų taisyklės, kuriomis vadovaujamasi iki šiol.
